Isabelė de la Mata, vyriausioji patarėja, visuomenės sveikatos specialistė
Dėl dabartinės ekonomikos krizės ir politinės sumaišties kaimyninėse ES šalyse, ES vis daugiau dėmesio tenka migrantų ir kai kurių etninių mažumų atstovų (pavyzdžiui, romų) sveikatai. Daugiausia viešai diskutuoti linkstama tokiais klausimais, kaip baiminimasis, kad piktnaudžiaujama sveikatos priežiūros sistema, kad šios gyventojų grupės yra našta šiai sistemai, taip pat būgštaujama dėl galimo infekcinių ligų plitimo.
Apskritai daugelis migrantų grupių iš tikrųjų yra sveikesnės nei likusi gyventojų dalis, nepaisant to, kad daugelyje šalių migrantai ir kai kurios etninės mažumos sveikatos priežiūros paslaugomis paprastai naudojasi mažiau. Tačiau akivaizdu, kad kai kurioms iš šių grupių ligų rizika turbūt yra didesnė dėl tokių aplinkybių, kaip prasta socialinė ir ekonominė padėtis, ribotos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, nežinojimas apie galimybes jų gauti, taip pat socialinė atskirtis ir diskriminacija.
2007 m. gruodį paskelbtose Tarybos išvadose dėl migrantų sveikatos, kuriose pabrėžtas ryšys tarp migrantų ir visų ES piliečių sveikatos, Europos Komisija paraginta remti šios srities veiklą vykdant antrąją Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programą (2008–2013 m.)
. Dėl šios programos buvo galima remti keletą bendradarbiavimo veiksmų, susijusių su migrantų sveikata, įskaitant keitimąsi patirtimi, rodiklių rengimą ir informacijos migrantams teikimą.
Būtinybė imtis tolesnių iniciatyvų dėl migrantų sveikatos, įskaitant galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir prevencinės priežiūros paslaugomis, Komisijos komunikate dėl nelygybės sveikatos priežiūros srityje „Solidarumas sveikatos srityje“ buvo pripažinta prioritetiniu klausimu.
2010 m. ES pirmininkaujant Ispanijai migracijos ir sveikatos temos nagrinėtos sprendžiant bendrą nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą. Buvo paskelbtos Europos Vadovų Tarybos išvados „Teisingumo ir sveikatos aspektai visų krypčių politikoje. Solidarumas sveikatos srityje“.
2011 m. Komisija pateikė ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą iki 2020 m., kad padėtų Europos šalims gerinti romų ir romų migrantų gyvenimo sąlygas. Šiame plane apibrėžtos keturios sritys, kuriose valstybės turi imtis veiksmų, kad pagerintų romų integraciją: galimybės mokytis, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą. Visos valstybės narės įsipareigojo sukurti integruotą sistemą visoms keturioms sritims ir parengė nacionalines veiksmų šiose prioritetinėse srityse strategijas.
Siekdama paremti ES valstybių narių darbą romų sveikatos srityje Komisija užsakė parengti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta gyventojų romų sveikatos ir su sveikata susijusios gyvenimo būdo charakteristikos, ypatingą dėmesį skiriant toms šalims, kuriose gyvena didelės romų bendruomenės. Per šį tyrimą turėtų būti išsiaiškinta, kokią pažangą padarė valstybės narės įgyvendindamos nacionalines romų įtraukties strategijas sveikatos srityje ir kokių stebėjimo priemonių jos turi. Tyrimas vyks 12 mėnesių, o ataskaitą paskelbti numatoma 2014 m. pradžioje. Be to, SANCO GD ateinančius 3 metus rems Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant, kad migrantai ir etninės mažumos galėtų naudotis tinkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
