Lietuvių
Pasirinkite savo kalbą
Regioninei ir socialinei plėtrai skiriamos ES lėšos yra svarbus pagrindinių investicinių projektų finansavimo šaltinis.
Kai kuriose ES šalyse, kurios priešingu atveju turi ribotas galimybes, europinis finansavimas sudaro iki 80 % viešųjų investicijų. Tačiau ES regionų finansavimas padeda ne tik skurdesniems regionams. Investuojama į visus ES regionus ir šalis, taip skatinant visos ES ekonomiką.
Sanglaudos politika yra naudinga visiems ES regionams ir šalims. Visi ES regionai, ne tik skurdžiausi, džiaugiasi jos teikiama didžiule nauda.
Nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje gyvenate, atidžiai apsidairykite aplink ir tikrai pastebėsite mokyklą, tiltą, ligoninę, uostą ar kokį nors kitą projektą, kuriam buvo skirtas ES finansavimas ir kuris pakeitė jūsų gyvenimą. Tai tik pavyzdys, ką sanglaudos politika gali. Jos poveikis yra neišmatuojamas ir ilgainiui didėja.
Nepriklausomų ekspertų vertinimu nustatyta, kad investicijos pagal sanglaudos politiką 2007–2013 m. davė reikšmingų ir apčiuopiamų rezultatų – nuo naujų darbo vietų ir naujų produktų rinkoje iki teigiamo poveikio mažinant regionų skirtumus ir didesnio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pavyzdžiui, vertinimas atskleidė, kad 2023 m. investicijų grąža sieks 2,74 EUR už kiekvieną 2007–2013 m. investuotą eurą – tai yra 274 % grąža. Tai rodo, kad iki 2023 m. sanglaudos politika sukurs beveik vieną trilijoną eurų papildomo BVP. Panašus poveikis ir visam ES biudžetui 2007–2013 m. (975,8 mlrd. EUR) ir 2014–2020 m. (908,4 mlrd. EUR).
Skaičiai kalba patys už save. Investicijos pagal sanglaudos politiką iki 2015 m. pabaigos padėjo sukurti virš 1,2 mln. darbo vietų. Paramą gavo beveik 120 000 mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų. Pagal 2007–2013 m. programas finansinė parama suteikta 121 400 startuolių ir apie 400 000 mažųjų bei vidutinių įmonių.
ES šalių nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos atrenka projektus, kurie, jų manymu, geriausiai atitinka jų poreikius ir su Komisija suderintas strategijas bei prioritetus.
2014–2020 m. regionų finansavimui ES skyrė daugiau kaip 460 mlrd. EUR. Šios lėšos turėtų užtikrinti:
Kiek šalis prisideda prie ES biudžeto, priklauso nuo jos ekonomikos dydžio. 2017 m. vienuolika turtingiausių ES šalių į ES biudžetą sumokėjo daugiau nei iš jo gavo.
Tačiau mainais už didesnį indėlį šios šalys taip pat naudojasi daugybe privalumų, kuriuos šie pinigai teikia visoms ES šalims: taika ir stabilumu ES ir aplink ją, saugumu, geresne infrastruktūra ir laisve gyventi, dirbti, mokytis bei keliauti bet kurioje bloko vietoje.
Be to, pagal sanglaudos politiką investuojama į visas ES šalis, o tai reiškia, kad turtingiausios valstybės narės taip pat gauna finansavimą, teikiamą pagal ES sanglaudos politiką.
Be tiesioginių investicijų, turtingiausios šalys taip pat junta ES finansuojamų projektų, įgyvendinamų besivystančiose šalyse, teigiamą („šalutinį“) poveikį.
Projektų įgyvendinimo besivystančiame regione sutartys dažnai sudaromos su įmonėmis iš didžiausias įmokas mokančių šalių (t. y šalių, kurios į ES biudžetą sumoka daugiau nei iš jo gauna). Pavyzdžiui, nemažai Vokietijos ir Austrijos statybos bendrovių įgyvendina didelius projektus Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje.
Teigiamas poveikis juntamas ir prekybai. Sanglaudos politika didina lengvatomis besinaudojančių šalių ekonominį aktyvumą, todėl auga turtingesnių valstybių narių prekių ir paslaugų eksportas. Skaičiuojama, kad už kiekvieną išleistą eurą šalyse, kurios 2007–2013 m. gavo paramą pagal šią politiką, devyni euro centai išplaukė į šalis, kurios negauna paramos iš Sanglaudos fondo.
ES vertybės yra projektų, finansuojamų pagal ES sanglaudos politiką, pagrindas. Tokie principai kaip lyčių lygybė ar nediskriminavimas dar labiau akcentuojami naujame teisės aktų rinkinyje, kuris siūlomas laikotarpiui po 2020 m. Pavyzdžiui, renkantis projektą būtina atsižvelgti, ar laikomasi šių principų.
Patys ES finansuojami projektai yra priemonė skleisti ES vertybes visoje Europoje, nesvarbu, ar šios vertybės yra konkrečiai minimos projektuose ar ne.
Be to, kurdama labiau klestinčią Europą sanglaudos politika prisideda prie mūsų visuomenės laisvės ir demokratijos stiprinimo.
Klaidos, susijusios su ES išlaidomis, paprastai yra administracinės, kai netinkamai laikomasi išlaidų taisyklių, pavyzdžiui, trūksta dokumentų. Tai nėra sukčiavimas, ir šios klaidos paprastai nekenkia galutiniam projekto rezultatui.
Komisija ir Europos Audito Rūmai apie visus įtarimus dėl sukčiavimo, susijusio su ES pinigais, praneša Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF). Per metus tokių atvejų pasitaiko vos keli iš kelių šimtų, kuriuos Europos Audito Rūmai kasmet patikrina.
Remiantis OLAF, 2013–2017 m. pažeidimai, susiję su sanglaudos lėšų valdymu, sudarė vos 1,8 %. Nustatyta, kad tik maža dalis šių pažeidimų yra susiję su sukčiavimu.
Pastaraisiais metais procentinė pažeidimų dalis nuolat mažėja. 2014–2020 m. laikotarpio reguliavimo nuostatomis ženkliai sustiprinamos priemonės, skirtos užkirsti kelią neteisėtoms išlaidoms ir dar labiau nuo jų apsaugoti ES biudžetą.
Beveik 75 % ES išlaidų kartu valdo Europos Komisija ir ES šalių vyriausybės, todėl jos dalijasi atsakomybę už klaidų mažinimą. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su ES šalių vyriausybėmis siekdama užtikrinti, kad pinigai būtų išleidžiami efektyviai ir veiksmingai.
Savo ruožtu Komisija, nustačiusi, kad ES pinigai buvo išleisti netinkamai, imasi veiksmų. Pavyzdžiui, 2017 m. Komisija susigrąžino arba kitiems projektams nukreipė 2,8 mln. EUR iš lėšų, išmokėtų paramos gavėjams visoje ES ir ne tik.
Regioniniu finansavimu gali pasinaudoti kelios organizacijos, įskaitant viešąsias įstaigas, kai kurias privačiojo sektoriaus organizacijas (visų pirma mažąsias įmones), universitetus, asociacijas, NVO ir savanoriškas organizacijas. Paraiškas taip pat gali teikti užsienio įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra regione, kuriam taikoma atitinkama veiklos programa, jei šios įmonės atitinka Europos viešųjų pirkimų taisykles.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie tai, kas ir kaip gali teikti paraiškas jūsų regione, susisiekite su savo vadovaujančiąja institucija.
ES šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių projektų vykdytojai turėtų kreiptis į Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA).
Daugeliu atvejų finansavimas skiriamas projektams, todėl reikia parengti reikalavimus atitinkantį projektą, kuriam finansavimą gausite skirtinguose proceso etapuose.
Audito Rūmų, kurie yra ES nepriklausomas išorės auditorius, duomenimis, 2018 metais 2007–2013 m. paramos įsisavinimo lygis siekė 97,2% ir buvo aukštesnis nei 2000–2006 m. laikotarpiu (96 %).
Tai neįmanoma pagal naujuosius reglamentus laikotarpiui po 2020 m., nes: