breadcrumb.ecName

Europa siekia kovoti su jaunų žmonių „protų nutekėjimu“ iš itin nukentėjusių regionų

  • 05 Oct 2022
Laisvas judėjimas yra viena pagrindinių Europos Sąjungos teisių, tačiau jis gali lemti jaunų talentų ir darbo jėgos išvykimą iš vieno regiono į kitą. Neseniai vykusiame jaunųjų lyderių ir ES Komisijos narės Elisos Ferreiros dialoge pabrėžtos sritys, į kurias reikia atkreipti dėmesį, ir pristatytos kelios priemonės šiai problemai spręsti.
Europa siekia kovoti su jaunų žmonių „protų nutekėjimu“ iš itin nukentėjusių regionų

Nepaisant pagerėjusios švietimo sistemos, keliuose ES regionuose trūksta kvalifikuotų žmonių ir sparčiai mažėja dirbančių gyventojų, nes žmonės išvyksta dirbti arba gyventi kokybiškesnio gyvenimo. Toks išvykimas iš tam tikros teritorijos vadinamas „protų nutekėjimu“.

Šiuo metu kas dešimtas ES gyventojas gyvena regione, kuriame susiduriama su šia problema. Labiausiai nukenčia regionai, kuriuose ekonomikos augimas mažesnis nei vidutinis, pavyzdžiui, kaimo vietovės Pietų ir Rytų Europoje.

Atsižvelgdama į ES sanglaudos politikos tikslą mažinti skirtumus tarp regionų, Komisija ketina išlaikyti ir pritraukti talentus į šiuos regionus. Siekiama ne siūlyti tas pačias galimybes visur, bet prisitaikyti prie vietos poreikių atsižvelgiant į kiekvieno regiono stipriąsias ir silpnąsias puses.

Jaunų žmonių skatinimas pasilikti arba persikelti į paveiktus regionus gali padėti sustabdyti protų nutekėjimą. Pasak už sanglaudą ir reformas atsakingos Komisijos narės E. Ferreiros, labai svarbu išlaikyti „jaunimo energiją“ tose srityse ir šalyse, kuriose jos reikia.

 

Politinis dialogas

Komisijos narė E. Ferreira Europos jaunimo metų proga pakvietė jaunimą iš visos Europos aptarti protų nutekėjimo problemos sprendimo būdų ir pasikeisti idėjomis. Rugsėjo mėnesį vykusiame politiniame dialoge dalyvavo 13 jaunų lyderių, atstovaujančių tokioms organizacijoms kaip nacionalinės jaunimo tarybos ir darbdavių asociacijos.

Pradėdama dialogą Komisijos narė pabrėžė jaunimo svarbą kuriant naujas įmones, paslaugas ir sprendimus. Dalyviai savo ruožtu atkreipė dėmesį į keletą sektorių, kuriems reikia daugiau paramos, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar energetikos sektorius, pereinančius prie ekologiškų išteklių.

Kroatijos jaunimo tinklo valdybos pirmininko pavaduotoja Kaja Pavlinić pabrėžė, kad jos šalyje svetingumo ir turizmo sektoriai patiria sunkumų. Šie sektoriai yra pagrindiniai ekonomikos varikliai, todėl jiems teko ieškoti jaunų darbuotojų iš ES nepriklausančių šalių, kad užpildytų darbuotojų trūkumą. 

Keletas dalyvių teigė, kad perėjimas prie naujų ekonominių modelių galėtų apsaugoti mūsų aplinką ir užtikrinti socialinę apsaugą labiau pažeidžiamiems žmonėms.

„Ekonomikos augimas taip pat gali būti kai kurių problemų, su kuriomis Europoje susiduria jaunimas, priežastis“, – sakė Europos jaunimo forumo valdybos narė María Rodríguez Alcázar. „Dažnai augimas vyksta teisių ir darbo sąlygų sąskaita.“

Aktyvus jaunimo dalyvavimas

Tiek dalyviai, tiek Komisijos narė sutiko, kad aktyvesnis dalyvavimas demokratijos procese paskatintų jaunimą pasilikti regionuose. 

 

Europos jaunimo forumo valdybos narė Christiana Xenofontos sakė: „Mes, jauni žmonės, turime jaustis neatsiejama savo visuomenės, savo regionų, savo miestų dalimi, kad galėtume juose likti ir pasiūlyti savo įgūdžius.“ 

Jauni europiečiai, ypač po koronaviruso sukeltos krizės, labai vertina teigiamą ir ugdančią aplinką. 

„Visi, ypač mūsų karta, nukentėjome nuo pandemijos“ – pridūrė Ch. Xenofontos.

Kalbėdamas apie savo šalį, Lenkijos jaunimo tarybos valdybos narys Janas Pałaszas sakė: „Palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, neapsisprendusiųjų, ar pasilikti, ar išvykti dirbti į užsienį, dalis išaugo penkis kartus – iki 15 proc.“

Įtrauki ateitis

Komisijos narė E. Ferreira padėkojo visiems už dalyvavimą ir indėlį. Ji pripažino, kad svarbu ne tik darbo vietos, bet ir gyvenimo kokybė bei įtraukties jausmas.

Šiuo metu jaunimo paramai ir regionų apsaugai nuo protų nutekėjimo taikomos kelios ES finansuojamos priemonės ir iniciatyvos.

Viena iš jų – naujasis europinis bauhauzas, tarpdisciplininė iniciatyva, remianti Žaliąjį kursą.

„Bauhauzo idėja yra ta, kad kiekvienais metais siūlome apdovanojimą jauniems žmonėms, kurie pagerina savo aplinkos kokybę ir už tai gauna prizą“, – sakė Komisijos narė.

Juo siekiama skatinti tvarumą, įtrauktį ir patrauklias bei patogias gyvenamąsias erdves.

 

Kitąmet bus teikiama daugiau paramos. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo mėn. paskelbė, kad 2023-ieji bus Europos įgūdžių metai, o tai padės spręsti protų nutekėjimo problemą visoje Europoje.

Nors visi europiečiai ir toliau gali naudotis judėjimo laisve, niekas neturėtų likti nuošalyje. Visa ES, ypač mūsų jaunimas, turi pasinaudoti naujomis augimo galimybėmis.