1988 m. siekiant prisitaikyti prie naujųjų ES narių Graikijos (nuo 1981 m.), Ispanijos ir Portugalijos (1986 m.), struktūriniai fondai įtraukti į bendrąją sanglaudos politiką, kurios pagrindiniai principai:
pirmiausia remti skurdžiausius ir labiausiai atsilikusius regionus;
1993 m. sukurta žuvininkystės orientavimo finansinė priemonė.
1994-1999 m. padvigubinti struktūrinių ir sanglaudos fondų ištekliai sudarė trečdalį ES biudžeto.
1995 m. nustatytas papildomas konkretus tikslas remti retai gyvenamus Suomijos ir Švedijos regionus.
Biudžetas: 168 mlrd. ekiu.
2000 - 2006
2000 m. "Lisabonos strategijoje" nustatyti ES ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų prioritetai. Atitinkamai suderinti sanglaudos politikos prioritetai.
2000-2004 m. taikant pasirengimo narystei priemones ES šalims kandidatėms suteikta lėšų ir žinių.
2004 m. įstojo dešimt naujų valstybių narių (ES gyventojų padaugėjo 20 %, bet BVP padidėjo tik 5 %).
Biudžetas: 213 mlrd. EUR - 15 senųjų valstybių narių; 22 mlrd. EUR - naujosioms valstybėms narėms (2004-2006 m.).
2007 - 2013
2007 m.: Bulgarija ir Rumunija prisijungė prie Europos Sąjungos
2013 m.: Kroatija įstoja į Europos Sąjungą
Supaprastintos taisyklės ir struktūros
Pagrindiniai reformos elementai – skaidrumo ir komunikacijos akcentavimas bei dar didesnis dėmesys ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui
Pagrindinės investavimo sritys (25 % biudžeto skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir 30 % – aplinkos apsaugos infrastruktūrai bei kovos su klimato kaita priemonėms)
