Pramonė ir verslumas
Gynyba ir saugumas
Siekiant konkurencingesnio ir veiksmingesnio Europos gynybos ir saugumo sektoriaus
Ilgus metus Europos saugumu turėjo rūpintis JAV, bet tokia padėtis sparčiai keičiasi. Dabar Europa turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Mažėjant biudžeto lėšų tai reiškia, kad vienintelis tinkamas būdas tai padaryti yra stiprinti ES šalių tarpusavio bendradarbiavimą.
Patobulinti galima daug ką. Šiuo metu Europoje užsakymų bendrų karinių projektų reikmėms dalis sudaro tik 25 % visų gynybos srities viešojo pirkimo išlaidų. Likę 75 % išlaidų tenka nacionalinio lygmens užsakymams, dėl to dažni dubliavimosi atvejai, o sistemos dažnai būna nesuderinamos. Dėl tokio susiskaidymo negalima pasinaudoti masto ekonomija, slopinamos inovacijos ir švaistomi ištekliai.
Pavyzdžiui, ES tebėra 11 fregatų tiekėjų, o JAV jų tik 1. ES šalyse yra 17 kovos tankų gamybos linijų, o JAV – dvi. Net labiausiai konsoliduotame aeronautikos sektoriuje Europa vis tiek išleidžia per daug vertingų išteklių, kurdama trijų skirtingų tipų modernius naikintuvus. Europoje ne tik dubliuojamas turtas, bet ji atsilieka kitų pagrindinių technologijų, pvz., nepilotuojamų orlaivių, srityse.
„Jei Europa nori išsaugoti gamybinius pajėgumus, patenkinti būsimus karinių pajėgumų poreikius ir taip sustiprinti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) patikimumą, reikia imtis bendrų veiksmų Europos lygmeniu. Taip pat akivaizdu, kad su pramone ir rinka susijusių klausimų sprendimas turės tik ribotą poveikį, jei nebus realaus europinio susitarimo. Gyvybiškai svarbu, kad Europos gynybos pramonė išliktų pasaulinės reikšmės gamybos ir inovacijų centru, kuriančiu darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir skatinančiu ekonomikos augimą.“
Šioms problemoms spręsti visų pirma būtinas Europos įmonių bendradarbiavimas ir konsolidavimas. Ir viena, ir kita vyksta, bet lėtai. Siekiant paspartinti procesą 2013 m. liepos mėn. paskelbtas Komisijos veiksmų planas, kuriame siūlomos paprastos priemonės labiau atverti nacionalines rinkas, kad ES gynybos bendrovės taptų konkurencingesnės pasaulyje.
Reikia ne tik konsolidavimo, bet ir didesnio standartizavimo bei bendro sertifikavimo. Vertinama, kad bendros artilerijos šaudmenų sertifikavimo sistemos neturėjimas per metus Europai kainuoja 1,5 mlrd. eurų iš visų šaudmenims kasmet išleidžiamų 7,5 mlrd. eurų. Tačiau bendrą sertifikavimo sistemą kuriame. Be to, raginame parengti bendrus standartus ES šalyse ir planuojame sukurti ES mišriuosius standartus vadinamiesiems dvejopo naudojimo produktams, kurie gali būti taikomi tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams.
Nors kariniam biudžetui skiriamų lėšų labai mažėja, Europos išlaidos gynybai vis dar yra vienos didžiausių pasaulyje. 2011 m. šios išlaidos buvo didesnės nei Rusijos, Japonijos ir Kinijos kartu sudėjus. Kasmet gynybos biudžetui skiriama 194 mlrd. eurų, todėl ES yra pajėgi turėti strateginės įtakos tarptautinėje arenoje, vadovaudamasi skelbiamomis vertybėmis. Tam lėšas būtina investuoti geriau, vis daugiau jų skiriant ne personalo išlaidoms, (kurios išlieka didžiausios, nors vis mažėja), o moksliniams tyrimams ir plėtrai, kurių dalis 2005–2010 m., deja, sumažėjo 14 %.
Šią tendenciją reikia pasukti priešinga kryptimi, nes moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP) yra itin svarbūs kuriant pajėgumus ateičiai ir turi svarbų netiesioginį poveikį kitiems sektoriams, pavyzdžiui: elektronikos, kosmoso ir civilinės aviacijos, be to, MTTP skatina ekonomikos augimą ir dėl jų sukuriama tūkstančiai aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. JAV, inovacijų lyderė pasaulyje, skiria septynis kartus daugiau lėšų gynybos MTTP negu visos ES šalys drauge. Raginame ES šalis elgtis taip pat ir planuojame remti šias pastangas pasitelkdami ES MTTP srities išlaidas dvejopo naudojimo technologijoms.
Daugiau informacijos 