Sprendimai
Klimatas ir energija
Galime ir turime padaryti daug tam, kad mūsų pasaulis vartotų mažiau energijos ir būtų palankesnis klimatui.
Mažinti būtina!
Turime rasti sprendimų, kurie padėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šie sprendimai ne tik palankūs planetai, bet ir daro teigiamą poveikį mūsų sveikatai (mažesnė tarša), užtikrina energijos tiekimo saugumą, sudaro sąlygas sukurti daugiau darbo vietų ir taip padeda augti ekonomikai.
Atsinaujinančioji energija
Vienas iš būdų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra vartoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energiją. Šie energijos ištekliai yra neišsenkami, skirtingai nuo iškastinio kuro, kuris vieną dieną baigsis. Be to, skirtingai nuo iškastinio kuro deginimo elektrinėse, gaminant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių išmetama labai mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba jų neišmetama visai.
ES yra pasaulio atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų lyderė. Daug ES šalių jau gamina nemažai savo elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
Gaunant daugiau energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ne tik išmetama mažiau teršalų, bet ir išleidžiama mažiau lėšų anglies, naftos bei dujų importui iš ES nepriklausančių šalių. 2020 m. daugiau nei 22 proc. ES energijos gauta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
Vienas iš Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2030 m. padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimą ne mažiau kaip iki 40 proc.
Mažiau yra daugiau!
ES šalys labai stengiasi sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti bendrus ES išsikeltus išmetimo mažinimo tikslus: iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc. (palyginti su 1990 m. duomenimis). Ilgalaikis tikslas yra iki 2050 m. pasiekti neutralų poveikį klimatui, sumažinant išmetamų teršalų kiekį ir padidinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimą iš atmosferos, kad būtų užtikrintas nulinis grynasis anglies dioksido pėdsakas.
Karšta vieta
Geoterminė energija yra karštas dalykas!
Kai kurios šalys gali naudoti po Žemės paviršiumi sukauptą energiją vamzdžiams, šildantiems namus ir vandenį, šildyti arba generatoriui, gaminančiam elektros energiją, varyti.
Daugelyje Vengrijos mineralinių vandenų kurortų geoterminė energija naudojama vandeniui, skirtam laisvalaikio veiklai, šildyti. ES ten taip pat remia novatoriškus geoterminės energijos projektus.
Iškastiniam kurui skirtų subsidijų mažinimas
Iškastinio kuro gavybai ir naudojimui skiriama didelė viešoji finansinė parama – beveik dukart daugiau lėšų negu atsinaujinantiesiems energijos ištekliams. Pastarųjų konkurencingumas dar labiau išaugtų, jeigu iškastiniam kurui būtų skiriama mažiau lėšų.
Saulės elementų dviračių takas
2014 m. Nyderlanduose nutiestas neįprastas dviračių takas – generuojantis saulės energiją. 72 metrų dviračių tako ruože Krommenie rajone (netoli Amsterdamo), įmontuoti saulės elementai, paverčiantys saulės šviesą elektros energija.
Per pirmuosius metus šį dviračių taką išbandė daugiau kaip 300 000 dviratininkų, o jo pagamintos energijos kiekio užteko trims namams aprūpinti visus metus!
Naujos idėjos horizonte
Norint rasti tvarių sprendimų kovoje su klimato kaita, reikia naujų mokslinių tyrimų ir atradimų.
„Europos horizontas“ – didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Ši iniciatyva 2021–2027 m. skirs 95,5 mlrd. eurų dotacijas mokslininkams ir inovacijoms, suteikdama galimybę plėtoti idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos realiame gyvenime.
Didžioji dalis lėšų (daugiau nei 35 proc.) bus skirta su klimatu susijusiems projektams.
ES taip pat remia naujoviškų, mažai anglies dioksido išskiriančių elektrinių plėtrą.
Tvarus prekybos centras
2016 m. Modenos miestas Italijoje kartu su aplinkosaugos technologijų specialistų komanda atnaujino didžiulį prekybos centrą. ES finansuojamo projekto tikslas – modernizuoti prekybos erdvę ir paversti ją tvaresne aplinkos atžvilgiu.
Įrengus naujoviškus sprendimus, tokius kaip saulės kolektorių vamzdžiai, spindulius tiesiogiai (ir nemokamai!) nukreipiantys į prekybos centro vidų, dabar pastatas suvartoja gerokai mažiau energijos, sumažėjo jo eksploatavimo išlaidos.
Iki 2030 m. – 100 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių?
Švedijos Kalmaro miesto vietos valdžia ir energijos įmonės kartu siekia iki 2030 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro.
Šis tikslas padės siekti darnaus vystymosi ir kurti darbo vietas. Tarp šio miesto projektų: 100 proc. atsinaujinančiąją energiją vartojantys autobusai, dalijimosi automobiliais iniciatyvos (įgyvendinant dalį jų jau naudojamos elektra varomos transporto priemonės), kuro gamyba iš maisto atliekų ir energijos gavyba iš saulės bei vėjo elektrinių.
