Europos Komisija siūlo ES socialinio finansavimo programoms reikalingus pakeitimus, kad pasibaigus krizei būtų galima spręsti socialines ir užimtumo problemas.

Šiandien Europos Komisija siūlo pakeitimus, reikalingus ES socialinio finansavimo programoms, kad būtų sprendžiamos pagrindinės socialinės ir užimtumo problemos, kurios laukia pasibaigus krizei, pvz., didėjantis jaunimo nedarbas, būtinybė teikti pagrindinę pagalbą maistu ir materialinę pagalbą labiausiai nepasiturintiems asmenims, taip pat vaikų skurdo rizika. Šiandienos finansavimo pasiūlymai taip pat skirti darbuotojams, pereinantiems prie žaliųjų ir skaitmeninių technologijų. Investuojant į įgūdžių tobulinimo galimybes, jiems bus sudarytos sąlygos klestėti klimato požiūriu neutralioje, labiau suskaitmenintoje ir įtraukioje visuomenėje. Nustatydami reagavimo į krizes mechanizmą, skirtą būsimoms ekstremaliosioms situacijoms, kartu užtikriname, kad mūsų finansavimo veiksmai būtų pritaikyti ateities uždaviniams.

Šiuo tikslu reikia skubiai atnaujinti dabartinių finansavimo programų ir pasiūlymo dėl būsimo biudžeto taisykles, kad būtų galima reaguoti į naujus iššūkius. „Europos socialinis fondas +“ bus pagrindinė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo finansinė priemonė. Ši priemonė ir toliau padės užtikrinti socialiai teisingą ekonomikos atsigavimą. Kitos priemonės, pvz., jau veikiantis Europos socialinis fondas (ESF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF), bus sustiprintos pasitelkiant naują finansavimą, kad būtų galima nedelsiant padėti žmonėms grįžti į darbą ir teikti pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims.

Už darbą ir socialines teises atsakingas Komisijos narys Nicolas Schmit teigė: Kad ateityje Europa taptų atsparesnė, tvaresnė ir įtraukesnė, reikia jau dabar investuoti į savo žmones, ypač jaunąją kartą. Mūsų prioritetas – greitai įveikti koronaviruso krizės sukeltą socialinį ir ekonominį sukrėtimą ir užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Skubus reagavimas: svarbūs Europos socialiniam fondui (ESF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF) skirti papildomi ištekliai

Siūloma sanglaudos politikos fondams (Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui) 2020–2022 m. papildomai skirti 55 mlrd. EUR kovai su neigiamu koronaviruso poveikiu darbo rinkai. Šiuo tikslu sukurta priemonė REACT-EU, kurioje svarbų vaidmenį išsaugant užimtumą ir remiant socialinę įtrauktį atlieka 2014–2020 m. Europos socialinis fondas.

Papildomi ESF ištekliai visų pirma turėtų būti skirti:

• darbo vietų išsaugojimui, taip pat taikant sutrumpinto darbo laiko schemas ir remiant savarankiškai dirbančius asmenis, kad būtų apsaugotos jų pajamos;
• naujų darbo vietų kūrimui, ypač nepalankioje padėtyje atsidūrusiems asmenims;
• jaunimo užimtumo skatinimo priemonėms;
• švietimui ir mokymui;
• įgūdžių tobulinimui, visų pirma siekiant remti dvejopą perėjimą prie žaliųjų ir skaitmeninių technologijų;
• priemonėms, kuriomis suteikiama daugiau galimybių naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat ir vaikams.

Remdamasi iniciatyva REACT-EU, Komisija taip pat pasiūlė valstybėms narėms iki 2022 m. skirti papildomų išteklių į Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPLSAF). Taip bus suteikta papildomų išteklių pagalbai maistu ir pagrindinei materialinei pagalbai, taip pat papildomoms priemonėms ir specialioms socialinės įtraukties priemonėms. Tai užtikrins, kad pagrindinių krizių padarinių švelninimo priemonių finansavimas ir parama labiausiai skurstantiems asmenims būtų tęsiami nepertraukiamai.

Naudodamos šias lėšas valstybės narės turėtų tinkamai skatinti lyčių lygybę, kuri yra horizontalusis socialinių fondų teisės aktų principas.

Reagavimas ilguoju laikotarpiu: sustiprintas pasiūlymas dėl „Europos socialinio fondo +“

Remdamasi šiandien priimtais naujais pasiūlymais dėl 2021–2027 m. būsimo ilgalaikio ES biudžeto, Komisija pasiūlė svarbius pasiūlymo dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) pakeitimus.

• Iš dalies pakeistame pasiūlyme numatyta didesnė parama jaunimo užimtumui. Valstybės narės, kuriose vidutinis 15–29 m. nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų skaičius viršija Sąjungos vidurkį, ne mažiau kaip 15 proc. (pradiniame pasiūlyme dėl ESF+ – nuo 10 proc.) savo ESF+ išteklių turėtų skirti tiksliniams veiksmams, kuriais būtų remiamas jaunimas.
• ESF+ taip pat padės kovoti su vaikų skurdu. Pasibaigus koronaviruso pandemijai, nė vienas vaikas negali būti paliktas nuošalyje. Iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl ESF+ reikalaujama, kad visos valstybės narės bent 5 proc. ESF+ išteklių skirtų priemonėms, kuriomis mažinamas vaikų skurdas, įgyvendinti.
• Be to, ESF+ svariai prisidės prie perėjimo prie žaliųjų ir skaitmeninių technologijų, šiuo tikslu skatindamas investicijas į įgūdžių tobulinimo galimybes, kad darbuotojai galėtų klestėti klimato požiūriu neutralioje, labiau suskaitmenintoje ir įtraukioje visuomenėje.
• Kad būtų galima geriau pasirengti būsimoms ekstremaliosioms situacijoms, į ESF+ įtrauktas reagavimo į krizes mechanizmas. Tai užtikrins, kad išimtinėmis aplinkybėmis Komisija galėtų jį pritaikyti reaguodama į tokius įvykius ir prireikus skubiai iš dalies pakeisti valstybių narių fondų valdymo taisykles.

Sustiprintas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) remia darbuotojus, kurie neteko darbo dėl svarbių restruktūrizavimo įvykių, finansuodamas tikslinį mokymą ir kitą paramą jų reintegracijai į darbo rinką. Atsižvelgdama į numatomą paklausos didėjimą po koronaviruso pandemijos, Komisija siūlo nuo 2021 m. padidinti turimą metinį finansavimą iki 386 mln. EUR.

Papildomos lėšos užimtumui ir socialiniams tikslams remti

Daugelis kitų fondų taip pat skirs didelių investicijų socialiniams ir užimtumo tikslams remti.

Naujosios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės biudžetas siekia 560 mlrd. EUR. Jį valstybės narės gali panaudoti socialinėms investicijoms ir reformoms remti, teikdamos dotacijas ir paskolas. Ši priemonė susijusi su Europos semestro gairėmis, kurios grindžiamos Europos socialinių teisių ramsčiu. Todėl ji padės valstybėms narėms spręsti struktūrines ekonomines ir socialines problemas įvairiose srityse, visų pirma socialinėje, užimtumo, įgūdžių ir švietimo.

Komisija pasiūlė skirti didelį papildomą finansavimą Teisingos pertvarkos fondui. Jo biudžetas iš viso siektų 40 mlrd. EUR. Šis finansavimas bus naudojamas siekiant sušvelninti socialinį ir ekonominį perėjimo prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, pavyzdžiui, remiant darbuotojų perkvalifikavimą.

Programai „InvestEU“ taip pat bus skirta daugiau išteklių socialinei infrastruktūrai arba verslininkams skirtiems mikrofinansams remti, visų pirma socialinės ekonomikos srityje. Siūloma, kad bendras programos „InvestEU“ biudžetas siektų 32 mlrd. EUR.

Galiausiai, įgyvendinant programą „Erasmus“, kurios bendras siūlomas biudžetas siekia 25 mlrd. EUR, bus investuojama į jaunimą, suteikiant jam galimybių įgyti naujos patirties išvykstant į užsienį. Ja taip pat teikiamas labai svarbus finansavimas įgūdžių tobulinimo bei profesinio rengimo ir mokymo srityje.