breadcrumb.ecName

Europos miestai sėkmingai naudojasi ekologiškais metodais

  • 22 Sep 2021
Siekiant padėti Europos miestams pereiti prie ekologiškesnės ir tvaresnės miestų plėtros, galima pasinaudoti įvairiomis priemonėmis ir gauti finansinę paramą. Tarp jų – ES žaliųjų viešųjų pirkimų gairės. Kai kurie miestai jau naudojasi siūlomomis priemonėmis, kad patobulintų savo miestų plėtros planavimo strategijas ir pradėtų įgyvendinti novatoriškus projektus.
Europos miestai sėkmingai naudojasi ekologiškais metodais

Europos Sąjunga remia miestus, kad jie taptų ekologiškesni ir tvaresni, vykdydama politiką ir teikdama finansavimą. Tai padeda miestų planuotojams siekti ES tikslų pereiti prie ekologiškos žiedinės ekonomikos.

 

Pavyzdžiui, į ES įvairovės strategiją iki 2030 m. įtrauktas gamtos atkūrimo planas, kuriuo siekiama padėti miestų valdžios institucijoms diegti gamta pagrįstus sprendimus (GPS), galinčius pagerinti gyvenimo kokybę.

 

Tuo tarpu ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija remiami miestai, kurie imasi priemonių globalinio atšilimo poveikiui sušvelninti.

 

2020 m. buvo priimtas naujas Žiedinės ekonomikos veiksmų planas (ŽEVP), kuris yra Europos žaliojo kurso dalis. Įgyvendindami žiedinės ekonomikos koncepcijas išteklių valdymo srityje, miestai gali žengti didesnio tvarumo keliu.

 

ES taip pat parengė viešųjų pirkimų kriterijus, kuriais valdžios institucijos gali vadovautis skelbdamos „žaliuosius“ viešuosius konkursus. Be to, naujoji Leipcigo chartija yra politikos pagrindų dokumentas, skirtas tvariai miestų plėtrai Europoje. 

 

Pagal ES miestų darbotvarkę, siekiant informuoti apie tvarią miestų plėtrą ir gerinti jos įgyvendinimo praktiką, įsteigtos trys daugiašalės partnerystės:

  • Žiedinės ekonomikos partnerystė
  • Novatoriškų ir atsakingų viešųjų pirkimų partnerystė
  • Tvaraus žemės naudojimo ir GPS partnerystė.

Nemažai Europos miestų, pasitelkdami vieną ar daugiau šių partnerysčių, ėmėsi konkrečių veiksmų, daug dėmesio skirdami tvariai miestų plėtrai. Be to, remiant ERPF, buvo parengtos integruotos miestų strategijos. URBACT ir novatoriškų miestų sprendimų programos taip pat padeda miestams rengti konkrečias iniciatyvas.

 

Novatoriški tvarūs sprendimai

 

Įkvėptas Tvaraus žemės naudojimo partnerystės ir GPS darbo, Bolonijos miestas Italijoje 2018 m. pradėjo savo bendrojo miesto plano peržiūrą. Naujajame plane atsižvelgiama į žiedinės ekonomikos principus, kartu skatinant dirvožemio regeneraciją ir mažinant miestų plėtimąsi.

Žemės užėmimas, t. y. miesto plėtrai panaudotos žemės kiekis, dabar yra pagrindinis orientacinis rodiklis, pagal kurį vertinama nauja miesto plėtra. Naująja planavimo sistema taip pat skatinamas nenaudojamų teritorijų ir senų pastatų atkūrimas ir regeneravimas.

 

Tuo tarpu Harlemo miestas Nyderlanduose yra novatoriškų ir atsakingų viešųjų pirkimų partnerystės koordinatorius. Mieste taip pat įsteigti vietiniai bendradarbiavimo centrai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tvarių viešųjų pirkimų strategijų kūrimui.

 

Savivaldybės, atsakingos už planavimą ir viešuosius pirkimus, ne visada turi pakankamai viešųjų pirkimų specialistų, o jų kompetencijos lygis gali skirtis. Centrai padeda spręsti šias problemas, sutelkdami išteklius ir žinias, kad būtų užtikrinta geros kokybės viešųjų pirkimų praktika.

 

Antras pagal dydį Slovėnijos miestas Mariboras sukūrė būdą, kaip atrinkti veiksmingas urbanistines intervencijas, kuriose atsižvelgiama į ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius poreikius.

Miestas pradėjo nuo žiedinės ekonomikos strategijos – iniciatyvos, kuriai buvo skirtas ERPF remiamo projekto Greencycle finansavimas – parengimo.

 

Be kitos veiklos, Mariboras įgyvendina projektą Urban Soil 4 Food, kuriuo siekiama sumažinti sąvartynuose šalinamų biologinių ir statybinių atliekų kiekį, nukreipiant jas į sodų, žaliųjų plotų ir statybviečių dirvožemį.

 

Miesto džiunglių sutramdymas

 

Prato miestas Italijoje įgyvendina keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti tvarumą. Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą Piu' Prato padedama pertvarkyti miesto Macrolotto Zero rajoną, kad jis taptų tinkamesnis gyventi ir ekonomiškai gyvybingesnis.

 

Projekto veikla apima apleistų pastatų grąžinimą naudoti, žaliųjų erdvių įrengimą ir tvaraus judumo skatinimą. Tuo tarpu projekto Prato Urban Jungle tikslas – atkurti gamtą tam tikruose rajonuose įrengiant žaliuosius plotus.

 

Norvegijos sostinė Oslas yra žiedinės ekonomikos partnerystės koordinatorius. Vienas iš svarbiausių partnerystės pasiekimų – 29 veiklos rodiklių, kuriais vertinama miesto pažanga siekiant žiedinės ekonomikos modelio, rinkinys.

 

Miestas yra parengęs nemažai iniciatyvų, kuriomis siekiama mažinti atliekų kiekį. Jis įsteigė devynias mažąsias perdirbimo stoteles, kad gyventojai galėtų lengviau atsikratyti nedidelio kiekio didelių gabaritų ir pavojingų atliekų nenaudodami nuosavos transporto priemonės

 

DAUGIAU INFORMACIJOS

Žiedinių viešųjų pirkimų ir konkrečių tikslų bei rodiklių naudojimas