Po pakartotinio ekonomikos nuosmukio 2008 ir 2011 m. ES ekonomika vėl auga. Krizė didžiulį poveikį padarė beveik visoms valstybėms narėms. Dėl krizės sustojo ilgalaikis valstybių narių BVP vienam gyventojui skirtumų mažėjimas. Tačiau prasidėjus atsigavimui šie skirtumai vėl ėmė mažėti, nes visose šalyse juntamas augimas, o valstybėse, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis, ekonomika auga sparčiau.
Pirmieji mažėjančių skirtumų požymiai visoje ES aiškiai matyti ir regioniniu lygmeniu. Nuo 2008 m., didėjant BVP vienam gyventojui skirtumams, didėjo ir regioniniai užimtumo bei nedarbo lygio skirtumai. 2014 m. užimtumo skirtumai ėmė mažėti, o 2015 m. ėmė mažėti ir BVP vienam gyventojui skirtumai. Vis dėlto, daugelyje regionų BVP vienam gyventojui ir užimtumo lygis dar nesiekia iki krizės buvusių rodiklių.
2000–2015 m. daugelio mažiau išsivysčiusių regionų BVP vienam gyventojui artėjo prie ES vidurkio, nes sparčiau augo našumas, bet užimtumas mažėjo. Tų regionų gamybos pramonės rezultatai iš esmės buvo geri, tai padėjo įmonėms konkuruoti ir bendrojoje rinkoje, ir visame pasaulyje. Siekiant užtikrinti, kad konvergencija tęstųsi, šiems regionams teks kilti aukštyn vertės grandinėje ir pereiti prie veiklos, kuriai reikia aukštesnės kvalifikacijos, technologijų ir inovacijų, visų pirma dėl to, kad vykstant globalizacijai ir keičiantis technologijoms gali labai greitai pablogėti jų ekonominės veiklos rezultatai.