Klimato politika

Klimato kaitos poveikis

Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Tirpsta ašigalių ledynai, kyla vidutinis jūros lygis. Vienuose regionuose ekstremalūs orų reiškiniai ir lietūs tampa vis dažnesni, o kiti kenčia nuo vis didesnių karščio bangų ir sausrų.

Manoma, kad artimiausiais dešimtmečiais jie šie reiškiniai intensyvės.

Tirpstantys ledynai ir kylantis jūros lygis

Ledkalnis, Bafino sala, Kanada © Photodisc/DC Productions

Vanduo šildamas plečiasi. Tuo pačiu metu dėl visuotinio atšilimo tirpsta ašigalių ledynai.

Dėl šių pokyčių kyla jūros lygis, todėl pakrančių ir žemumų regionus veikia potvyniai ir erozija.

 

Ekstremalūs orų reiškiniai, kintantis kritulių kiekis

Vis dažnesni tampa smarkūs lietūs ir kitokie ekstremalūs orų reiškiniai. Dėl jų gali kilti potvyniai ir pablogėti vandens kokybė, taip pat kai kuriuose regionuose gali sumažėti vandens išteklių.

Poveikis Europai

  • Pietų ir Vidurio Europoje vis dažnesnės karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros.
  • Viduržemio jūros regione tampa vis sausiau, todėl dar labiau padidėja sausrų ir miško gaisrų rizika.
  • Šiaurės Europoje pastebimai gausėja kritulių, todėl reguliariais gali tapti žiemos potvyniai.
  • Miestams, kuriuose dabar gyvena keturi penktadaliai europiečių, kelia pavojų karščio bangos, potvyniai ar kylantis jūros lygis, tačiau dažnai jie yra prastai pasirengę prisitaikyti prie klimato kaitos. 

Poveikis besivystančioms šalims

Daugelis neturtingų besivystančių šalių yra vienos iš labiausiai nukentėjusių. Jų gyventojai dažnai yra labai priklausomi nuo gamtinės aplinkos ir praktiškai neturi išteklių prisitaikyti prie kintančio klimato.

Pavojus žmonių sveikatai

Klimato kaita jau turi įtakos sveikatai:

  • Kai kuriuose regionuose padaugėjo mirčių dėl karščio, o kituose sumažėjo mirčių dėl šalčio.
  • Jau matome sergamumo kai kuriomis ligomis, kurių pernešėjams reikia vandens, ir ligų plitimo krypčių pokyčių.

Kiek tai kainuoja visuomenei ir ekonomikai?

Visuomenė ir ekonomika turi mokėti didžiulę kainą už žalą turtui, infrastruktūrai ir žmonių sveikatai.

1980–2011 m. nuo potvynių nukentėjo daugiau nei 5,5 mln. žmonių, o tiesioginiai ekonominiai nuostoliai perkopė 90 mlrd. eurų.

Itin nukentėjo tie sektoriai, kuriems labai svarbus tam tikras temperatūrų ir kritulių kiekio intervalas – pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės, energetikos, turizmo.

Grėsmė laukinei gyvūnijai

Klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad daugelio rūšių augalams ir gyvūnams sunkiai sekasi prisitaikyti.

Daugelio sausumos, gėlųjų vandenų ir jūrinių rūšių augalai ir gyvūnai jau persikėlė į naujas vietoves. Jeigu vidutinė atmosferos temperatūra kils ir toliau, kai kurių rūšių augalams ir gyvūnams padidės grėsmė išnykti.