Kiekviena šalis nusprendžia, kas turi teisę į bedarbio pašalpas, kokio dydžio pašalpa bus ir kokį laikotarpį ji bus mokama. ES garantuoja, kad

1. Turėsite teisę į bedarbio pašalpas tokiomis pat sąlygomis kaip ir šalies, kuri moka jums pašalpas, piliečiai. Ta šalis paprastai yra šalis, kurioje paskutinį kartą dirbote (išskyrus tuos atvejus, kai gyvenate kitoje šalyje).
2. Įstaigos privalo atsižvelgti į draudimo arba užimtumo laikotarpius, įgytus kitose šalyse, jei tai būtina, kad turėtumėte teisę į pašalpas.
3. Jei bedarbio pašalpos dydis priklauso nuo jūsų ankstesnių profesinių pajamų, atsižvelgta bus tik į profesines pajamas, gautas toje šalyje, kurioje paskutinį kartą dirbote.
4. Jei jūsų šeimos nariai gyvena kitoje ES valstybėje narėje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje arba Šveicarijoje, o jūsų bedarbio pašalpos suma didėja pagal tai, kiek yra jūsų šeimos narių, į juos bus atsižvelgta taip, lyg jie gyventų toje šalyje, kuri jums moka pašalpas.

Šalių, kuriose paskutinį kartą dirbote, įstaigų galite paprašyti dokumento U1. Ši forma leis įstaigoms, kurios tvarko jūsų prašymą, atsižvelgti į draudimo ar užimtumo laikotarpius, įgytus kitose šalyse. >> Susiraskite reikalingą įstaigą mūsų žinyne

Jei jūsų prašymą tvarkančiai įstaigai šio dokumento nepateiksite, ji reikalingą informaciją iš kitų šalių gaus elektroniniu būdu.

Jei dirbate ES valstybėje narėje, Islandijoje, Norvegijoje arba Šveicarijoje, bet gyvenate kitoje iš šių šalių ir grįžtate ten kasdien arba bent kartą per savaitę, esate „pasienio darbuotojas“, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnio f punkte.

Tai reiškia, kad jei netenkate darbo, turite savo gyvenamojoje šalyje užsiregistruoti įdarbinimo tarnybose ir kreiptis bedarbio pašalpos.

Įstaigos informacija apie jūsų paskiausią profesinę veiklą pasikeis elektroniniu būdu. Šalies, kurioje paskutinį kartą dirbote, institucijų galite paprašyti dokumento U1, kuriame pateikiama ši informacija. Jei šį dokumentą pateiksite savo gyvenamosios šalies įdarbinimo tarnyboms, tai gali pagreitinti sprendimo dėl jūsų prašymo priėmimą.

Pagal Europos teisę manoma, kad turėsite didesnių galimybių rasti darbą šalyje, kurioje faktiškai gyvenate, todėl pagal tą teisę bedarbiams pasienio darbuotojams leidžiama grįžti į savo gyvenamąją šalį ir nevažinėti reguliariai į kitos šalies įdarbinimo tarnybas.

Nors nemokėjote jokių įmokų savo šalies institucijoms paskutinį darbo laikotarpį, pašalpas gausite taip, lyg būtumėte ten apdraustas.

Jei bedarbio pašalpų suma priklauso nuo jūsų ankstesnių profesinių pajamų, pašalpas mokanti institucija apskaičiuodama remsis pajamomis, kurias faktiškai gavote šalyje, kurioje paskutinį kartą dirbote.

Jei esate pasienio darbuotojas, vienintelė šalis, kuri gali mokėti jums bedarbio pašalpas, yra jūsų gyvenamoji valstybė. Todėl privalote užsiregistruoti gyvenamosios šalies įdarbinimo tarnybose. Jei norite ieškoti darbo ir šalyje, kurioje dirbote paskutinį kartą, papildomai galite užsiregistruoti tos šalies įdarbinimo tarnybose.

Tada turėsite vykdyti abiejų šalių kontrolės procedūras ir prievoles. Tačiau kadangi pašalpas visada moka jūsų šalis, pirmumas teikiamas prievolėms ir darbo paieškos veiklai joje.

Jei gyvenate kitoje ES valstybėje narėje, ne toje, kurioje dirbate, bet grįžtate namo rečiau negu kartą per savaitę (t. y. nesate pasienio darbuotojas), turite dvi galimybes: galite arba užsiregistruoti šalies, kurioje paskutinį kartą dirbote, įdarbinimo tarnybose ir kreiptis bnedarbio pašalpų toje šalyje, arba galite grįžti į savo šalį ir joje ieškoti darbo bei gauti bedarbio pašalpas.

Bet kuriuo atveju jūsų bedarbio pašalpų apskaičiavimas yra pagrįstas jūsų profesinėmis pajamomis, gautomis verčiantis paskiausia veikla šalyje, kurioje dirbote.

Taip pat turite galimybę pirmiausia kaip darbo ieškantis asmuo užsiregistruoti ir pašalpų kreiptis ten, kur paskutinį kartą dirbote, o tada grįžti į savo gyvenamąją šalį ir perkelti savo bedarbio pašalpas (žr. toliau).

Jūsų gyvenamoji šalis yra ta, kurioje „nuolat gyvenate“, kitaip tariant, kurioje yra jūsų „interesų centras“.

Siekiant, kad socialinės apsaugos įstaigoms būtų lengviau vertinti, kuri šalis turėtų būti laikoma jūsų gyvenamąja šalimi, pateikiamas kriterijų sąrašas. Kriterijai yra tokie: buvimo atitinkamų šalių teritorijoje trukmė; jūsų šeiminė padėtis ir šeiminiai ryšiai; jūsų būsto sąlygos ir būsto pastovumas; vieta, kurioje vykdote profesinę ir neprofesinę veiklą; jūsų profesinės veiklos ypatybės; šalis, kurioje jūs laikomas gyvenančiu apmokestinimo tikslais; jei esate studentas – jūsų pajamų šaltinis, ir kt.

Bet kuriuo atveju, sprendimą, kuri šalis turėtų būti laikoma jūsų gyvenamąja vieta, priims socialinės apsaugos institucijos, o ne jūs.

Jei norite ieškoti darbo kitoje šalyje negu šalis, kuri jums moka bedarbio pašalpas, galite pervesti arba „perkelti“ tas pašalpas ribotą laikotarpį (sąlygas žr. toliau). >> Susiraskite reikalingą įstaigą mūsų žinyne

Tam tikromis sąlygomis (žr. toliau) bedarbio pašalpas galite gauti per trijų mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kurią nustojote naudotis šalies, kuri moka jums pašalpas, įdarbinimo tarnybų paslaugomis. Tos šalies kompetentinga tarnyba arba institucija šį laikotarpį gali pratęsti ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Kad tikrai neprarastumėte jokių bedarbio pašalpų, turėtumėte kreiptis dėl pratęsimo pirmiems trims mėnesiams dar nepasibaigus. Nacionalinės institucijos pratęsimo suteikti neprivalo. Sprendimą jos priima įvertinusios jūsų aplinkybes.

1. Savo duomenis šalies, kuri jums moka pašalpas, įdarbinimo tarnyboms pateikti turite bent prieš keturias savaitespo to, kai tampate bedarbiu. Gali būti daromos išimtys.
2. Dokumento U2 turite kreiptis į savo įdarbinimo tarnybą. Šis dokumentas leis jums užsiregistruoti įdarbinimo tarnybose užsienyje.
3. Per septynias dienas nuo išvykimo turite užsiregistruoti šalies, kurioje norite ieškoti darbo, įdarbinimo tarnybose. Tada jau turite vykdyti tos šalies įdarbinimo tarnybų nustatytas kontrolės procedūras ir prievoles.
4. Jei darbo rasti nepavyksta, turite grįžti dar nepasibaigus jūsų formoje U2 nurodytam laikotarpiui. Jei grįžtate vėliau ir neturite aiškaus šalie,s kuri jums moka pašalpas, įdarbinimo tarnybų leidimo, prarasite visas likusias teises.

Jei grįžtate į šalį, kuri moka jums pašalpas dar nepasibaigus jūsų formoje U2 įdarbinimo tarnybos nurodytam laikotarpiui, bedarbio pašalpas, kurios jums skirtos, galite gauti ir toliau. Jei grįžtate pasibaigus sutartam laikotarpiui, galite prarasti teisę į tas pašalpas.

Jei grįžtate į šalį, kuri moka jums pašalpas dar nepasibaigus jūsų formoje U2 įdarbinimo tarnybos nurodytam laikotarpiui, bedarbio pašalpas, kurios jums skirtos, galite gauti ir toliau.

Taip pat galite nuspręsti vykti į kitą šalį ir joje ieškoti darbo, tokiu atveju savo bedarbio pašalpas toliau gautumėte, jei visas laikotarpis užsienyje neviršytų ilgiausio 3 mėnesių laikotarpio (kurį jūsų institucija gali pratęsti dar šešiems mėnesiams).

Taip, daugelyje šalių jums tai būtų leista, bet:

• Airija, Austrija, Belgija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Šveicarija ir Vokietija dar taiko apribojimus Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, o
• Austrija, Jungtinė Karalystė, Malta, Šveicarija ir Vokietija taip pat taiko kai kuriuos apribojimus Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos piliečiams.

Visi tokie apribojimai turi būti panaikinti iki:

• 2011 m. balandžio 30 d. Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos piliečiams –iki 2001 m. gegužės 31 d. tai turi padaryti Šveicarija.
• 2013 m. gruodžio 31 d. Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams –iki 2016 m. gegužės 31 d. tai turi padaryti Šveicarija.

Jei grįžtate į savo šalį (gyvenamąją šalį) prieš tai dirbęs užsienyje ir ši šalis jums moka bedarbio pašalpas, ji taip pat bus atsakinga už jūsų socialinės apsaugos teises. Net jei buvote apdraustas kitoje ES valstybėje narėje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje arba Šveicarijoje paskutinį darbo laikotarpį, šalis, kuri moka jums bedarbio pašalpas taip pat tampa kompetentinga jas mokėti.

Jei bedarbio pašalpas gaunate iš šalies, kurioje tapote bedarbiu, jūsų sveikatos draudimas toliau galios ir kitose ES valstybėse narėse. Jūs ir jūsų šeima turėsite teisę į gydymą, tačiau privalėsite parodyti savo Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Jei jos dar neturite, galite jos kreiptis į savo sveikatos draudimo įstaigą. >> Apsilankykite mūsų puslapiuose, skirtuose informacijai apie ESDK.