Visuomenės sveikatos ir aplinkos nacionalinio instituto (RIVM) Medžiagų ir produktų saugos centro Nanotechnologijų, darbuotojų sveikatos ir transporto saugos departamento vadovas Theo Vermeire, Nyderlandai
SCENIHR, SCHER ir SCCS nuomonės dėl sintetinės biologijos
Sintetinės biologijos srityje rinkai jau sukurta svarbių produktų, pavyzdžiui, naudojant mieles sintetinamas artemisininas, iš cukrų gaminamas biologiškai skaidus plastikas. Sintetinė biologija gali būti labai svarbi daugelyje sričių – medicinos, medžiagų, chemijos, maisto, mitybos, energetikos, tvarumo, atliekų tvarkymo, saugos. Tačiau, kaip daugelio naujų ir besiformuojančių technologijų atveju, yra prieštaringų aspektų, dėl kurių kyla įnirtingų ginčų dėl sintetinės biologijos naudos visuomenei potencialo ir rizikos.
2015 m. spalio 6–17 d. Pjongčange, Korėjos Respublikoje, surengta 12-oji JT Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija (COP 12). Sintetinei biologijai skirtoje specialioje sesijoje konvencijos šalys buvo paragintos „laikytis atsargumo principo <... >, kai nagrinėjami reikšmingo biologinės įvairovės sumažėjimo ar jos praradimo pavojai, kuriuos kelia naudojant sintetinę biologiją sukurti organizmai, sudedamosios dalys ir produktai“. Konferencijoje konvencijos šalys paragintos leisti atlikti praktinius bandymus su organizmais, sukurtais naudojant sintetinės biologijos metodus, tik tada, kai atlikti atitinkami rizikos vertinimai. Ši rekomendacija buvo svarbus ES užsibrėžtas tikslas, kad būtų pasiekta tinkama sintetinės biologijos galimybių ir šiuo klausimu reikalingo atsargumo pusiausvyra. ES užėmė vidurio poziciją, o bendra preliminari jos mokslinių komitetų SCENIHR, SCHER ir SCCS nuomonė buvo reikšmingas mokslinis indėlis rengiant apibrėžtis.
Šioje pirmoje nuomonėje, kurią moksliniai komitetai priėmė 2014 m. rugsėjo 26 d., atsakyta į Europos Komisijos klausimus dėl sintetinės biologijos taikymo srities ir apibrėžties. 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje Europos Komisijos moksliniai komitetai paskelbė antros nuomonės projektą dėl to, ar esami rizikos vertinimo metodai yra pakankami sintetinei biologijai. 2015 m. pradžioje bus paskelbta trečia nuomonė dėl rizikos vertinimo mokslinių tyrimų prioritetų. Šios trys nuomonės, kurias rengia tarpdisciplininė darbo grupė, sudaryta iš 20 Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertų, gali reikšmingai prisidėti prie Europos ir visuotinės sintetinės biologijos politikos rengimo. Nors su sintetine biologija susiję saugumo klausimai yra svarbūs, techninė užduotis susijusi tik su sauga, todėl nė vienoje iš trijų nuomonių saugumo klausimai nenagrinėjami.
Pirmojoje nuomonėje padedamas pamatas kitoms dviem nuomonėms, apžvelgiami pagrindiniai sintetinės biologijos mokslo pasiekimai, koncepcijos, priemonės ir mokslinių tyrimų sritys. Taip pat pateikta susijusių reglamentavimo aspektų Europos Sąjungoje ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Pietų Amerikoje, Kinijoje, taip pat Jungtinėse Tautose santrauka. Joje pabrėžiama, kad sintetinė biologija šiuo metu įtraukta į genetinių modifikacijų sritį, kaip apibrėžta Europos direktyvose 2001/18/EB ir 2009/41/EB, ir greičiausiai tokia padėtis artimoje ateityje išliks. Apibrėžtyje sakoma: „Sintetinė biologija yra mokslo, technologijų ir inžinerijos taikymas, siekiant palengvinti ir paspartinti gyvų organizmų genetinių medžiagų kūrimą, gamybą ir (arba) modifikavimą.“ Nuomonėje teikiama „darbinė“ apibrėžtis, pagrįsta esamomis sintetinės biologijos srities žiniomis ir supratimu. Pripažįstama, kad yra sunku tiksliai apibrėžti genetinių modifikacijų ir sintetinės biologijos sąryšius, remiantis kiekybiniais ir šiuo metu galimais išmatuoti įtraukimo ir atmetimo kriterijais. Todėl, be apibrėžties, dar svarstyta apie konkrečių kriterijų sąrašą, kuris atspindėtų tai, jog sintetinės biologijos sričiai priklauso bet koks organizmas, sistema, medžiaga, produktas ar taikymas, sukurtas gyvame organizme įdiegus, sukūrus ar pakeitus genetinę medžiagą.
Šios apibrėžties privalumas tas, kad dėl jos neatmetamos reikšmingos ir gausios rizikos vertinimo ir saugos gairės, parengtos per pastaruosius 40 darbo genetinių modifikacijų srityje metų. Be to, šioje apibrėžtyje atsižvelgiama į sparčią GM technologijų raidą ir svarbų aspektą, kuriuo remiamas nuolatinio rizikos vertinimo metodų atnaujinimo poreikis, apie kurį bus kalbama antrojoje nuomonėje. Vis dėlto į apibrėžtį šiuo metu šiuo metu neįtrauktos dvi mokslinių tyrimų sritys, paprastai minimos kalbant apie sintetinę biologiją – biologiniai nanomokslai (negyvos nanomedžiagos, pagamintos iš gyvų organizmų sudedamųjų dalių) ir protoląstelių tyrimai (pastangos susintetinti gyvus organizmus iš negyvų medžiagų), kadangi šiose srityse gyvų sistemų dar nesukurta. Vis dėlto biologinių nanomokslų ir protoląstelių tyrimų srityse vieną dieną gali būti sukurta gyvų organizmų, todėl jos aptariamos antrojoje nuomonėje, skirtoje rizikos vertinimo metodikai.
Antroji nuomonė iš esmės bus skirta rizikos vertinimo metodikai palyginti naujose genetinių dalių bibliotekų, standartizuotų ląstelių replikatorių, DNR sintezės, genomo koregavimo ir ksenobiologijos tyrimų srityse (inžinerija, taikant nekanonines DNR ir RNR alternatyvas). Visų pirma nagrinėjama, kaip sintetinės biologijos raida gali paveikti žmogaus ir gyvūnų sveikatą bei aplinką, taip pat siekiama nustatyti, ar esami ES GMO rizikos sveikatai ir aplinkai vertinimo metodai yra pakankami sintetinės biologijos atveju. Be to, mokslinių komitetų buvo paprašyta pateikti pasiūlymų dėl pataisytų rizikos vertinimo metodų ir rizikos mažinimo procedūrų, įskaitant saugos priemones, maždaug artimiausių 10 metų laikotarpiui.
Baigdamas norėčiau paminėti, kad spaudimas diegti inovacijas ir užtikrinti ekonomikos augimą yra didelis, bet tuo pat metu reikia stengtis kuo labiau sumažinti riziką sveikatai ir aplinkai. Tikimasi, kad šios trys mokslinių komitetų nuomonės svariai prisidės prie atsakingų sintetinės biologijos mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų.
