Pramonė ir verslumas
Reindustrializacijos
Europa – naujos pramonės revoliucijos priešakyje
Kuo daugiau pramonės, tuo daugiau darbo vietų. Todėl dabar, kai nedarbas Europoje pasiekė rekordines aukštumas, pramonė neišvengiamai turi būti grąžinta į Europos politikos dėmesio centrą. Europos Komisija ragina laipsniškai reindustrializuoti Europos Sąjungą ir pasiekti, kad iki 2020 m. pramonės sektorius vėl sukurtų 20 % ES BVP (dabar – mažiau nei 16 %).
Vyksta nauja pramonės revoliucija, kitaip organizuojamos gamybos ir surinkimo linijos. Klientai vis labiau domisi unikalaus dizaino prekėmis, todėl formuojasi naujas modelis, grindžiamas itin individualizuotais pramonės produktais. Kad Europos pramonė galėtų pasinaudoti šiomis tendencijomis, būtina diegti naujoves, apsaugoti pažangiausias technologijas ir kuo geriau tenkinti klientų poreikius. Dėl visų šių aplinkybių gamyba tolimose šalyse, kuriose pigi darbo jėga (bet ir menkas technologijų taikymas), vis labiau atgyvena ir tampa vis mažiau naši.
„Pramonė – Europos pagrindas ir būtina sąlyga, kad rastume mūsų visuomenei iškilusių uždavinių sprendimus dabar ir ateityje. Europai reikia pramonės, o pramonei reikia Europos. Daugiau nebegalime leisti mūsų pramonei išeiti iš Europos. Statistiniai duomenys aiškiai rodo, kad Europos pramonė gali skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Todėl ir priėmėme išsamią Europos reindustrializacijos strategiją.“
Ateitis ne itin skiriasi nuo didingos praeities, kai Europa buvo pramonės revoliucijos lyderė. Nepaisant kai kurių sektorių restruktūrizavimo, pramonė grįžta į Europą ir Komisija šį procesą ketina remti visomis įmanomomis priemonėmis. Parengta nauja strategija. Joje numatytos paprastesnės finansavimo sąlygos, daug dėmesio skiriama inovacijoms bei švietimui, numatoma pašalinti likusias kliūtis, varžančias vidaus rinką ir neleidžiančias mūsų gamintojams, ypač smulkesniems, plėsti verslo už ES ribų.
Ypatingas dėmesys skiriamas naujų idėjų plėtojimui ir sparčiam jų realizavimui rinkoje. Pramonė itin svarbi inovacijoms: 80 % privačių ES investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra pramonės sektoriaus. Inovacijos taip pat itin svarbios pramonei: dėl inovacijų pramonės sektorius išlieka konkurencingas. Taigi ES strategijoje numatytos naujos finansavimo galimybės inovaciniams sektoriams, tokiems kaip biologinių produktų rinkų ir pažangiųjų elektros energijos tinklų, kurie padės ES pramonei žengti didelį žingsnį į priekį ir bus naudingi daugeliui susijusių sektorių.
Nauja strategija taip pat siekiama stiprinti mokslinių tyrimų bei verslo ryšį ir visapusiškai išnaudoti geriausias mūsų studentų bei mokslininkų idėjas. Europoje įregistruojama daugiausia pasaulyje patentų įvairiuose sektoriuose, bet jie ne visada virsta ekonominiais privalumais. Perspėjantis pavyzdys – saulės baterijų plokštės. Europos mokslininkai įregistruoja trečdalį patentų pasaulyje, bet Europoje pagaminama tik 13 % produkcijos. Šiuos netolygumus reikia pašalinti.
Pramonės grąžinimas į Europą bus naudingas ir aplinkai, nes daugiau gamybos linijų bus taikomos griežtos ES taisyklės, kuriomis siekiama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų. Perkėlusios gamybą į tolimas šalis bendrovės gali naudotis aplinkai mažiau palankesniais teisės aktais. Trumpalaikės išlaidos galbūt sumažėtų, bet būtų padaryta didesnė ilgalaikė žala mūsų planetai. Europa pasisako prieš šį neetišką kompromisą, skatina efektyviai vartoti energiją ir tausoti aplinką pramonės veikla užsiimant ES.
Daugiau informacijos 