Pramonė ir verslumas
Pavėluoti mokėjimai
MVĮ kovos su pavėluotais mokėjimais priemonės
Kasdien visoje Europoje bankrutuoja keliasdešimt mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), nes neapmokamos jų pateiktos sąskaitos faktūros. Šios bendrovės žlunga ne dėl savo turimų, o dėl joms negrąžintų skolų. Tai paradoksas, tapęs įprastu dalyku pernelyg daugeliui Europos įmonių. Daugiau kaip pusė įmonių teigia, kad dėl pavėluotų mokėjimų joms kyla sunkumų su grynųjų pinigų srautais. Be to, ši problema aštrėja. 2011–2012 m. tokioje padėtyje esančių verslininkų skaičius padidėjo 10 %.
Kova su pavėluotų mokėjimų praktika tapo vienu iš Europos Komisijos prioritetų. Šiuo laikotarpiu, kai nedarbo lygis daugelyje ES šalių pasiekė dviženklį skaičių, būtina šalinti problemos priežastis. Akivaizdu, kad pavėluoti mokėjimai ją didina, nes dėl jų vyksta bankrotai. 2012 m. dėl nemokumo ES buvo prarasta 450 000 darbo vietų ir susikaupė 23,6 mlrd. eurų skolų.
„Kasmet bankrutuoja tūkstančiai MVĮ, laukiančių, kol bus apmokėtos jų sąskaitos faktūros. Mūsų tikslas – panaikinti šią žalingą praktiką. Pavėluoti mokėjimai Europos verslui problemų kelia jau seniai. Akivaizdu, kad valstybės narės turi skubėti kuo greičiau perkelti Pavėluotų mokėjimų direktyvą į nacionalinę teisę. Ekonomikos krizės laikais ir sumažėjus galimybių gauti paskolą, taip bus paremtos mūsų MVĮ. Be to, Europos įmonėms, visų pirma MVĮ, yra gyvybiškai svarbu žinoti savo teises ir kaip kuo geriau jomis pasinaudoti.“
Kad įveiktų šią ligą, Europos Komisija pasiūlė naują direktyvą. Ji buvo priimta 2011 m. vasario mėn. Naująja direktyva 
sustiprinama įmonių apsauga nuo pavėluotų mokėjimų. Kai būtina, ja procedūros supaprastinamos ir padaromos nuoseklesnėmis. Nuo 2013 m. kovo 16 d. direktyva taikoma visose ES šalyse. Tai reiškia, kad net jei tam tikra ES šalis neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę iki šio termino, bendrovės turi teisę reikalauti taikyti naująsias Europos taisykles. Tai nauja galinga verslininkams skirta priemonė reikalauti grąžinti jiems teisėtai priklausančią skolą.
Direktyvos privalo laikytis valdžios institucijos, kurios už įsigytas prekes ir paslaugas privalo sumokėti per 30 dienų arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, per 60 dienų. Jei mokėjimo terminų nepaisoma, skolininkas privalo mokėti delspinigius, kurie bent 8 procentiniais punktais didesni už Europos Centrinio Banko nustatytą normą. Valdžios institucijoms neleidžiama nustatyti mažesnės delspinigių už pavėluotus mokėjimus normos. Be to, viešosios institucijos privalės kreditoriui atlyginti už papildomas išlaidas, patirtas atgaunant pavėluotus mokėjimus.
Kreditoriams, kuriems vėluojama sumokėti, automatiškai suteikiama teisė reikalauti delspinigių už pavėluotus mokėjimus ir gauti ne mažesnę kaip 40 eurų fiksuotą sumą skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Be to, jie gali reikalauti kompensuoti visas likusias pagrįstas išieškojimo išlaidas.
Privačios įmonės turėtų apmokėti sąskaitas faktūras per 60 dienų, jei jos aiškiai nesusitaria dėl kitų sąlygų ir jei tai nėra itin nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu. Tikimasi, kad taip bus sukurtas nepertraukiamas ciklas ir palaipsniui bus ugdoma mokėjimo laiku praktika visose ekonominės veiklos srityse.
Kad įmonės geriau žinotų apie naujas savo teises, 2012 m. spalio mėn. Europos Komisija visose ES šalyse pradėjo informavimo kampaniją. Ji bus vykdoma iki 2014 m. pabaigos.