Klimato politika

ES prieš klimato kaitą

Užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Europa deda daug pastangų, kad iš esmės sumažintų savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir ragina kitas šalis ir regionus elgtis taip pat.

Pagrindiniai 2020 m. ES tikslai

  • 20 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su 1990 m.;
  • 20 % visos suvartojamos energijos turėtų būti išgaunama iš atsinaujinančiųjų šaltinių;
  • 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Pagrindiniai 2030 m. ES tikslai

  • Bent 40 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su 1990 m.;
  • bent 27 % visos suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų šaltinių;
  • bent 27 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Ilgalaikis tikslas

ES siekia iki 2050 m. iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – 80–95 %, palyginti su 1990 m., dėdama išsivysčiusių šalių grupei būtinas pastangas.

Pasiekus, kad Europos ekonomikoje energija būtų naudojama itin taupiai, o į aplinką būtų išmetama mažai anglies dioksido, tai bus naudinga ekonomikai, bus sukurta naujų darbo vietų ir padidės Europos konkurencingumas.

Visuotinis anglies pėdsakas © Hemera

Veiksmai siekiant klimato srities tikslų

ES siekia klimato srities tikslų derindama finansinės paramos ir reglamentavimo priemones.

Finansavimas

  • Bent 20 % 2014–2020 m. ES biudžeto – 180 mlrd. eurų – turėtų būti skirta klimato apsaugai. Šios lėšos papildytų atskirų ES šalių skiriamą finansavimą.
  • ES finansuoja mažo anglies dioksido kiekio energetikos parodomuosius projektus lėšomis, gautomis iš prekybos taršos leidimais. Tarp finansuojamų projektų yra ir elektrinių bei kitų pramonės objektų išmetamo anglies dioksido absorbcijos ir jo saugojimo grunte technologijų kūrimas (vadinamasis anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS)).

Reglamentavimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Europos Komisija priėmė ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir nori, kad visos valstybės narės iki 2017 m. patvirtintų nacionalinius planus, skirtus pasirengimui neišvengiamam klimato kaitos poveikiui. Kai kurios šalys jau parengė prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas.

Numatytos, pavyzdžiui, tokios priemonės:

  • naudoti mažiau vandens;
  • atitinkamai pakeisti statybų reglamentavimą;
  • imtis apsaugos nuo potvynių priemonių;
  • išvesti sausrai atsparesnių augalų rūšių.

Neleisti vidutinei temperatūrai padidėti daugiau kaip 2 °C

Norint pažaboti visuotinį atšilimą, negalima leisti vidutinei temperatūrai padidėti daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramonine epocha. Tik taip gali būti užkirstas kelias blogiausiems klimato kaitos padariniams ir galbūt katastrofiškiems pasaulio aplinkos pokyčiams.

1992 m. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją to siekti įsipareigojo beveik visos pasaulio šalys.

Kad šis tikslas būtų pasiektas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo didėjimas pasaulyje turi būti sustabdytas iki 2020 m., o iki 2050 m. jis turi būti sumažintas 60 %, palyginti su 2010 m.

Iš naujausių mokslo duomenų matyti, kad jeigu nebus imtasi jokių veiksmų sumažinti išmetamų teršalų kiekį arba jie bus nepakankami, vidutinė atmosferos temperatūra dėl visuotinio atšilimo iki šio amžiaus pabaigos greičiausiai padidės daugiau nei 2 °C. Šis padidėjimas gali siekti net 5 °C.

Tarptautiniai veiksmai

ES pasirašė   naują susitarimą dėl klimato, dėl kurio susitarta 2015 m. ir kuris turi būti įgyvendinamas nuo 2020 m.

ES įsipareigojo vykdyti antrąjį Kioto protokolo etapą, kurio trukmė – 2013–2020 m.

ES teikia daugiausiai paramos vystymuisi pasaulyje. Ji taip pat skiria nemažai lėšų kovai su klimato kaita.

Links
Jūsų ieškoma informacija pateikiama šia (-iomis) kalba (-omis):English (en)