Aplinkos paruošimas

„Taigi, ar nemanote, kad jie yra pasirengę tapti Europos Sąjungos nariais?", pašiepia Andrzej Chrobak, Žemės ūkio pertvarkymo ir modernizavimo agentūros (ARIMR), atsakingos už SAPARD1 programos vykdymą Lenkijoje, vyriausias patarėjas tarpvalstybinio bendradarbiavimo klausimais. Ponas Chrobak pas jį besisvečiuojantį prancūzą veža aplankyti keletą programa besinaudojančių žemės ūkių, iš kurių vienas Jadvygai ir Zdzislavui Sidorekams priklausantis pienininkystės ūkis Jelenieve. Iš SAPARD gautų 12 400 eurų jie įsigijo Europos standartus atitinkančius įrengimus naujajam ūkio pastatui, kur jų 35 karvės gali laisvai vaikštinėti. „Mes pateikėme antrą paraišką “, sako Zdzislav: „prašome 10 000 eurų, iš kurių pirksime naujo tipo pakraiką , kuris geriau tinka gyvulių priežiūrai .“ Tokia iniciatyva būdinga jauniems Lenkijos ūkininkams, kurie yra pasiryžę rūpintis savo ūkiais, kad jie išliktų ir klestėtų, Lenkijai įstojus į Sąjungą. „Tai tikri verslininkai, pilni pasiryžimo ir imlūs naujovėms“, teigia Grzegorz Chelminski, atstovaujantis regioninę ARIMR agentūrą. Esame Podlaskie vaivadijos (regiono) šiaurėje, o tiksliau, Augustavo , Suvalkų , Grajevo ir Seinių poviatuose (apskrityse), tolimiausiame Lenkijos šiaurės rytų užkampyje, prie Lenkijos- Baltarusijos-Lietuvos -sienos netoli Kaliningrado, Rusijos anklavo. Pienininkystės ūkiai šioje vietovėje yra pagrindinė žemės ūkio veiklos sritis. Dėl šios priežasties iš SAPARD lėšų daugiausia yra finansuojamos investicijos, kurių tikslas gerinti pienininkystės ūkių našumą ir jų ekologinį tvarkymą, suteikiant galimybę įsigyti įrangą pašarams, melžimo aparatus, gyvulių atliekų ir srutų skirstytuvus ir taip toliau. Sidorekai būgštauja tik dėl vieno: „būdami vieninteliai apskrityje Europos standartus atitinkantys pieno tiekėjai rizikuojame, kad tapusi nepelninga pieno perdirbimo įmonė gali iš mūsų nebesupirkinėti produkcijos. Čia vyrauja lūkuriavimo politika: dauguma ūkininkų tik po įstojimo į ES apsispręs ar tęsti savo veiklą, ar ne.“ Pieno perdirbimo įmonė Grajeve (kur dirba 450 žmonių) yra viena iš šešių kooperatyvo „Mlekpol“ įmonių, vienijančių 13 000 narių, o jų tiekėjai yra 15 000 ūkininkų. Mazurie ir šiaurės Podlachie regione aktyviai besiverčiantis kooperatyvas savo produkciją realizuoja visoje šalyje ir yra pirmasis Lenkijoje gaminantis aukštoje temperatūroje kaitintą pieną, investavęs 4 milijonus eurų į sviesto gamybos liniją . Šio itin įmantraus įrengimo, kuris, pasak gamybos vadybininko Groszyk Zbigniev , yra „pats geriausias Lenkijoje“ 40 proc. kaštų buvo finansuojama iš SAPARD. Pėsčiomis, raitomis, baidare Podlachie, kur BVP vienam gyventojui 2001 m. tebuvo vos 31 proc. 15 ES vidurkio (palyginti su 41 proc., tenkančių visai Lenkijai ir 64 proc. - Varšuvos regionui), yra neturtingas, tačiau regiono galimybės yra labai didelės. Jo šiaurinėje dalyje yra visos sąlygos palankios turizmo plėtrai. „Via Baltica“ (E67), trumpiausias kelias per Baltijos valstybes, jungiantis Suomiją su Vidurio Europa, kerta šį regioną, kuriame yra tūkstantis ežerų. 50 proc. regiono paviršiaus ploto dengia tankių miškų zona - vienas seniausių dar išlikusių Europos miškų. Tai gamtos rojus, nuostabiai tinkantis iškyloms, dviračių žygiams, pasijodinėjimams, plaukimui baidarėmis. Didžiuliu ežerų tinklu bei Augusto kanalu, kuris suprojektuotas pagal Midi kanalo Prancūzijoje pavyzdį, galima net kelias dienas keliauti kanojomis, baidarėmis bei kitomis plaukiojimo priemonėmis. Šiais gamtiniais ištekliais jau aktyviai naudojamasi Augustave (30 000 gyventojų), o ten esančiose trijose laivų bei jachtų statybos įmonėse dirba daugiau kaip 1000 vietos gyventojų. Pasinaudojusi PHARE2 programa Augustavo savivaldybė pradėjo įgyvendinti ambicingą miesto regeneracijos ir turizmo plėtros programą, kurios dėmesio centre kanalas (7 milijonai eurų, iš kurių 4,2 milijonai Bendruomenės įnašas). Miesto valdžia turizmą vertina kaip svarbiausią miesto plėtros elementą, nes nuo 1993 metų miestelis yra mineralinių šaltinių kurortas. Augustave yra 4 000 nakvynės vietų , o per metus jį aplanko 4000 turistų. „ Norint sukurti kuo daugiau darbo vietų, privalome prailginti sezoną, kuris vis dar labai intensyvus liepos-rugpjūčio mėnesiais, ir pritraukti kuo daugiau užsienio turistų“, aiškina Augustavo Meras Leslek Cieslik. Nepaisant to, kad Augustave yra laivų statybos, žemės ūkio mašinų montavimo įmonės, vandens gydyklos bei cigarečių fabrikas, nedarbo lygis Augustave niekada, netgi vasarą, nebuvo žemesnis negu 16 proc. Kanalas Europos Komisijos delegacija Varšuvoje mano, kad PHARE programos projektas „Augustavo kanalo modernizavimas ir jo reklama“ yra „vienas sudėtingiausiu Europos projektų Lenkijoje“, kurio tikslas atnaujinti 2 800 m kanalo krantų.. Pagal projektą taip pat bus taisomi penki pagrindiniai miesto keliai, vedantys prie kanalo, iš jų Via Baltica kelio ruožas, darbai apims ir drenažo sistemas ir apšvietimą, grindinio statybą ir urbanistinius įrengimus; centrinėje aikštėje bus pastatytas informacijos centras (laivo formos futuristinės architektūros stiliaus pastatas), kuriame bus turizmo kioskas , kavinės, konferencijų salės ir t.t. Kai kurios vietos miesto centre taip pat yra numatytos įmonėms steigti. 2003 m. pavasarį pradėtas ir iki žiemos baigtas įgyvendinti projektas yra integruotų ir struktūrinių darbų išdava, kuria siekiama gerinti ekonominę veiklą bei žmonių gyvenimo lygį. „Dabar reikia sukurti priemones - internetinį puslapį, brošiūras, stendus... - įgalinančias išgarsinti kanalą užsienyje“, priduria Augustavo Vicemeras Jerzy Demianczuk, kuris yra ir projekto vadovas, sakydamas , kad šie darbai Augustave tėra tik pradžia. „Mes tikimės, kad šis projektas bus akstinas ir kitiems projektams, susijusiems su kanalu“. Kanalas turi 14 šliuzų Lenkijoje, vienas iš jų sudaro Lenkijos-Baltarusijos sieną, o kiti keturi yra Baltarusijoje. Baltarusijos valdžia tik ką priėmė sprendimą atnaujinti šliuzus iki 2005 metų ir net įrengti pasienio kontrolės perėjimo punktą ties šia šliuzo vieta, siekiant palengvinti privalomų formalumų atlikimą keliaujantiems baidarėmis.“ 31 km į šiaurę nuo Augustavo, Suvalkai (68 000 gyventojų) yra labiau pramoninis miestelis, turintis 150 mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurių pagrindinė veikla - pirminis ir bei antrinis medienos perdirbimas. Miestelis yra sūrių gamybos, paukštininkystės ir lengvosios metalurgijos centras. 1996 m. įkurta laisva zona, kurioje aktyviai veikia dvidešimt įmonių, atstovaujančių įvairiausiems sektoriams. Tačiau nežiūrint visko mieste nedarbo lygis yra didesnis negu 22 proc. ir miestas kenčia nuo socialinių problemų ir nusikalstamumo. 1995-1999 m. Suvalkų regiono savivaldybė įgyvendino devynis naujus PHARE programos projektus iš viso už 1,7 milijono eurų, iš kurių 0,6 milijono eurų finansavo pati Bendruomenė. Šie projektai daugiausia buvo skirti kelių tiesimui bei smulkiems miesto infrastruktūros darbams. PHARE programa „Ekonominė ir socialinė sanglauda 2002“ dabar bendra-finansuoja (1,94 milijono eurų iš bendros 2,88 milijono eurų kaštų sumos) techninės infrastruktūros ir privažiavimo kelių tiesimą 25 ha plote esantiems verslo parkams Suvalkuose. Tarp kitko, Suvalkai buvo vieni iš pirmųjų, Lenkijoje gavę ISPA3 paramą. 2001 metais pradėto projekto „Vandens kokybės gerinimas Suvalkuose“ (viso kaštų : 12,468 milijonai eurų, iš kurių 50 proc. skyrė Europos Sąjunga) tikslas sukurti Europos standartus atitinkantį miestų ir kaimų komunalinio vandentiekio ir nuotakyno tinklą savivaldybei priklausančioje zonoje: nutiesti 25 km vandentiekio, 55 km nuotakyno, įrengti 44 siurblines ir 2 nuotekų valymo įmones; pastatyti 600 m³ per valandą našumo vandens valymo įmonę; Suvalkų vandens valymo įmonėje instaliuoti generatorius, kurie naudotų alternatyvią energiją, ypač biodujas ; aprūpinti 9 siurblines naujais distancinio valdymo įrengimais; parengti vandens tvarkymo gaires . Ekologija, ekonomika, švietimas ISPA projekto tikslas ne tik gerinti piliečių pragyvenimo lygį, bet ir apsaugoti Vigry nacionalinio parko (150 km²) unikalią vandens aplinką, su kuria ribojasi keletas apylinkių ų Suvalkų apskrityje „Šis dar vienas teigiamas projekto poveikis yra labai svarbus ekologiškai bei ekonomiškai“, aiškina Suvalkų meras Jozef Gajevski. „Turizmas mums ir parkui yra svarbiausias plėtros elementas, o parko ežerai ir bebrai yra tai, kas labiausiai vilioja turistus. “. Meras išvynioja ilgą sąrašą projektų, kuriuos jis norėtų matyti įgyvendintus: miesto centro regeneracija, 146 senų pastatų restauracija, nedidelio aerodromo modernizavimas, takų dviratininkams, jodinėjimo bei slidinėjimo trasų įrengimas... „Mums tikrai netrūksta idėjų, ir netrūksta išteklių... Tai ko labiausiai trūksta yra patys esminiai dalykai: gero susisiekimo su išoriniu pasauliu, tam kad išvestume regioną iš izoliacijos .“ „Taip pat su Lietuva mes norėtumėme įkurti mokslinį parką ir pasienio regiono inovacinių centrą“, papildo Suvalkų savivaldybės ISPA aplinkosauginių projektų koordinatorius Przybysz Darlusz. „Kartu su ISPA mes įgyvendiname keletą smulkesnių projektų, kurie gali būti labai naudingi pasienio regionų bendradarbiavimui. Vienas pavyzdžių vandens nuotekų skirstytuvai Czarna Hancza, kuri teka ir per Lietuvą.“ Suvalkų vandenų įmonės prezidentas Vitliasz Rychlik mato ir kitą ISPA projektų teigimą pusę: „ISPA mus daug ko išmokė metodologijos srityje. Šie projektai mums padėjo susipažinti su Bendrijos dvasia, tvarka ir geriausia patirtimi. Mes tikrai pasirengę prie jūsų prisijungti, ir jūs tai žinote!“ (1) SAPARD („Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development“), 2000 metais pradėta programa, kurios tikslas padėti Vidurio ir Rytų Europos valstybėms kandidatėms pertvarkyti ūkininkavimo struktūras bei kaimo vietoves. (2) Įsteigta 1989 m. PHARE (Lenkija, Vengrija, pagalba ekonominei pertvarkai) buvo iš pradžių skirta Lenkijai ir Vengrijai, o šiuo metu veikia visose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse kandidatėse. Yra du pagrindiniai PHARE prioritetai: padėti valstybių kandidačių valstybinėms institucijoms įgyti reikiamų priemonių tam, kad būtų įgyvendinta acquis communitaire, ir remti investicijas tose srityse, kur jos yra reikalingos: pagrindinės infrastruktūros, įmonių ir socialinėje srityse. (3) ISPA („Instrument structurel de préadhésion“) remia pagrindines investicijas į Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos transporto ir aplinkos infrastruktūrų projektus. 2000-2004 m. Europos Komisija pritarė 324 projektams, iš viso tam skirdama iš ISPA 7 milijardus eurų.