Vartotojų saugos mokslinio komiteto pirmininko pavaduotojas ir Nanomedžiagų kosmetikos gaminiuose darbo grupės pirmininkas dr. Qasim Chaudhry

Neseniai Europos Komisija paprašė savo nepriklausomo Vartotojų saugos mokslinio komiteto (SCCS) pateikti nuomonę dėl nanoformos silicio dioksido, hidratuoto silicio dioksido ir modifikuoto paviršiaus silicio dioksido – sililinto silicio dioksido (angl. „Silica Silylate“) bei sililinto dimetilo silicio dioksido (angl. „Silica Dimethyl Silylate“) – saugos. Šios nanomedžiagos naudojamos nenuplaunamuose ir nuplaunamuose kosmetikos gaminiuose, skirtuose plaukams, odai, lūpoms, veidui ir nagams.

Komisija kreipiasi į SCCS, kai tik sunerimstama dėl pavojų sveikatai ir saugai, kuriuos gali kelti vartotojams skirti ne maisto gaminiai, įskaitant kosmetiką ir jos sudedamąsias dalis. Bet koks nanomedžiagų naudojimas kosmetikos gaminiuose Europos Sąjungoje yra reguliuojamas, ir visų kosmetikos bendrovių reikalaujama šeši mėnesiai iki bet kokių gaminių, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų, pateikimo rinkai Komisijai apie juos pranešti.

Gavusi pranešimą apie tam tikrą sudedamąją dalį, kuri kelia susirūpinimą dėl galimo poveikio sveikatai ir kurios atveju nebuvo atliktas tinkamas rizikos vertinimas, Komisija gali paprašyti SCCS pateikti mokslinę nuomonę dėl rizikos vertinimo. 

Taip buvo šiuo atveju – iš viso gauti 172 pranešimai dėl gaminių, kurių sudėtyje buvo vienos arba daugiau iš šių keturių rūšių nanoformos silicio dioksido. 

Vykdydamas savo įgaliojimus, SCCS išnagrinėjo bendrovių pateiktus duomenis ir anglų kalba paskelbtus recenzuotus mokslinius tyrimus šia tema. Atlikęs nuodugnią analizę, SCCS savo nuomonėje, paskelbtoje internete 2015 m. kovo mėn., padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog nanoformos silicio dioksidas prasiskverbtų pro odą arba būtų toksiškas, tačiau nemažiau svarbu tai, kad nepateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų patikimai atmesti šias galimybes.  

Kad šiuos gaminius būtų galima laikyti saugiais arba nesaugiais, reikia daugiau duomenų apie šias nanomedžiagas, visų pirma apie įvairių rūšių nanoformos silicio dioksido, kurį ketinama naudoti kosmetikos gaminiuose, prasiskverbimą pro odą, ypač įpjautą arba pažeistą odą, ir apie galimą jo sisteminį toksiškumą. 

Be to, kai kuriuose skirtingos rūšies nanoformos silicio dioksido nei naudojamas kosmetikos gaminiuose tyrimuose nurodytas galimas genotoksinis poveikis, todėl reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų atmesta galimybė, jog kosmetikos gaminiuose naudojamų rūšių nanoformos silicio dioksidas, jei prasiskverbtų į ląsteles, turės tokį poveikį.

Vartotojai gali būti tikri, kad Europos Komisija budriai saugo jų sveikatą ir seka visas cheminių medžiagų ir nanomedžiagų naudojimo vartotojams skirtuose produktuose naujienas. Gavęs naujų įrodymų, SCCS dar kartą įvertins nanoformos silicio dioksido saugą ir paskelbs savo nuomonę.

http://ec.europa.eu/dgs/health_food-safety/dyna/enews/enews.cfm?al_id=1594

Remdamasi naujausia turima informacija, Europos Komisija paprašė Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR) atnaujinti ankstesnes nuomones dėl elektromagnetinių laukų poveikio.

Elektromagnetiniai laukai domina gyventojus ir kelia jiems susirūpinimą, nes mes visi daugiau ar mažiau, priklausomai nuo mūsų gyvenimo būdo ir nuo to, kur gyvename ar dirbame, esame jų (įvairių dažnių) veikiami kasdieniame gyvenime. Šie dažniai gali būti itin žemi (pvz., elektros linijos ir elektros transformatoriai), vidutiniai (indukcinės viryklės ir kiti buitiniai prietaisai) arba radijo dažnių diapazono (mobilieji telefonai ir kiti prietaisai). 

Ekspertai kritiškai įvertino svarbiausius elektromagnetinių laukų poveikio ir sveikatos mokslinius tyrimus, paskelbtus po paskutinės komiteto nuomonės (2009 m.), ir dėl jų pateikė pastabų naujoje 2015 m. sausio 27 d. paskelbtoje nuomonėje „Galimas elektromagnetinių laukų poveikis sveikatai“. Analizuojant mokslinę literatūrą įvertinta daugiau kaip 700 tyrimų, paskelbtų nuo 2009 m. Apskritai nuomonės išvados suteikia pasitikėjimo: iš dabartinių mokslinių tyrimų rezultatų matyti, kad akivaizdžios žalos sveikatai nedaroma, jei elektromagnetinių laukų stipris yra mažesnis negu ES teisės aktais rekomenduojami lygiai.

Tačiau kalbant apie vidutinį dažnių diapazoną svarbus elektromagnetinių laukų šaltinis yra indukcinės kaitlentės, išpopuliarėjusios pastaraisiais metais. Jų magnetinių laukų poveikis naudotojams gali būti didesnis nei poveikio gairių atskaitos lygiai.

Kalbant apie radijo dažnių diapazoną ir vėžio riziką, nuomonėje nurodoma, kad įrodymai dėl padidėjusios smegenų vėžio (gliomos) rizikos susilpnėjo, bet reikia toliau tirti ryšio su ausies vėžiu (akustine neuroma) galimybę. Vaikų vėžio ir transliacijos siųstuvų poveikio tyrimuose jokio ryšio nenustatyta.

Kai kurių epidemiologinių tyrimų duomenimis, gali padidėti vaikų leukemijos dėl itin žemo dažnio laukų poveikio pavojus. Tačiau nenustatyta jokių mechanizmų ir šių išvadų negalima pagrįsti eksperimentiniais tyrimais, todėl, atsižvelgiant ir į epidemiologinių tyrimų trūkumus, priežastinis aiškinimas negalimas.

Naujuose tyrimuose nenustatyta žalos reprodukcijai ir jokių simptomų, susijusių su elektromagnetinių laukų poveikiu. Naujausiais tyrimais nepatvirtintas elektromagnetinių laukų ir didesnio pavojaus susirgti Alzheimerio liga ryšys, apie kurį buvo spėjama anksčiau.

Tačiau vis dar esama susirūpinimą keliančių klausimų, visų pirma dėl bendro įvairių šaltinių poveikio.  SCENIHR parengė prioritetines mokslinių tyrimų rekomendacijas, metodines eksperimentinio projektavimo gaires ir būtiniausius reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta duomenų kokybė ir tinkamumas naudoti rizikos vertinimui. Jie taip pat pateikiami nuomonėje.

http://ec.europa.eu/dgs/health_food-safety/dyna/enews/enews.cfm?al_id=1581

Bisfenolis A (BPA) naudojamas kaip plastifikatorius, t. y. plastikiniuose gaminiuose, kad jie būtų lankstesni. BPA poveikis gyventojams didelis, visų pirma dėl maisto pakuočių. Mokslo bendruomenė plačiai diskutuoja apie šio poveikio lygį ir galimus padarinius.

BPA naudojamas ir medicinos prietaisuose, pvz., kateteriuose bei implantuose, ir kai kuriuose odontologijos prietaisuose. Europos Komisija paprašė Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR) išnagrinėti visus galimus pavojus sveikatai, susijusius su tokiais naudojimo būdais.

Dauguma tokio taikymo atvejų, įskaitant stomatologiją, gyventojus veikiantis BPA kiekis nelaikomas žalingu, nes jis neviršija leidžiamosios paros dozės – 4 μg/kg kūno masės per dieną. Be to, BPA poveikis naudojant medicinos prietaisus paprastai trunka trumpai, o nustatant leidžiamąją paros dozę įvertinamas visą gyvenimą trunkantis, nuolatinis, kasdienis poveikis.

BPA labiausiai veikia per ilgas medicinos procedūras, ypač naujagimius intensyvios terapijos skyriuose, kūdikius per ilgas medicinos procedūras ir pacientus, kuriems atliekama dializė. Remdamasis turimais duomenimis, SCENIHR daro išvadą, kad žalos dėl BPA poveikio pavojus tokiais atvejais gali būti, nes poveikis viršija pamatinę vertę ir BPA veikiami gyventojai gali būti ypač pažeidžiami.  

Reikėtų atsižvelgti ir į medicinos prietaisų naudą, pavyzdžiui, dažnai nuo jų priklauso neišnešiotų kūdikių gyvybė. Galimybė pakeisti BPA šiuose gaminiuose turėtų būti vertinama atsižvelgiant į jų veiksmingumą gydant, taip pat į toksinį alternatyvių medžiagų (kai jų yra) poveikį.

http://ec.europa.eu/dgs/health_food-safety/dyna/enews/enews.cfm?al_id=1580

Atsakydamas į Europos Komisijos prašymą atnaujinti nuomonę dėl dantų amalgamų, nepriklausomas Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) neseniai paskelbė dokumentą „Dantų amalgamų ir alternatyvių dantų restauracijos medžiagų sauga pacientams ir naudotojams“.

Dantų amalgama yra „sidabrinė“ plomba, sudaryta iš metalų lydinio, įskaitant elementinį gyvsidabrį. Buvo nuogąstaujama dėl pavojų sveikatai, susijusių su gyvsidabrio garais.

Tačiau dabartinių mokslinių tyrimų duomenimis, šiems nuogąstavimams nėra pagrindo. Išnagrinėjęs dabartinius mokslinius įrodymus, SCENIHR nustatė, kad nei dantų amalgamos, nei alternatyvios medžiagos įprastomis naudojimo sąlygomis gyventojų sveikatai nekenkia.

Nors alternatyvios plombos išlieka perspektyvia galimybe, dantų amalgamų keisti alternatyvomis nepatartina – nebent pacientas joms būtų alergiškas, nes šalinant amalgamą gyvsidabris pacientą veikia labiau nei ją palikus. 

Pasirenkant, kurią medžiagą naudoti, pacientai ir jų stomatologai turi atsižvelgti į kelis veiksnius, įskaitant tai, ar plombos skirtos pieniniams, ar nuolatiniams dantims, kuriam dančiui skirta plomba ir ar pacientas alergiškas gyvsidabriui arba kitoms atkuriamųjų medžiagų sudėtinėms dalims.  Kaip ir bet kokios kitos medicininės arba vaistų intervencijos atveju, derėtų būti atsargiems svarstant, kurią dantų atkuriamąją medžiagą naudoti nėščiosioms.

http://ec.europa.eu/dgs/health_food-safety/dyna/enews/enews.cfm?al_id=1591

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad dėl chromo VI, gaunamo per geriamąjį vandenį, bandomieji gyvūnai gali susirgti skirtingų rūšių virškinamojo trakto vėžiu. Šiuo metu negalima atmesti galimybės, kad dėl chromo VI, gaunamo per burną, vėžiu gali susirgti ir žmonės. Todėl hipotetiškai saugi chromo VI dozė buvo sumažinta. Chromo VI yra daugelyje pagamintų prekių, įskaitant kai kuriuos vaikų žaislus. ES Žaislų saugos direktyva visiems ES parduodamiems žaislams nustatyti griežti didžiausio cheminio junginio kiekio, kuris gali būti perduotas iš žaislo vaikui, apribojimai (vadinamoji išsiskyrimo ribinė vertė). 

Europos Komisija paprašė nepriklausomo Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinio komiteto (SCHER) įvertinti naujausius tyrimus ir pateikti nuomonę dėl chromo VI žaisluose. Išvadose SCHER pareiškė nuomonę, kad dabartinės chromo VI išsiskyrimo iš žaislų ribinės vertės turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į neseniai sumažintą hipotetiškai saugią dozę. Be to, kad būtų atsižvelgta į chromo VI gavimą iš kitų šaltinių, tokių kaip geriamasis vanduo ir aplinka, SCHER rekomenduoja, kad bet koks papildomas chromo VI poveikis dėl žaislų turėtų būti sumažintas iki žemiausių įmanomų lygių, kai naudojamos geriausios turimos technologijos.

http://ec.europa.eu/dgs/health_food-safety/dyna/enews/enews.cfm?al_id=1566