Pramonė ir verslumas
Inovacijos
Inovacijos – įmonių deguonis
Inovacijos – įmonių deguonis. Naujovių nediegiančios ir prie technologijų pažangos neprisitaikančios įmonės po truputį praranda savo rinkos dalį ir galiausiai kyla pavojus, kad jos žlugs. Be deguonies jos negali kvėpuoti.
Inovacijos sukuriamos investuojant. Šioje srityje visuomet labai svarbi buvo pramonė. Gamyba – didžiausias ES privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiksnys; jai tenka 80 % visų investicijų. Tačiau reikia padaryti kur kas daugiau.
Europa yra daugelio sektorių mokslinių tyrimų lyderė pasaulyje, joje gauta daug pažangių inovacijų patentų, tačiau jai ne visuomet taip pat gerai pavyksta pirmavimą mokslo srityje paversti pramonės pranašumais. Tai puikiai iliustruoja ličio baterijų pavyzdys: Europos įmonėms priklauso daugiau kaip 30 proc. susijusių patentų, tačiau šios baterijos ES negaminamos.
Be to, inovacijų pastangos fragmentiškos ir nevienodos visoje ES. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad, naujausios metinės Europos Komisijos inovacijų rezultatų suvestinės duomenimis, atotrūkis tarp inovacijų lyderių ir šioje srityje atsiliekančių šalių didėja.
„Investuoti į inovacijas itin svarbu, kad būtų išlaikytas mūsų konkurencingumas pasaulyje ir Europos ekonomika vėl pradėtų augti. Be inovacijų nepasieksime tikslo padidinti pramonės indėlį į BVP iki 20% – tai siekis, kurį išsikėlėme naujojoje pramonės politikos strategijoje. Todėl vis svarbiau ir vis labiau neatidėliotina koordinuoti šią politiką Europos lygmeniu.“
Inovacijos turėtų tapti bendru tikslu, kurio siektų visos ES valstybės narės koordinuodamos nacionalines pastangas. Kad tam sudarytų palankesnes sąlygas, Komisija paskelbė planus sukurti tikrą inovacijų sąjungą ir pasiūlė bendrą strategiją skatinti investuoti į konkrečius novatoriškus sektorius, kurie skatina inovacijas visoje ES ekonomikoje.
Mūsų pramonės politikoje nustatytos šešios investicijų į inovacijas prioritetinės sritys, be kita ko, galimybės gauti finansavimą, verslumo skatinimas, inovacijų paklausos skatinimas ir netechnologinės inovacijos.
Kita iš svarbių mūsų pastangų sričių yra vadinamosios didelio poveikio technologijos: mikro ir nanoelektronika, pažangiosios medžiagos, pramoninės biotechnologijos, fotonika, nanotechnologijos ir pažangiosios gamybos sistemos. Numatoma, kad pasaulinė didelio poveikio technologijų rinka iki 2015 m. išaugs daugiau kaip 50 % – nuo 646 milijardų eurų iki daugiau kaip 1 trilijono eurų. Tai lygu maždaug 8 % ES bendrojo vidaus produkto.
Tokios naujos technologijos iš pagrindų pakeis inžineriją (pvz., pažangiosios medžiagos) ir prekių gamybą (pvz., 3D spausdinimas), o tradicinėms rinkoms suteiks naują dabartinę padėtį keičiantį pagrindą – pažangiuosius elektros energijos tinklus, netaršias transporto priemones arba biologinį plastiką. Mus domina aukštųjų technologijų pramonė, bet tuo pat metu remiame visas svarbias Europos žemųjų ir vidutinių technologijų MVĮ inovacijas.
Novatoriški produktai neatsiranda iš niekur. Paprastai jie yra dešimtmečiais po truputį tobulinamų egzistuojančių technologijų rezultatas. Būdama vienu iš technologijų požiūriu pažangiausių ir labiausiai technologijas naudojančių pasaulio regionų, Europa turi didžiulį technologinį potencialą. Įdėjus šiek tiek papildomų pastangų ir remiantis itin tvirtu mūsų technologiniu kapitalu, galima pasiekti nepaprastai reikšmingų rezultatų.
Daugiau informacijos 
