Pramonė ir verslumas
Globalizacija
Globalizacija – tai galimybė
Globalizacija – tai galimybė. Žinoma, ji turi trūkumų, bet juos gali atsverti daugybė išties atvirų užsienio rinkų privalumų, kai įmonės gali naudotis ne tik mažesniais tarifais, bet ir bendrais standartais, suderintomis administracinėmis procedūromis ir naujomis galimybėmis dalyvauti užsienio šalių viešojo pirkimo konkursuose. Tai gali mus priartinti prie pasaulinės vidaus rinkos – Europos bendrosios rinkos teikiama nauda būtų perkelta į pasaulinį lygmenį. Europos Komisija įsipareigojusi šią galimybę paversti tikrove.
Pavyzdžiui, Europos Komisija vadovauja Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos 1958 m. Susitarimo dėl transporto priemonių tarptautinių registracijos taisyklių reformai. Šioje iniciatyvoje dalyvauja 27 ES valstybės narės, kurioms atstovauja Europos Komisija, Japonija, Rusijos Federacija, Pietų Korėja, Pietų Afrika ir Australija. Šios šalys susitarė dėl suderintų saugos ir aplinkosaugos taisyklių transporto priemonėms, kad jų gamintojai laikydamiesi taisyklių patirtų mažiau išlaidų ir gautų masto ekonomijos teikiamos naudos.
„Globalizacija yra viena iš priemonių Europos Sąjungai įveikti krizę, o ne problema. Tačiau norėdami išnaudoti jos potencialą su prekybos partneriais turime parengti bendrus standartus ir suderintas procedūras, kad būtų pašalintos akivaizdžios kliūtys, trukdančios mūsų įmonėms iš tiesų patekti į užsienio rinkas.“
Komisijai vadovaujant parengtais reformų pasiūlymais siekiama nustatyti pasaulinio masto automobilių tipo patvirtinimą, grindžiamą principu, kad automobilio atitikties patikra turi būti pripažįstama visame pasaulyje. Tai reiškia, kad ateityje bet kurį laikantis šių taisyklių pagamintą automobilį bus galima parduoti kiekvienoje šalyje, kurioje vykdoma iniciatyva. Be to, ES šią iniciatyvą remia derėdamasi dėl dvišalių laisvosios prekybos susitarimų su svarbiausiomis prekybos partnerėmis, kuriuos sudarius panaikinamos ir kitos netarifinės kliūtys.
Netrukus prasidės naujas ES dvišalių derybų, kuriose dalyvaus svarbiausios partnerės, pavyzdžiui, JAV ir Japonija, laikotarpis. Šiuo nauju globalizacijos etapu ES gali daug laimėti, bet kad taip įvyktų, nepaprastai svarbu, kad naujuose susitarimuose nebūtų koncentruojamasi tik į muitų mažinimą ar panaikinimą. Turime panaikinti visas likusias kliūtis, trukdančias patekti į trečiųjų šalių rinkas.
Norint pasiekti šį tikslą itin svarbu glaudžiau bendradarbiauti su ES prekybos partneriais dėl standartų, produktų taisyklių ir administracinių procedūrų. Parengti bendrus pramonės standartus, pašalinti prieštaringas taisykles ir suderinti administracines procedūras turi būti svarbiausi prioritetai. Labai dažnai dėl administracinių ar techninių kliūčių ES gamintojams užsienio vartotojus pasiekti labai sunku. Dėl nedidelių taisyklių ir standartų skirtumų padaroma didžiulė ekonominė žala pramonei, nes užkertamas kelias pardavimui užsienyje arba verčiama modifikuoti surinkimo linijas, o tai brangiai kainuoja.
Išteklių pritaikyti savo produktus prie skirtingos teisinės ir techninės aplinkos dažniausia turi stambūs gamintojai. Taigi smulkesni rinkos dalyviai, pavyzdžiui, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), patekti į trečiųjų šalių rinkas dažnai neturi galimybių. Komisija nori tokią padėtį pakeisti.
Atvirose rinkose ES įmonės taip pat turėtų galėti dalyvauti vykdant kitų šalių viešus projektus. Daugumos ES nepriklausančių šalių bendros valdžios sektoriaus išlaidos sudaro 15–20 % BVP, bet tik labai maža šių išlaidų dalimi gali pasinaudoti užsienio įmonės. ES beveik 85 % viešojo pirkimo rinkos yra atvira (bendra vertė – per 350 mlrd. eurų), o JAV viešojo pirkimo konkursų dalis, atvira užsienio subjektams, yra tik 32 % (bendra vertė – mažiau kaip 180 mlrd. eurų). Japonijoje užsienio įmonės gali patekti tik į 28 % viešojo pirkimo rinkos (27 mlrd. eurų). Europos Komisija įsipareigojusi šią padėtį pakeisti ir užmegzti naujus patvarius santykius, grindžiamus tikru abipusiškumu.
Daugiau informacijos 
