parengė Johnas F. Ryanas, laikinai einantis Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato direktoriaus pareigas
Antroji sveikatos programa (2008–2013 m.) buvo naudinga priemonė, paskatinusi ES sveikatos politikos vystymąsi ir padėjusi ją įgyvendinti. Pagal šią programą skiriamas finansavimas tam, kad būtų nustatyta informacija ir faktais pagrįsta geriausia praktika, padėjo valstybėms narėms spręsti svarbiausius sveikatos klausimus. Tokia išvada padaryta nepriklausomame išorės ex post vertinime, kurio rezultatai pateikti šią savaitę Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje, perduotoje Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
Vertinime patvirtinama, kad Antroji sveikatos programa atliko svarbų vaidmenį – visų pirma padėjo remti ES sveikatos politikos ir nacionalinius prioritetus jos lėšomis finansuojant jungtinius veiksmus, projektus ir paslaugų sutartis, be to, ją įgyvendinant pasiekta ir įvairių kitų vertingų rezultatų. Tačiau ex post vertinime taip pat analizuojama, kokių klaidų reikėtų nebekartoti Trečiojoje sveikatos programoje, kad jos teigiamas poveikis valstybių narių sveikatos politikai būtų dar didesnis.
Antroji sveikatos programa teigiamai įvertinta už pažangą, padarytą remiant daugelį svarbių sveikatos politikos sričių: retųjų ligų srities vystymą, pasirengimo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai stiprinimą ir kovos su jomis pajėgumų didinimą, širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių ligų prevencijos politiką, budrumo sistemą, susijusią su organų transplantacija, sveikatos duomenų rinkimą ir tokių sričių kaip sveikatos technologijų vertinimas, e. sveikata ir kt. novatoriškų priemonių kūrimą.
Vis dėlto vertintojai atkreipė dėmesį į sritis, kurias patobulinus Trečiosios sveikatos programos rezultatai būtų dar geresni, pavyzdžiui, rekomendavo sukurti aiškias sąsajas su esamomis politikos iniciatyvomis, parengti sklaidos ir nuolatinio pažangos stebėjimo planus, siūlyti įgyvendinamus vidutinės trukmės laikotarpio politikos pokyčius, aiškiai apibrėžti kiekvieno veiksmo taikymo sritį ir uždavinius, vadovautis pagrįsta intervencijos logika ir įtraukti visus susijusius partnerius. Į šias ir kitas rekomendacijas bus atsižvelgta siekiant patobulinti dabartinę, jau trečius metus įgyvendinamą, Trečiąją sveikatos programą.
Ataskaitoje teigiama, kad Sveikatos programoje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas labiausiai su sveikatos politikos iniciatyvomis susijusiems veiksmams, taip ų prisidedant prie bendrų Komisijos prioritetų įgyvendinimo, kad ja turi būti papildomos ES valstybių narių nacionalinės strategijos bei užtikrinama didelė ES pridėtinė vertė. Turi būti siekiama sinergijos su kitomis ES sveikatos programomis ir skatinamos dalyvauti visos valstybės narės bei trečiosios šalys, besivadovaujančios tais pačiais sveikatos srities principais bei vertybėmis ir norinčios prisidėti prie bendrų ES pastangų.
Nors šiuo metu sunku išskirti prioritetus, ypač turint omenyje kuklų biudžetą, ir būtina užtikrinti, kad veiksmai ir jų rezultatai būtų tvarūs, Komisija įgyvendina konkrečius veiksmus siekdama apčiuopiamų rezultatų. Tuo tikslu parengti stebėsenos rodikliai, kuriais remiantis bus galima stebėti, kaip įgyvendinami uždaviniai, ir reguliariai teikti informaciją apie tai, ką pavyko ir ko nepavyko įgyvendinti.
Pradedant vykdyti šią veiklą daug dėmesio skiriama žinių perdavimui, programos rezultatų sklaidai ir veiksmingam jų naudojimui valstybėse narėse. Be to, glaudžiau nei kada nors bendradarbiaujama su suinteresuotosiomis šalimis – su jomis dar atviriau ir dažniau palaikomi ryšiai, skatinama naudotis Sveikatos programos rezultatais bei pabrėžiama jos nauda.
