Nusiųsti draugui
RSS
google +
Variantas spausdinti

Anna Marzec-Bogusławska, gydytoja, visuomenės sveikatos mokslų daktarė, Nacionalinio AIDS centro direktorė, Lenkija.

Anna Marzec-Bogusławska, gydytoja, visuomenės sveikatos mokslų daktarė, Nacionalinio AIDS centro direktorė, Lenkija.

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje tai reiškė mirties nuosprendį, o šiuo metu tai – daugeliu atvejų valdoma lėtinė liga. ŽIV / AIDS situacija iš esmės pasikeitė – visų pirma tai įvyko dėl politinės valios ir mokslinių tyrimų faktais grindžiamos veiklos ir priemonių, įskaitant informavimo kampanijas, adatų keitimo programas, tolesnius mokslinius tyrimus ir geresnę, visapusę priežiūrą. 

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad didelė pažanga per pastarąjį dešimtmetį padaryta dėl Dublino deklaracijoje išdėstytų strategijų ir dėl šalių pasirašytų įsipareigojimų. Po 2004 m. Dublino ir Vilniaus deklaracijų Europoje Komisija parengė politikos programą, skirtą spręsti ŽIV / AIDS klausimą ES ir kaimyninėse šalyse ir po to paskelbė du komunikatus ir tris įgyvendinimo veiksmų planus (2006–2009 m. ir 2009–2013 m.).

Nepaisant didelės pažangos, šia liga Europoje ir visame pasaulyje serga daug žmonių. Nors gydymas yra įmanomas, vaistų nuo jos nėra ir ŽIV / AIDS išlieka rimta sveikatos ir socialine grėsme.

Kitaip nei visame pasaulyje, didžiajame Europos regione vis daugėja naujų užregistruotų ŽIV atvejų. Užsikrečia ypač daug vyrų, lytiškai santykiaujančių su vyrais – jie sudaro 42 % visų 2013 m. naujų nustatytų atvejų. Be to, Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE) 47 % su ŽIV /AIDS gyvenančių asmenų ši diagnozė nustatoma vėlai. Tai reiškia, kad daug žmonių apie infekciją nežino – pasitikrinti ateina nedaug žmonių, nes jie bijo gėdos ir diskriminacijos.

Turime išlikti budrūs.  Gal ir laimėjome keletą mūšių, tačiau ne visą karą – kova su AIDS toli gražu neužbaigta.  

Todėl Komisija pratęsė ŽIV / AIDS veiksmų planą iki 2016 m., kad ES veiksmai nenutrūktų, tačiau kiekvienas iš mūsų turime atlikti savo darbą.  Privalome pasiekti žmones, kuriuos sunkiausia pasiekti ir kurie priklauso didžiausiai rizikos grupei – vyrai, lytiškai santykiaujantys su vyrais, migrantai ir intraveninių narkotikų vartotojai.  Privalome informuoti kitus, kad jie taip pat nėra apsaugoti. Pavyzdžiui, 30 % užsikrėtusiųjų ŽIV / AIDS yra heteroseksualai.

Jei norime, kad mūsų vaikų ir paauglių karta nesirgtų AIDS, privalome dirbti pasiraitoję rankoves.   Pasiekti galutinį tikslą – visiškai įveikti šią pražūtingą ligą – galima tik tuomet, jei ŽIV / AIDS ir toliau bus vienas svarbiausių prioritetų politinėse darbotvarkėse ir jei visoje Europoje šios ligos stebėjimui bus skiriama daug dėmesio.

HIV/AIDS

Daugiau šia tema