Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

Gebėjimai ir kvalifikacija

Mūsų darbo, mokymosi, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir kasdienio gyvenimo įpročiai nuolat kinta vykstant technologinei plėtrai, kylant pasauliniams ir demografiniams iššūkiams. Tinkami įgūdžiai padeda žmonėms prisitaikyti prie šių pokyčių ir užtikrina gerovę bei tuo pačiu prisideda prie visuomenės, produktyvumo ir ekonomikos augimo.

Šiais laikais žmogus turi pasižymėti įvairiais gebėjimais – nuo pagrindinių gebėjimų, pavyzdžiui, rašymo, skaičiavimo bei skaitmeninių gebėjimų, iki profesinių arba techninių gebėjimų, o taip pat ir verslumo gebėjimų, nepamirštant ir bendrųjų kompetencijų, pavyzdžiui, gabumo užsienio kalboms arba gebėjimo mokytis ir imtis iniciatyvos.

Šiuo metu Europoje susiduriama su daugybe iššūkių.

  • Nepriimtinai didelė dalis europiečių – vienas iš penkių – vis dar susiduria su skaitymo ir rašymo sunkumais, taip pat didėja prastais skaičiavimo bei skaitmeniniais įgūdžiais pasižyminčių asmenų skaičius. Didelei daliai imigrantų ir prieglobsčio prašytojų stinga pagrindinių įgūdžių, taip pat priimančios šalies kalbos žinių, dėl to kyla didelė rizika, kad tokie gyventojai liks be darbo, gyvens skurde ir patirs socialinę atskirtį.
  • Dauguma Europos gyventojų negali rasti darbo, nes neturi tinkamų įgūdžių arba dirba darbą, neatitinkantį turimų gabumų. Iš tikrųjų 30 % aukštąjį mokslą baigusių asmenų dirba darbą, kuriam nereikalingas universitetinis išsilavinimas.
  • Tuo pat metu 40 % darbdavių negali rasti žmonių su tinkamais įgūdžiais, kurie galėtų užimti laisvas darbo vietas. Taip pat tik nedidelė dalis yra tinkamai pasiruošę, turi žinių ir kompetencijų, reikalingų savo verslui pradėti arba tinkamų norint užsiimti naujų galimybių paieška.

Rūpintis švietimu ir mokymu Europoje yra valstybių narių kompetencija. Nacionalinėse ir regioninėse darbo rinkose bei švietimo sistemose susiduriama su savais specifiniais iššūkiais, tačiau valstybės narės taip pat susiduria su panašiomis problemomis ir galimybėmis.

Štai kodėl Europos įgūdžių iniciatyva siekiama mobilizuoti visas Europos suinteresuotąsias valstybes, kad jos laikytųsi toliau nurodytos veiksmų krypties.

Kiekvienais metais didelis dėmesys skiriamas konkrečiai šaliai taikomoms rekomendacijoms, susijusioms su įgūdžių ugdymu, kad valstybės narės tinkama kryptimi vystytų nacionalinę politiką.

Palaikant nacionalines įgūdžių strategijas, kartu su EBPO galima padėti valstybėms narėms sukurti konkrečias politikos priemones, o pasinaudojus finansavimu iš ES – padėti sukurtą politiką realizuoti praktiškai.

Anksčiau komisija yra pasiūliusi keletą politikos priemonių, skirtų atkreipti dėmesį į didžiausius iššūkius ir svarbiausias problemas, susijusias su įgūdžiais, įskaitant iniciatyvą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ bei Švietimo persvarstymą.

2016 m. birželio 10 d. komisija priėmė naują ir visapusišką Europos įgūdžių darbotvarkę, pasiūlydama dešimt priemonių, skirtų padėti Europos žmonės įgyti geresnių įgūdžių.

Bendrinti šį puslapį