Piniginė socialinė parama mokama tiems, kurių pajamos nesiekia valstybės nustatyto lygio. Šiame skyriuje pateikiama aktuali informacija apie tokios paramos rūšis ir skyrimo tvarką.

Ar tai taikoma man?

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, priimtas 2011 m. gruodžio 1 d. (Nr. XI-1772).

Piniginę socialinę paramą sudaro socialinė pašalpa ir šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Abi išmokos paremtos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimu ir priklauso nuo šeimos gaunamų pajamų ir turimo turto (iki 2024 m. balandžio 30 d. į turimą turtą nebus atsižvelgiama).

Nepasiturintys asmenys turi teisę į socialinę pašalpą, garantuojančią minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (išlaidoms maistui, drabužiams) tenkinti, ir šildymo išlaidų, išlaidų karštam bei geriamajam vandeniui kompensaciją, skirtą būsto išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti.

Nepasiturintys asmenys gali gauti socialinę pašalpą, jei bus rasta objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negali užsidirbti tiek lėšų, kad pakaktų pragyventi, ir yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes. Sprendžiant, ar jie turi teisę gauti pašalpą, įvertinamos gaunamos pajamos ir turimas turtas.

Kokias sąlygas turiu atitikti?

Piniginė socialinė parama skiriama tiems, kurių gyvenamoji vieta oficialiai registruota Lietuvoje, įskaitant:

• Lietuvos piliečius;
• užsienio šalių piliečius, turinčius ilgalaikio gyvenimo Europos Sąjungoje leidimą;
• Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos Europos ekonominėje erdvėje valstybės narės piliečius arba jų šeimos narius, kurie turi teisę gyventi Lietuvoje;
• užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga.
• Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos arba Pietų Korėjos piliečiams, kuriems suteikti laikinojo gyvenimo Lietuvoje leidimai ir jie gyvena ne trumpiau kaip trys mėnesiai Lietuvoje. Šis reikalavimas nėra taikomas, jeigu esate vienos iš pirmiau išvardytų šalių pilietis ir dirbate Lietuvoje (kaip samdomasis darbuotojas arba savarankiškai dirbantis).

Socialinė pašalpa mokama šeimos ūkiui, jeigu mėnesinės pajamos yra mažesnės nei valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) 1.1 lygis (t. y. 172,70 euro asmeniui per mėnesį).

Mažiausias pajamų lygis nustatomas atsižvelgiant į apibrėžtą prekių krepšelį, o mokamos paramos suma apskaičiuojama kiekvienam nariui paskiriant nacionalinę sumą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. socialinė išmoka buvo padidinta ir diferencijuota atsižvelgiant į mokėjimo trukmę:

Socialinės išmokos dydis vienam namų ūkio asmeniui:

• ne ilgiau kaip 6 mėnesius: skirtumas tarp 1,4 VRP (219,80 euro) asmeniui per mėnesį ir asmens vidutinių gaunamų pajamų;
• ne ilgiau kaip 6–12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (188,40 euro) asmeniui per mėnesį ir asmens vidutinių gaunamųjų pajamų;
• ilgiau kaip 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VPR (172,70 euro) asmeniui per mėnesį ir asmens vidutinių gaunamųjų pajamų.

Socialinės išmokos dydis dviems arba daugiau kartu gyvenantiems asmenims:

• skirtumas tarp 1,1 VRP (172,70 euro) asmeniui per mėnesį ir pirmojo šeimos nario vidutinių gaunamų pajamų;
• skirtumas tarp 90 proc. 1,1 VRP (172,70 euro) asmeniui per mėnesį ir antrojo šeimos nario vidutinių gaunamų pajamų;
• skirtumas tarp 70 proc. 1,1 VRP (172,70 euro) asmeniui per mėnesį ir trečiojo šeimos nario bet kurio papildomo šeimos nario vidutinių gaunamų pajamų.

Jei socialinę pašalpą gaunantys asmenys prieš įsidarbindami bent 6 mėnesius buvo užregistruoti užimtumo tarnyboje arba kitos valstybės narės nacionalinėje įdarbinimo tarnyboje ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, nei teisiškai apibrėžta, arba jei jie atlieka viešuosius darbus, papildomai jie turi teisę į socialinę pašalpą po to, kai įsidarbina, jei jų pajamos nėra mažesnės už minimalų mėnesinį arba valandinį darbo užmokestį ir nėra daugiau nei du kartus didesnės už minimalų darbo užmokestį.

Socialinė išmoka dirbantiesiems, kai jie įsidarbino, buvo padidinta ir diferencijuota atsižvelgiant į darbo laikotarpio trukmę:

• 1–3 mėnesius: suma yra lygi 100 proc. vidutinės socialinės išmokos sumos, išmokėtos per paskutinius 6 mėnesius iki įsidarbinimo;
• 4–6 mėnesius: suma yra lygi 80 proc. vidutinės socialinės išmokos sumos, išmokėtos per paskutinius 6 mėnesius iki įsidarbinimo;
• suma yra lygi 50 proc. vidutinės socialinės išmokos sumos, išmokėtos per paskutinius 6 mėnesius iki įsidarbinimo.

Jeigu pradėję dirbti žmonės gyvena kartu (arba vienišas gyvenantis asmuo) vis dar išlaiko teisę gauti socialinę išmoką, jie vienu metu gali gauti socialinę išmoką ir dirbančiojo socialinę išmoką.

Socialinė pašalpa sumažinama darbingo amžiaus asmenims, kurie nedirba, nors gali dirbti:

• 20 proc., jei socialinė pašalpa mokama nuo 12 iki 24 mėnesių;
• 30 proc., jei ji mokama nuo 24 iki 36 mėnesių;
• 40 proc., jei ji mokama nuo 36 iki 48 mėnesių;
• 50 proc., jei ji mokama nuo 48 iki 60 mėnesių.

Jei socialinė pašalpa skiriama ilgiau nei 60 mėnesių, ji teikiama ne pinigine išraiška.

Toliau nurodyti mažinimo atvejai netaikomi, jei socialinė pašalpa mokama vaikams, įskaitant suaugusiuosius, besimokančius švietimo įstaigose socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiu, jei užimtumo tarnyba arba kitos valstybės narės nacionalinė įdarbinimo tarnyba nesugebėjo pasiūlyti darbo arba galimybės dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse arba jei asmenys dalyvavo socialiai naudingoje savivaldybių organizuojamoje veikloje.

Nepasiturintiems asmenims gali būti teikiamos kompensacijos šildymui, geriamajam ir karštam vandeniui. Jos pagrįstos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimu, kai atsižvelgiama į šeimos gaunamas pajamas ir turimą turtą.

Susiję asmenys turėtų mokėti:

• standartinio dydžio būsto šildymas: ne daugiau kaip 10 proc. skirtumo tarp šeimos (bendrai gyvenantys asmenys) pajamų ir 2 VRP (314 eurų) ir 10 proc. skirtumo tarp vienišo asmens pajamų ir 3 VRP (471 euras);
• bazinis standartinis karštas vanduo: ne daugiau kaip 5 proc. šeimos (bendrai gyvenantys žmonės) arba vienišo asmens pajamų;
• bazinis standartinis geriamasis vanduo: 2 proc. šeimos (bendrai gyvenantys žmonės) arba vienišo gyventojo pajamų.

Teisę į šią kompensaciją turinčios šeimos arba vieniši gyventojai, turintys butus daugiabučiuose namuose, turi teisę gauti paramą, susijusią su paskolos, imamos pastato renovacijai finansuoti, išlaidomis.

Nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. ir per šildymo sezoną sudarytos palankesnės sąlygos gauti kompensacijas, įskaitant kompensacijas už būsto šildymo išlaidas, t. y. kompensacijų mokėjimo trukmė pratęsta iki viso šildymo sezono, jeigu prašymas skirti kompensacijas pateikiamas likus mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba per šildymo sezoną.

Kokios mano teisės ir kaip jomis pasinaudoti?

Nepasiturintiems gyventojams reikia kreiptis į asmens deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, administraciją, užpildant nurodytos formos prašymą ir pateikiant atitinkamus dokumentus. Piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir kompensaciją) teikia gyvenamosios vietos savivaldybė.

Piniginei socialinei paramai gauti pareiškėjas turi užpildyti paraiškos formą ir pridėti reikalaujamus dokumentus apie pajamas ir šeimos turimą turtą, nebent savivaldybė gauna duomenis iš valstybės ir departamentų registrų ir valstybinių informacinių sistemų.

Sprendimas dėl socialinės išmokos skyrimo ir (arba) kompensacijos poreikio skaičiavimo ir skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.

Socialinė išmoka skiriama trijų mėnesių laikotarpiui. Ji gali būti atnaujinama (atnaujinimų kiekis neribojamas), jei nepasikeitė aplinkybės.

Kompensacija skiriama trijų mėnesių laikotarpiui nuo teisės į ją gavimo datos. Kompensacija gali būti skiriama atgaline data iki dviejų mėnesių prieš pateikiant paraišką.

Piniginė socialinė pašalpa (socialinė išmoka ir kompensacija) gali būti skiriama trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.

Žargono žodynėlis

• Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų arba nepilnametis asmuo, kuris yra pripažintas veiksniu ir nėra susituokęs arba jei susituokęs gyvena atskirai ir neturi su juo gyvenančių vaikų (įvaikintų vaikų).

Reikalingi dokumentai

Prašymų formos čia (pasirinkite tinkamą)

Žinok savo teises

Šios nuorodos padės sužinoti, kokias turite teises. Tai nėra Europos Komisijos tinklalapiai, todėl juose pateikta informacija nebūtinai atspindi Komisijos požiūrį:

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie socialines pašalpas
• Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie socialinę parama šeimoms ir vaikams

Europos Komisijos leidinys ir tinklalapiai:

• Socialinės apsaugos aprėptis: jūsų kaip ES piliečio teisės užsienyje

Kontaktai pasiteirauti

Informaciją teikia savivaldybių socialinės paramos skyriai. Daugumos savivaldybių adresas internete – [pavadinimas].lt, pvz., vilnius.lt.