Jei nebūtų šiltnamio efekto, vidutinė temperatūra Žemėje būtų –18 °C, o ne 15 °C, kaip dabar, ir Žemėje būtų pernelyg šalta, kad galėtų išgyventi augalai ir gyvūnai, įskaitant mus.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad iš maždaug 100 kultūrų rūšių, kurios teikia 90 proc. maisto visame pasaulyje, 71 rūšį apdulkina bitės.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ir buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore’as 2007 m. kartu gavo Nobelio taikos premiją už darbą klimato kaitos srityje.
2021 m. ES pagamino daugiau elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos (38 proc.) nei iš iškastinio kuro (35 proc.).
ES siekia, kad iki 2050 m. transporto išmetamų teršalų kiekis sumažėtų bent 90 proc.
Šiuo metu statomuose pastatuose suvartojama vidutiniškai trečdaliu mažiau energijos nei iki 2005 m. pastatytuose pastatuose.
Venecijos miestas per XX a. paniro į vandenį daugiau nei 20 cm.
Vidutinis europiečio anglies pėdsakas yra beveik 7 tonos CO2 per metus.
Imantis veiksmų, kuriais siekiama neleisti kilti potvyniams, galima išgelbėti gyvybių ir sutaupyti pinigų: kiekvienas apsaugai nuo potvynių išleistas euras galėtų sutaupyti šešis eurus, išleidžiamus taisymo darbams.
Dirvožemyje gyvena daugiau nei ketvirtadalis visų gyvųjų Žemės rūšių.
Mokslininkai mano, kad šiandien vandenynai rūgštėja sparčiau nei bet kada per pastaruosius 300 milijonų metų.
Dabar atsinaujinančiųjų išteklių energija sudaro beveik trečdalį visos pasaulyje pagaminamos elektros energijos.
Daugiau kaip 90 proc. europiečių mano, kad klimato kaita yra rimta problema. O ką galvoja tavo šalies gyventojai? Sužinok čia
Gėlas vanduo sudaro tik 2,5 proc. Žemės vandens. Iš jo daugiau nei du trečdaliai yra įšaldyta ledynuose ir poliarinėse ledo kepurėse. Taigi, naudok vandenį protingai!
Europos žaliajam kursui finansuoti skiriama trečdalis „NextGenerationEU“ ekonomikos atkūrimo plano lėšų, taip pat ES septynerių metų biudžeto lėšos. Tai – 600 mlrd. eurų!
Vandenynai per parą sugeria apie 4 kg CO2 vienam asmeniui.
Daugiau nei 4,5 mln. žmonių dirba visu etatu ES žaliajame sektoriuje. Žaliasis sektorius: darbo vietos, susijusios su aplinkos apsauga ir išsaugojimu, pavyzdžiui, vandens, atliekų tvarkymo, perdirbimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse.
2018 m. ES buvo atsakinga už mažiau kaip 10 proc. viso pasaulio išmetamų teršalų, Kinija – už 30 proc., JAV – už 14 proc.
1991 m. Danija įrengė pirmąjį pasaulyje jūros vėjo elektrinių parką „Vindeby“, kuriame 11 vėjo jėgainių.
1990–2018 m. išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europos Sąjungoje sumažėjo 23 proc.
Ar žinojai, kad Europos Sąjunga turi specialią palydovinę Žemės stebėjimo programą? Tai „Copernicus“, pažangiausia pasaulyje programa mūsų planetai stebėti. „Copernicus“ sudaro šešios palydovų – „Sentinel“ – grupės. Šie palydovai fiksuoja aukštos raiškos žemės ir jūrų nuotraukas. Jas kiekvienas gali naudoti nemokamai ir įvairiems tikslams, įskaitant klimato bei aplinkos pokyčių stebėseną.
Kepimo aliejų, vaisių žieveles ir daržovių likučius galima paversti automobilių degalais.
Miestai užima apie 2 proc. Žemės paviršiaus, tačiau juose gyvena daugiau ne pusė pasaulio gyventojų.
Iki 2020 m. pabaigos visi naujai statomi pastatai ES turės būti beveik neutralaus anglies dioksido poveikio.
Nuo 1900 iki 2015 m. pasaulyje įvyko daugiau kaip 30 000 gaivalinių nelaimių, kurios padarė maždaug 6 trln. eurų vertės žalos.
Kasmet iškertamas maždaug Graikijos dydžio atogrąžų miškų plotas.
Beveik visos pasaulio šalys yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos narės – iš viso 197 šalys, įskaitant visas ES valstybes nares atskirai ir ES kaip organizaciją.