Lietuvių
Pasirinkite savo kalbą
Pone Lemaître, prieš metus, kai davėte interviu žurnalui „Panorama“, daug kalbėjome apie COVID-19 pandemiją ir apie tai, kad sanglaudos politika buvo viena iš pirmųjų Europos reagavimo į krizę priemonių, prisidėjusi prie ekonomikos gaivinimo. Ar galite papasakoti, kaip sekėsi tai daryti po to?
Iš tiesų sanglaudos politika buvo Europos atsako priešakyje: suteikėme valstybėms narėms galimybę sutelkti beveik 23 mlrd. eurų nepanaudotų sanglaudos politikos išteklių, iš kurių 13 mlrd. eurų buvo paruošti naudoti jau per pirmuosius šešis mėnesius. Šios neatidėliotinos pagalbos lėšos buvo panaudotos gyvybiškai svarbiems medicinos reikmenims įsigyti, verslui išlaikyti, kai jis buvo uždarytas, ir suteikti bazines pajamas labiausiai nukentėjusiems asmenims. Be šios trumpalaikės pagalbos, suteiktos pagal teisės aktų rinkinius CRII ir CRII+, kuriuos galėjome panaudoti labai greitai, pasekmės mūsų žmonėms ir ekonomikai būtų buvusios daug skaudesnės. Vėliau pateikėme iniciatyvą „REACT-EU“ (Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalba) – vieną didžiausių programų pagal programą „NextGenerationEU“, kuriai skirta 50,6 mlrd. eurų naujos ir papildomos finansinės paramos. „REACT-EU“ tęsė ir išplėtė reagavimo į krizę ir krizės įveikimo priemones, kartu mažindama atotrūkį nuo ilgalaikio atsigavimo, remdama projektus, kuriais ne tik šalinami krizės padariniai, bet ir investuojama į veiksmus, prisidedančius prie ekologiško, skaitmeninio ir atsparaus ekonomikos atsigavimo. Ir galiausiai dabar daugiausia dėmesio skiriame įvairiems CARE paketo elementams. Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje – tai greitas atsakas į Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius ir išplėstinis atsakas į tebesitęsiantį COVID-19 pandemijos poveikį.
Tai veda prie kito klausimo: metų pradžioje, pandemijos įkarščiui pamažu atsitraukiant iš žemyno, prasidėjo karas Ukrainoje. Ar galite pateikti daugiau informacijos apie ką tik minėtą CARE paketą?
Milijonai ukrainiečių pabėgo nuo Rusijos invazijos į jų šalį į saugią Europos Sąjungą. Siekdama padėti valstybėms narėms ir regionams susidoroti su šiuo srautu, Komisija pateikė du pasiūlymus, kurie buvo priimti rekordiniu greičiu šių metų balandį: CARE ir padidintas išankstinis finansavimas iš „REACT-EU“ išteklių (kurį neoficialiai vadiname CARE 2). CARE apima tikslinius 2014–2020 m. sanglaudos politikos teisinės sistemos, taip pat Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) reglamento pakeitimus. Šių veiksmų lėšomis gali būti finansuojamos investicijos į infrastruktūrą, įrangą, produktus ir sveikatą, ir jie gali būti taikomi visiems asmenims, atvykusiems į ES dėl Rusijos agresijos, neatsižvelgiant į jų statusą. Iki šiol per Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos sienos perėjimo punktus į ES iš Ukrainos atvyko beveik dešimt milijonų žmonių. Valstybės narės iš nacionalinių biudžetų finansuoja pirmąsias priėmimo priemones, įskaitant apgyvendinimą, bazinius maisto produktus ir materialinę pagalbą, finansinę pagalbą, medicinos paslaugas ir sveikatos priežiūrą, transportą, galimybes patekti į darbo rinką, socialinę ir teisinę pagalbą, išmokas priimantiems namų ūkiams, švietimą ir kt. Leiskite priminti, kad pagal CARE pasiūlymus tokios priemonės, kurios buvo pradėtos įgyvendinti po vasario 24 d., galėtų pretenduoti į Komisijos kompensaciją atgaline data. Tačiau didesnio masto Rusijos agresijos ekonominis poveikis buvo didesnis, nei buvo numatyta rengiant pirminį CARE paketą. Daugelis suinteresuotųjų šalių išreiškė susirūpinimą dėl konkrečių sunkumų, su kuriais susidurta įgyvendinant investicijas, remiamas pagal 2014–2020 m. sanglaudos politikos programas, kurioms labai trukdė medžiagų ir darbo jėgos trūkumas. Reagavome nedelsdami ir priėmėme pasiūlymą dėl lanksčios pagalbos teritorijoms FAST – CARE. Šis pasiūlymas apima dar vieną lankstumo priemonių rinkinį, kuriuo siekiama sėkmingai užbaigti 2014–2020 m. investicinį ciklą ir prisidėti prie poveikio valstybių narių biudžetui mažinimo, tikslingai didinant išankstinio finansavimo ir bendro finansavimo normas 2021–2027 m. bendrųjų nuostatų reglamente.
Be neatidėliotinos paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, matome, kad poveikis atsiliepia visiems ES piliečiams, pavyzdžiui, didėjanti ir nuolat besiplečianti energetikos krizė. Ar galite pateikti konkrečių sanglaudos politikos paramos šiai ypač sudėtingai sričiai pavyzdžių?
Po Rusijos invazijos į Ukrainą gegužės 8 d. Komisija priėmė komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“. Po dešimties dienų komunikatas buvo papildytas konkrečiais veiksmais. Tokiais veiksmais siekiama panaikinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro gerokai anksčiau nei 2030 m. Kadangi Rusija tiekia daugiau kaip 40 proc. visų ES suvartojamų dujų, 27 proc. importuojamos naftos ir 46 proc. importuojamų anglių, poreikis greitai pereiti prie švarios energetikos kaip niekada stiprus ir aiškus. Dabar dar labiau nei anksčiau energijos taupymas yra svarbiausias prioritetas įgyvendinant sanglaudos politikos investicijas, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms ir regionams panaikinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.
Iki šių metų pabaigos planuojame priimti deleguotąjį aktą dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo. Jis bus skirtas energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, o valdžios institucijos galės greičiau kompensuoti susijusias investicijas. Kartu su valstybėmis narėmis ir regionais rengiame 2021–2027 m. laikotarpio programas, kad būtų remiamasi ankstesnėmis investicijomis ir toliau prisidedama prie švarios, saugios ir įperkamos ES energetikos sistemos kūrimo. Sanglaudos politikai tenka svarbus vaidmuo skatinant investicijas į naujas atsinaujinančiųjų išteklių technologijas. Vis dėlto ji gali padaryti dar daugiau, pavyzdžiui, remti tolesnes investicijas į jūrų energetiką ir inovacijas brandžių atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI), pavyzdžiui, saulės arba sausumos vėjo, biometano ir iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamo vandenilio, įskaitant saugojimo aspektus, srityje.
Turime sukurti ES masto vertės grandines ir sustiprinti esamas vertės grandines svarbiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, vandenilio, akumuliatorių, saulės ar jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Pramonės ir energetikos pertvarka yra iššūkis ir kartu didžiulė galimybė, todėl šie procesai turi vykti kartu. Šiuo atžvilgiu matėme daug vertingų planų, susijusių su 2021–2027 m. programomis, taip pat ir dėl vandenilio. Tačiau galima imtis papildomų veiksmų, todėl raginu visas valdžios institucijas ir suinteresuotąsias šalis daugiau nuveikti naudojantis mūsų turima parama, įskaitant paramą pažangiosios specializacijos strategijoms ir tarpregioninėms inovacijų priemonėms.
Taip pat turime sutelkti dėmesį į žmones ir valdymą, ypač į administracijos ir privačiojo sektoriaus gebėjimus ir kompetenciją, kad būtų galima parengti ir įgyvendinti reikiamus projektus. „REPowerEU“ pakete pasiūlėme pradėti taikyti specialią techninės paramos priemonę regioninėms ir vietos energetikos agentūroms. Mielai bendradarbiautume su vadovaujančiosiomis institucijomis, turinčiomis patirties šioje srityje, taip pat su kitomis institucijomis, norinčiomis toliau tirti ir plėtoti tokias agentūras.
Pateiksiu keletą konkrečių pavyzdžių: vasarą taip pat ėmėmės kelių iniciatyvų ir finansinių priemonių, kad suteiktume konkrečią paramą kovojant su energetikos krize visais aspektais. Pavyzdžiui, pagal programą „Inovatyvūs miestų sprendimai“ (IMS), skirtą miestams išbandyti naujus ir nepatikrintus sprendimus miestų problemoms spręsti, vykdomi labai novatoriški projektai, susiję su energetikos pertvarka ir energijos nepritekliumi. Tokiais projektais Geteborge, Paryžiuje ir Viladekane (Barselonoje) skatinami elgesio pokyčiai, bendruomeninis požiūris ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, pavyzdžiui, gamtinių sprendimų, skirtų pastatams ir rajonams šildyti ir (arba) vėsinti, diegimas. Daugelis IMS dalyvaujančių miestų yra neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misijoje dalyvaujančiųjų šimtuke. Taip pat pradėjome taikyti „fi-compass“ modelį, kurį įdiegė Regioninės ir miestų politikos GD ir Europos investicijų bankas ir kuris siūlo patrauklų dotacijų ir finansinių priemonių derinį energijos vartojimo efektyvumo srityje. Tai padės paskatinti nuodugnesnę renovaciją ir kartu padidins įperkamumą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kenčiantiems nuo energijos nepritekliaus.
Atsižvelgiant į infliacijos poveikį, kurį sukėlė karas ir ekonomikos gaivinimas po pandemijos, kokių veiksmų Komisija imasi, kad išspręstų sunkumus, kuriuos didėjančios kainos įvairiuose sektoriuose kelia sanglaudos politikos projektams?
Žinome, su kokiais sunkumais susiduria valstybės narės, vykdydamos sanglaudos politikos projektus, esant bendrai didelei infliacijai, ypač statybos sektoriuje. Komisija išleido rekomendacinius dokumentus, kaip spręsti didėjančių energijos kainų, viešųjų pirkimų ir tinkamų finansuoti didelių projektų išlaidų klausimus. Nacionalinės valdžios institucijos gali keisti su paramos gavėjais pasirašytuose susitarimuose dėl dotacijų nustatytas paramos sumas, kad būtų atsižvelgta į pasikeitusias aplinkybes (įskaitant didelius projektus), jei laikomasi atitinkamų ES ir nacionalinių taisyklių. Valstybės narės ir perkančiosios organizacijos yra atsakingos už dotacijos susitarimų ir vykdomų sutarčių valdymą kiekvienu konkrečiu atveju.
Iš esmės, pasitelkdami FAST CARE siūlome 2021–2027 m. gerokai palengvinti pagal 2014–2020 m. programas pradėtų projektų tęstinumą ir užbaigimą. Tai turėtų leisti projektuose atsižvelgti ir į vėlavimą dėl trūkumo, ir į kainų padidėjimą.
C'est la rentrée: kokie, jūsų nuomone, yra būtiniausi regionų ir miestų plėtros politikos prioritetai artimiausiais mėnesiais?
Pirmiausia norėčiau dar kartą paminėti FAST CARE, kurią teisėkūros institucijos turėtų patvirtinti spalio mėnesį. Kuo greičiau priimsime dokumentų rinkinį, tuo greičiau valstybės narės gaus papildomo lankstumo ir paramos, kad galėtų susidoroti su dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis. Taip pat svarbu baigti visų 2021–2027 m. partnerystės susitarimų ir programų priėmimą. Iki šiol patvirtinome 19 partnerystės susitarimų su 19 valstybių narių, kurių bendra suma siekia apie 330 mlrd. eurų, kad ateinančiais metais būtų remiama ekologiška, skaitmeninė, socialinė ir geriau apjungta Europa. Taip pat patvirtinome apie 100 finansavimo programų. Tai yra svarbus etapas, tačiau dar liko 290. Visos programos turi būti patvirtintos iki 2022 m. pabaigos; priešingu atveju 2022 m. asignavimas bus prarastas. Kartu su vadovaujančiosiomis institucijomis dirbsime visą parą, kad iki metų pabaigos pasiektume finišo tiesiąją.
Taip pat rengiamos kitos svarbios politikos iniciatyvos, visų pirma būsimas komunikatas dėl regionų, kurie praranda talentus, padėties. Šiuo metu rengiama pirmoji regioninė perspektyva. Pradėjus rengti šias metines apžvalgas, bus galima susidaryti glaustą vaizdą apie ES sanglaudos padėtį regionų lygmeniu. Besikeičiančioje ir nenuspėjamoje aplinkoje tai leis užtikrinti būtiną nuolatinį politinį dėmesį sanglaudos uždaviniams, kurie kitu atveju būtų sprendžiami tik sanglaudos ataskaitų skelbimo metais.
Galiausiai, dabar pats laikas ruoštis ateičiai, todėl Komisijos narė Elisa Ferreira sudarė svarstymų grupę, padėsiančią geriau apsvarstyti pagrindinius iššūkius, kuriuos sanglaudos politika turės spręsti po 2027 m.