Jacques’as Delors’as

Suteikęs Europai dvasią

Europos vizijos architektas

Jacques’o Delors’o neprilygstamas talentas ir tvirta valia paliko nuolatinį ženklą pačioje Europos Sąjungos struktūroje.  

1985–1995 m., eidamas Europos Komisijos pirmininko pareigas, Jacques’as Delors’as buvo vizijos architektas, padėjęs pamatus ir nulėmęs kai kuriuos puikiausius Europos projekto pasiekimus.  

Jo 10 metų kadencija buvo ne vien etapas; tai buvo esminių pokyčių epocha, išplėtojusi Europos Sąjungą, kokioje gyvename šiandien. 

Po trijų dešimtmečių J. Delors’o palikimas ir toliau jaučiamas Europos istorijoje. 

Yra žmonių, kurie protestuoja prieš dabartinę visuomenę, ir žmonių, kurie siekia ją aktyviai keisti. Man labiau patinka priklausyti antrajai kategorijai.
Jacques’as Delors’as

Europos likimo vairininkas 

Didelis vienybės palikimas 

Kai Jacques’as Delors’as tapo Europos Komisijos pirmininku, jis susidūrė su žemynu, kuris išgyveno krizę. Europos ekonomikoje dominavo vyraujantis pesimizmo jausmas, keliantis abejones dėl pačių Europos projekto pagrindų. Berlyno sienos griuvimas, Vokietijos susivienijimas, Sovietų Sąjungos žlugimas ir karai buvusiojoje Jugoslavijoje – tai audringos transformacijos era. 

Šiomis aplinkybėmis J. Delors’o lyderystė tapo atsparumo švyturiu. Jo ryžtingi veiksmai nutiesė kelią į vienybę.  

1995 m. pasibaigus trečiajai jo, kaip Europos Komisijos pirmininko, kadencijai, Europos Sąjunga buvo atsparesnė, teisingesnė, stipresnė ir vieningesnė nei bet kada anksčiau. 

„Europa yra jos žmonės.“
Jacques’as Delors’as
1 iš 3
Berlyno sienos griūtis

1989 m. lapkričio 11 d. – Berlyno sienos griūtis

1989 m. lapkričio 11 d. – Berlyno sienos griūtis

Jacques’as Delors’as ir Helmutas Kohlis

1991 m. birželio 28 d. su Vokietijos Kancleriu Helmutu Kohliu

1991 m. birželio 28 d. su Vokietijos Kancleriu Helmutu Kohliu

Lechas Wałęsa ir Jacques’as Delors’as

1991 m. balandžio 3 d. su Lenkijos Prezidentu Lechu Wałęsa

1991 m. balandžio 3 d. su Lenkijos Prezidentu Lechu Wałęsa

Bendrosios rinkos gimimas

Jacques’as Delors’as tvirtai rėmė Europos integraciją. Jo užkrečiamas užsidegimas greitai įkvėpė bendrą valstybių narių viziją, galiausiai pasibaigusią Suvestinio Europos akto pasirašymu. Jis atvėrė kelią iki 1992 m. sukurti bendrąją rinką, kurioje sudarytos sąlygos laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui.  

Atėjo laikas suteikti Europai sielą.
Jacques’as Delors’as
Jacques’as Delors’as sveikinasi su susirinkusiais

1986 m. gegužės 28 d. iškilminga Europos vėliavos priėmimo ceremonija

1986 m. gegužės 28 d. iškilminga Europos vėliavos priėmimo ceremonija

Euras – mūsų naujoji valiuta

Jacques’as Delors’as paliko ilgalaikį pėdsaką prisidėdamas prie euro sukūrimo, Europos pinigų sąjungos sukūrimo ir Mastrichto sutarties rengimo. Mastrichto sutartimi padėtas pagrindas naujai bendrai valiutai – eurui, sukurta Europos Sąjunga ir Europos pilietybė. 

Tvirtas J. Delors’o įsipareigojimas ir dalyvavimas šiame darbe buvo nuoširdus atsidavimas vieningai Europai. 

Euras yra Europos vienybės simbolis. Turime jį saugoti ir stiprinti.
Jacques’as Delors’as

Europos pilietybė. Suartinti žmones

Jacques’as Delors’as žinojo, kad Europos projektas yra daug daugiau nei ekonominė integracija.

Europos projektu siekiama suartinti žmones ir ugdyti pasididžiavimą sąjunga, kuri mus stiprina, kai esame kartu.  

Jis buvo vienas iš Šengeno erdvės, kurioje šiuo metu daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai keliauti iš vienos valstybės narės į kitą be sienų kontrolės, kūrėjų.  

Jo dėka dabar turime mūsų mėgstamą ES studentų mainų programą „Erasmus, kuri tapo vienu iš ryškiausių ES ženklų. 

Pirmiausia prisiminkime, kad programos „Erasmus“ dėka Europa ir vėl giliai įsišaknijo.
Jacques’as Delors’as

Žmogus, sukūręs palikimą

Gimęs 1925 m. liepos 20 d. Paryžiuje, ankstyvą savo karjeros dalį praleido Prancūzijos banke. Tada jis perėjo prie politikos – ėjo įvairias pareigas, įskaitant Prancūzijos vyriausybės ministro ir Europos Parlamento nario. 

Būdamas Europos Komisijos pirmininku ir išgyvenęs Antrojo pasaulinio karo žiaurumą, jis pripažino taikos sampratą kaip esminę Bendrijos egzistavimo priežastį. Jis skatino siekti taikos žemyne remiant jo klestėjimą ir vienybę. 

1 iš 3
Popiežius Jonas Paulius II su Jacques’u Delors’u

1985 m. gegužės 20 d. su Popiežiumi Jonu Pauliumi II

1985 m. gegužės 20 d. su Popiežiumi Jonu Pauliumi II

Nelsonas Mandela ir Jacques’as Delors’as

1993 m. spalio 8 d. Jacques’as Delors’as priėmė Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) pirmininką Nelsoną Mandelą

1993 m. spalio 8 d. Jacques’as Delors’as priėmė Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) pirmininką Nelsoną Mandelą

Jacques’as Delors’as ir Ronaldas Reaganas

1985 m. gegužės 1 d. su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Ronaldu Reaganu

1985 m. gegužės 1 d. su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Ronaldu Reaganu

Už indėlį plėtojant Europos projektą 2015 m. Europos Vadovų Taryba jam suteikė Europos garbės piliečio vardą; šis vardas iki šiol suteiktas tik trims asmenims. 

Jacques’as Delors’as posėdžių salėje

1989 m. gruodžio 9 d. Europos Vadovų Taryba Strasbūre

1989 m. gruodžio 9 d. Europos Vadovų Taryba Strasbūre

"Allons, courage, le Printemps de l’Europe est toujours devant nous!"
Jacques’as Delors’as

Au revoir, Pirmininke