Šiandien Sanglaudos fondui sukanka 30 metų.
- 03 April 2023
Per pastaruosius 30 metų iš Sanglaudos fondo į ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą investuota beveik 179 mlrd. EUR.
Sanglaudos fondas sukurtas pagal Mastrichto sutartį kaip viena būtinų bendrajai rinkai skirtų sanglaudos politikos priemonių. Jo lėšomis remiamos investicijos į transporto infrastruktūrą ir klimato bei aplinkos apsaugą. Vieni pagrindinių fondo tikslų – vandentiekos ir atliekų apdorojimo gerinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimas ir kelių bei geležinkelių infrastruktūros tobulinimas.
Siekiant skatinti Europos šalių ekonomikos konvergenciją, fondo lėšos skiriamos valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio. Sanglaudos fondo parama, kaip ir visas finansavimas pagal sanglaudos politiką, padėjo padidinti paramą gaunančių šalių nacionalines pajamas. Airija ir Ispanija buvo pirmosios šalys, kurių BNP viršijo minėtą ribą – 90 % ES vidurkio.
Tiltai, metro, oro uostai, greitieji traukiniai ir daug kitų projektų
Sanglaudos fondo lėšomis finansuoti simbolinę reikšmę turintys projektai, pakeitę ištisus regionus ir miestus ir padėję jiems pasivyti likusią ES dalį. Pavyzdžiui, 1998 m. fondo lėšomis paremta 12,3 km Vasko da Gamos tilto statyba Lisabonoje (Portugalija). Tai ilgiausias ES tiltas. Fondo lėšomis taip pat buvo remiama Alkevos užtvanka Gvadjanos upėje Pietų Portugalijoje. Tai vienas didžiausių strateginių vandens išteklių Europoje.
Fondas taip pat labai padėjo plėtoti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T): nutiesti ir modernizuoti 7 800 km TENT-T kelių ir 3 650 km TEN-T geležinkelių, taip pat pastatyti daug akvedukų ir tunelių. Fondo lėšomis finansuojamas tarp Elin Pelino, Vakarelo ir Kosteneco (Bulgarija) tiesiamas ilgiausias Pietryčių Europos geležinkelio tunelis. Fondo lėšos taip pat padėjo finansuoti antro geležinkelio tarp Koperio (Slovėnijos pagrindinio Adrijos jūros uosto) ir Divačos statybas. Šis geležinkelis padės gerokai padidinti krovinių vežimo pajėgumus ir užtikrins jungtį su Austrijos geležinkelių tinklu.
Ispanijoje Sanglaudos fondas padėjo pastatyti modernų greitųjų traukinių tinklą. Madridą, Barseloną ir Prancūzijos pasienį jungianti greitoji linija, kurios bendras ilgis – 804 kilometrai, yra viena pagrindinių jungčių tarp Ispanijos ir kitų Europos šalių.
Lenkijoje fondo lėšomis remta geležinkelio linija tarp Varšuvos ir Gdynės padėjo pagerinti keleivių vežimą Baltijos–Adrijos jūrų koridoriumi. Tarp pagrindinių Lenkijos miestų važiuoja modernūs riedmenys.
Fondo lėšos taip pat investuotos į darnųjį viešąjį transportą miestuose, pavyzdžiui, į Varšuvos, Budapešto, Bukarešto, Sofijos ir Prahos metro. Bratislavoje Sanglaudos fondo parama padėjo nutiesti Petržalkos tramvajaus liniją, apimančią žymų tiltą.
Be to, fondo lėšos padėjo pastatyti oro uostus, padedančius gerinti susisiekimą su valstybėmis narėmis, kurios į ES įstojo XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje. Keletas pavyzdžių – Talino, Varšuvos, Vroclavo ir Žešuvo oro uostai.
Kova su klimato kaita ir aplinkos bei piliečių sveikatos apsauga
Fondo lėšomis taip pat remtos investicijos į infrastruktūrą. Be kita ko, 6 mln. žmonių suteikta prieiga prie švaraus geriamojo vandens, o 10,5 mln. žmonių – prie nuotekų valymo įrenginių. Be to, fondo lėšos padėjo perdirbti 4,2 mln. tonų komunalinių atliekų.
Aplinkos požiūriu labai svarbus projektas, kuriuo siekiama žalios ir tvarios ekonomikos ir kuriuo pagerinta tūkstančių piliečių gyvenimo kokybė, – atliekų apdorojimo įrenginys Aleksandrupolyje (Graikija), leidžiantis 60 proc. sumažinti iš keturių Rodopės nomo savivaldybių ir dviejų Evro nomo savivaldybių surenkamų atliekų kiekį.
Maltos Pietų nuotekų valymo infrastruktūra ir didžiausių Latvijos aglomeracijų vandentvarka padėjo piliečių labui pagerinti nuotekų valymą ir geriamojo vandens kokybę.
Švarios energijos srityje Sanglaudos fondo lėšomis remtas atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių technologijų diegimas Lietuvoje – elektros energija užtikrinta beveik 20 000 namų ūkių.
Fondo lėšos investuotos ir į apsaugos nuo miškų gaisrų projektus, skirtus 8,3 mln. žmonių, ir į apsaugos nuo potvynių sistemas, skirtas 11,4 mln. žmonių. Pavyzdžiui, Vengrijoje pastatyta apsaugos nuo potvynių sistema ir rezervuaras, padėsiantys apsaugoti Aukštutinės Tisos teritoriją nuo Tisos upės potvynių.
Už sanglaudą ir reformas atsakinga Komisijos narė Elisa Ferreira
Sanglaudos fondas iš tiesų skatina konvergenciją, konkurencingumą ir darnų vystymąsi, taip pat stiprina vidaus rinką. Jis labai padeda užtikrinti vienodesnes sąlygas Sąjungoje ir yra viena iš pavyzdinių ES paramos priemonių: fondo parama padėjo pastatyti simbolinės reikšmės tiltus, nutiesti veiksmingus ir modernius geležinkelius bei metro, pastatyti oro uostus, atliekų apdorojimo bei vandens valymo įrenginius ir drauge pagerinti milijonų europiečių gyvenimą bei modernizuoti ištisas šalis.
Pagrindiniai faktai
Sanglaudos fondas įsteigtas 1993 m. balandžio 1 d. kaip vadinamoji sanglaudos finansinė priemonė, fondo statusas jam suteiktas 1994 m. Sanglaudos fondas sukurtas siekiant didinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir mažinti tam tikrų šalių atotrūkį nuo likusios ES dalies.
Iš pradžių, 1994–1999 m., Sanglaudos fondo parama buvo skiriama Graikijai, Airijai, Portugalijai ir Ispanijai; nuo 2004 m. – Kiprui, Čekijai, Estijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Slovakijai ir Slovėnijai; nuo 2007 m. – Bulgarijai ir Rumunijai; nuo 2013 m. – Kroatijai.
Po 2004 m. ES plėtros Sanglaudos fondo biudžetas gerokai padidintas: 1994–1999 m. jis buvo 18 mlrd. EUR, 2000–2006 m. – 30,6 mlrd. EUR, 2007–2013 m. – 68,5 mlrd. EUR, o 2014–2020 m. – 61,4 mlrd. EUR.
2021–2027 m. programavimo laikotarpiu daugiau kaip 37 proc. fondui skirtų 48,03 mlrd. EUR bus skirta klimato srities tikslams remti. Be kita ko, 6,9 mlrd. EUR bus skirta švariam miesto transportui, 3,3 mlrd. EUR – energijos vartojimo efektyvumui ir 16,9 mlrd. EUR – investicijoms į TEN-T geležinkelius ir kelius.
Sanglaudos fondo lėšos šiuo metu skiriamos 15 valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui 2021–2027 m. susitarimo dėl daugiametės finansinės programos sudarymo metu buvo mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio. Tai Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.