Archive:Regioninė švietimo ir mokymo statistika

2014 m. kovo mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2015 m. birželio mėn.

Šis straipsnis yra dalis statistinių straipsnių rinkinio, pagrįsto Eurostato leidžiamu „Regioninės statistikos metraščiu“. Straipsnyje pateikiama dalis Eurostato rengiamos regionų švietimo ir mokymo statistikos. Švietimui, profesiniam mokymui ir apskritai mokymuisi visą gyvenimą Europos Sąjungos (ES) ekonominėse ir socialinėse strategijose tenka labai svarbus vaidmuo.

Svarbiausi statistiniai rezultatai

2011 m. duomenimis, ES-28 tradicinės švietimo sistemos įstaigose, veikiančiose visais lavinimo lygmenimis (nuo pradinio ugdymo iki pouniversitetinių studijų) iš viso mokėsi apie 93,7 mln. moksleivių ir studentų, ir dar 15,4 mln. vaikų mokėsi priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Eurostatas rengia ir skelbia ES regionų, atskirų ES valstybių narių ir bendruosius ES-28 švietimo ir mokymo statistinius duomenis, be to, turima ir tam tikros ELPA ir šalių kandidačių informacijos. Paprastai turima NUTS 2 lygio regionų statistinių duomenų. Šiame straipsnyje pateikiama informacijos, susijusios su dalyvavimu švietimo programose, švietimo ar mokymo programų nebaigusiais asmenimis, stojimu į švietimo įstaigas, įgytu išsilavinimu ir suaugusiųjų mokymusi visą gyvenimą. Kroatijos keturmečių dalyvavimo ir tretinio lygio studentų skaičiaus statistinių duomenų turima tik šalies lygmeniu, o Vokietijos ir Jungtinės Karalystės — NUTS 1 lygio regionų lygmeniu.

Keturmečiai ugdymo įstaigose

1 žemėlapis. Keturmečiai priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo įstaigose
(ISCED 0 ir 1 lygmenys) pagal NUTS 2 lygio regionus 2012 m. (1)
(proc. visų keturmečių). Šaltinis - Eurostatas (educ_regind)

Amžius, nuo kurio ES valstybėse narėse teisiškai privaloma pradėti mokytis, įvairus: Liuksemburge ir Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) privalomasis amžius yra ketveri, kituose ES regionuose — tarp penkerių ir septynerių metų. Priešmokyklinio ugdymo įstaigų daugumoje ES valstybių narių lankyti neprivaloma. Strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad reikėtų skatinti aktyviau ruošti mažus vaikus privalomajam ugdymui. Vienas iš strategijos pagrindinių rodiklių — iki 2020 m. padidinti priešmokyklinio ugdymo įstaigose besimokančių vaikų dalį bent iki 95 proc.

2012 m. ES-28 iš viso 91,7 proc. keturmečių lankė priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigas. Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Danijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Maltoje šis rodiklis paprastai buvo didelis ir siekė ar viršijo 95,0 proc. Islandijoje ir Norvegijoje (ELPA šalyse) šis rodiklis irgi viršijo 95,0 proc. O Graikijoje, Kroatijoje, Suomijoje ir Lenkijoje 2012 m. mažiau nei 70,0 proc. keturmečių lankė priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigas. Taip pat gana maži ELPA šalių Lichtenšteino ir Šveicarijos rodikliai (abiejų nesiekė 60,0 proc.), o šalyse kandidatėse buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Turkijoje — dar mažesni (atitinkamai 24,5 ir 19,2 proc.).

Beveik visi daugelio Prancūzijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės regionų keturmečiai lankė priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigas

1 žemėlapyje parodyta, kad daugiau nei ketvirtadalyje (26,8 proc.) 224 NUTS 2 lygio ES regionų, kurių 2012 m. informacijos turima, bent 99,0 proc. keturmečių vaikų lankė priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigas. Daugiau nei trys ketvirtadaliai šių 60 regionų — vos keturiose ES valstybėse narėse: Prancūzijoje (16 regionų), Ispanijoje (11 regionų), Jungtinėje Karalystėje (11 NUTS 1 lygio regionų) ir Nyderlanduose (aštuoni regionai). Belgija (penki regionai) ir Italija (keturi regionai) buvo vienintelės kitos valstybės narės, kurių daugiau nei vieno regiono rodikliai buvo bent 99,0 proc. Maltos rodiklis taip pat viršijo 99,0 proc (tačiau šiuo analizės lygiu šalis laikoma tik vienu regionu), o keturi likę regionai — tai Burgenland Austrijoje, Airijos regionas Southern and Eastern, Alentejo Portugalijoje ir Midtjylland Danijoje.

Mažiausiai keturmečių lankė priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigas Atėnuose

2012 m. 19-os ES-28 NUTS 2 lygio regionų mažiau nei 65,0 proc. keturmečių mokėsi priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigose. Mažiausias rodiklis nustatytas Graikijos sostinės regione Attiki (30,8 proc.) ir apskritai vieni mažiausių keturmečių priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigų lankymo rodiklių buvo Graikijos, Lenkijos ir Suomijos regionuose bei Kroatijoje (turima tik šalies duomenų).

Dėmesio centre — regionai:

Attiki (EL30), Graikija

Nacionalinis I. Kapodistrijo vardo universitetas, Atėnai
Naujausi 2012 m. Graikijos sostinės regiono Attiki švietimo rodikliai buvo įvairūs. Tai buvo vienintelis Graikijos regionas, kuriame mažiau nei pusė visų keturmečių lankė priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigas, taigi šis keturmečių rodiklis buvo 30,8 proc. — beveik trečdalis ES-28 vidurkio (91,7 proc.).
O tretinio lygio studentų dalis (palyginti su 20–24 m. vietos gyventojų skaičiumi) Attiki regione buvo 121,8 proc., t. y. beveik dvigubai daugiau nei ES-28 vidurkis (64,1 proc.).
© Fotografija: A. Savin

Įdomu tai, kad kai kuriuose sostinės regionuose keturmečių mokymosi priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigose rodiklis nesiekė atitinkamo šalies vidurkio. Ši tendencija ypač ryški Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, kiek mažiau — Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Austrijoje. Škotijos rodikliai, kitaip nei didžiosios dalies Jungtinės Karalystės teritorijos, buvo ypač žemi (pažymėtina, kad Škotijos parlamentas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl švietimo politikos ir Škotijos švietimo sistema smarkiai skiriasi nuo likusios Jungtinės Karalystės dalies).

Švietimo ar mokymo programų nebaigę asmenys

15–17 m. jaunimas dažnai turi pasirinkti — mokytis toliau, įgyti profesinių įgūdžių ar ieškoti darbo. Vidutiniškai daugumoje ES valstybių narių nepertraukiamo privalomojo švietimo programos tęsiasi 9 ar 10 metų ir paprastai baigiamos po pagrindinio ugdymo programų. Latvijoje, Maltoje ir daugumoje Jungtinės Karalystės teritorijos dalių ši laikotarpis kiek ilgesnis (11 metų), Liuksemburge, Portugalijoje ir Šiaurės Airijoje jis trunka 12 metų, o Vengrijoje ir Nyderlanduose — 13 metų.

ES 2012 m. apie 12,7 proc. 18–24 m. jaunimo nesimokė.

Švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų rodiklis rodo, kiek (proc.) 18–24 m. asmenų buvo baigę tik pagrindinio ugdymo programas ir toliau nesimokė (iki tyrimo, kurio duomenys parengti).

Europos ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytas rodiklis — kad 2020 m. švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų skaičius būtų mažesnis nei 10 proc. 2012 m. ES-28 šiai grupei priskiriamų 18–24 m. gyventojų buvo 12,7 proc. Vyrų šioje grupėje buvo šiek tiek daugiau (14,4 proc.) nei moterų (10,9 proc.).

Rytų Europoje švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų dalis yra mažiausia.

Kaip matyti 2 žemėlapyje, 2012 m. šis rodiklis ES-28 buvo labai įvairus. Pažymėtina, kad šio rodiklio aprėptis per paskutinius metus labai pagerėjo ir dabar galima pateikti NUTS 2 lygio regionų informaciją. 2012 m. Čekijos sostinės regione Praha švietimo ar mokymo programų nebaigusių 18–24 m. gyventojų buvo mažiausiai — 2,4 proc. ES-28 buvo 13 NUTS 2 lygio regionų, kuriuose šis rodiklis nesiekė 5,0 proc. Beveik visi šie regionai yra rytų Europoje: keturi (įskaitant Praha) Čekijos, trys Lenkijos, abu Kroatijos regionai ir po vieną Bulgarijos, Slovėnijos ir Slovakijos regioną. Vienintelis ne rytų Europos regionas, kurio rodiklis nesiekė 5,0 proc., buvo Austrijos Steiermark regionas (šalies pietryčiai, siena su Slovėnija).

2 žemėlapis. Švietimo ar mokymo programų nebaigę asmenys pagal NUTS 2 lygio regionus 2012 m. (1)
(18–24 m. asmenų proc. dalis). Šaltinis - Eurostatas (edat_lfse_16)

2012 m. beveik dviejų iš penkių ES regionų mažiau nei 10 proc. 18–24 m. gyventojų buvo nebaigę švietimo ar mokymo programų.

Iš 264 ES-28 NUTS 2 lygio regionų, kurių duomenų turėta, 2012 m. 104 regionuose mažiau nei 10,0 proc. 18–24 m. gyventojų buvo nebaigę švietimo ar mokymo programų (pirmieji du atspalviai 2 žemėlapyje). Šie regionai gana netolygiai pasiskirstę visoje ES, išskyrus pietų Europą, kur tik trijų regionų (visi jie Graikijoje) rodikliai nesiekė 10,0 proc. Mažiausiai švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų paprastai buvo teritorijoje, išplitusioje žemyn nuo Skandinavijos per Lietuvą ir Lenkiją ir po to link vakarų į Vokietiją ir Beniliukso šalis bei link pietų į Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Austriją, Slovėniją ir Kroatiją.

Vieni didžiausių švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų skaičiaus rodiklių dažnai būdingi geografiškai labiausiai nutolusiems regionams.

Kitame sąrašo gale 2012 m. buvo autonominiai Ispanijos ir Portugalijos miestai ir salos, kuriuose nustatyti didžiausi švietimo ar mokymo programų nebaigusių 18–24 m. gyventojų skaičiaus rodikliai. Tai bent iš dalies galima paaiškinti menkesniu tolesnio švietimo ir mokymo galimybių pasirinkimu šiuose atokiuose regionuose, dėl kurio,norintiems tęsti pasirinktus mokslus studentams gali tekti išvykti.

2012 m. 35-iuose ES NUTS 2 lygio regionuose ne mažiau nei 20 proc. 18–24 m. gyventojų buvo nebaigę švietimo ar mokymo programų. Daugiausia jų buvo pietų Europoje (26 regionai), būtent Ispanijoje ir Portugalijoje — visuose šių šalių regionuose, išskyrus keturis šiaurinius Ispanijos regionus ir du centrinius Portugalijos regionus, šis rodiklis viršijo 20,0 proc. Keturių nuošaliausių Italijos regionų (įskaitant Sardegna ir Sicilia salas), atokiausio šiaurės rytų Graikijos regiono Anatoliki Makedonia, Thraki ir Maltos salos (šiuo analizės lygiu — vienas regionas) rodikliai taip pat viršijo 20,0 proc. Ne pietų Europoje daugiau nei penktadalis 18–24 m. šiai grupei priskiriamų asmenų gyveno keturiuose retai apgyvendintuose iš esmės kaimo regionuose Jungtinėje Karalystėje (du iš jų — teritorijos pakraščiuose, būtent Cornwall ir Isles of Scilly, taip pat Highlands ir Island (of Scotland)), ir dvejuose Bulgarijos bei dvejuose Rumunijos regionuose.

Šalių lygmeniu Belgijos ir Austrijos sostinių regionuose švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų skaičiaus rodikliai buvo didžiausi.

Galbūt stebėtina, bet vienintelis kitas regionas, kuriame 2012 m. pradžioje ne mažiau nei 20,0 proc. 18–24 m. gyventojų buvo nebaigę švietimo ar mokymo programų, — tai Belgijos sostinės regionas région de Bruxelles-Capitale / Brussels Hoofdstedelijk Gewest. Jo rodiklis (20,1 proc.) buvo didžiausias iš visų Belgijos NUTS 2 lygio regionų. Šis faktas prieštaravo bendrajai tendencijai, kad sostinių regionuose paprastai nedaug asmenų nebaigia švietimo ar mokymo programų, veikiausiai dėl didesnio tolesnių mokslo galimybių pasirinkimo daugumoje sostinių. Belgija buvo viena iš dviejų ES valstybių narių, kurių duomenų turima, kurių sostinių regionuose 2012 m. šis rodiklis buvo didžiausias: antroji yra Austrija. Austrijos Wien regiono rodiklis buvo 10,9 proc. (mažiau nei ES-28 vidurkis).

Švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų dalis sparčiausiai mažėjo Portugalijos ir Ispanijos regionuose.

3 žemėlapyje parodyta, kaip kito švietimo ar mokymo programų nebaigusių 18–24 m. gyventojų dalis, paprastai per trejų metų laikotarpį (2009–2012 m.). Šiuos trejus metus iš eilės ES-28 švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų dalis nuosekliai mažėjo. Iš viso ji sumažėjo 1,5 proc. punkto ir 2012 m. buvo 12,7 proc. Ši mažėjimo tendencija buvo būdinga tiek visai ES-28, tiek dviem trečdaliams NUTS 2 lygio regionų: švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų dalis mažėjo 176 regionuose iš 263, kurių duomenų turima (reikėtų pažymėti, kad yra tam tikrų standartinio ataskaitinio laikotarpio 2009–2012 m. nuokrypių, kaip paaiškinta 3 žemėlapio išnašoje).

3 žemėlapis. Švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų procentinės dalies pokytis pagal NUTS 2 lygio regionus 2009–2012 m. (1)
(skirtumas procentiniais punktais 2009–2012 m., 18–24 m. asmenų proc. dalimi). Šaltinis - Eurostatas (edat_lfse_16)

2009–2012 m. švietimo ar mokymo programų nebaigusių 18–24 m. gyventojų dalis labiausiai mažėjo Portugalijos ir Ispanijos regionuose, kur šie rodikliai apskritai buvo vieni iš didžiausių. 2009–2012 m. labiausiai (14,3 proc. punktais) jų sumažėjo Portugalijos Norte regione, kurio rodiklis dabar yra 21,3 proc. Dar trijuose Portugalijos regionuose (Regiões Autónomas dos Açores ir da Madeira ir žemyniniame regione Alentejo) ir Ispanijos Illes Balears regione 2009–2012 m. švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų skaičiaus rodikliai taip pat mažėjo bent 10,0 proc. punktų.

2009–2012 m. beveik trečdalyje NUTS 2 lygio regionų, kurių duomenų turima (83 iš 263), šis rodiklis didėjo. Paprastai padidėjimas nebuvo didelis, nes tik devyniuose regionuose švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų dalis išaugo 4,0 proc. punkto ar daugiau (3 žemėlapyje jie pažymėti tamsiausia spalva). Tarp šių regionų trys Jungtinės Karalystės regionai, įskaitant vienintelį ES regioną, kuriame šio rodiklio augimas dviženklis, — Highlands and Islands, kur švietimo ar mokymo programų nebaigusių 18–24 m. gyventojų dalis 2008–2011 m. padidėjo 13,7 proc. punktais. Kiti du minėti Jungtinės Karalystės regionai — tai Cornwall and Isles of Scilly ir East Yorkshire and Northern Lincolnshire, o likę šeši — Belgijoje (sostinės regionas Région de Bruxelles-Capitale / Brussels Hoofdstedelijk Gewest), Bulgarijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje.

Bulgarija buvo vienintelė ES valstybė narė, kur švietimo ar mokymo programų nebaigusių vyrų dalis buvo mažesnė nei moterų.

Informaciją, susijusią su švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų dalimi, taip pat galima nagrinėti lyčių aspektu. 2012 m. ES-28 švietimo ar mokymo programų nebaigusių 18–24 m. moterų dalis buvo vidutiniškai 3,5 proc. punkto mažesnė nei vyrų. Didžiausi lyčių skirtumai nustatyti pietinėje Europos dalyje, kur paprastai vyrų rodikliai buvo kur kas didesni. Ši tendencija ypač ryški Portugalijoje, Maltoje, Kipre, Ispanijoje ir Italijoje, bet taip pat pastebėta ir Latvijoje bei Estijoje. O Bulgarija buvo vienintelė ES valstybė narė, kur švietimo ar mokymo programų nebaigusių vyrų dalis buvo mažesnė nei moterų (2012 m. šis skirtumas buvo 0,9 proc. punkto).

Švietimo ar mokymo programų nebaigusių vyrų dalis buvo didesnė nei moterų 85 proc. visų ES regionų.

1 grafike pavaizduoti regionai, kurių šio rodiklio pasiskirstymas lyčių atžvilgiu buvo ypač netipinis: pateikta 10 regionų, kuriuose vyrų ir moterų rodiklių skirtumai (procentiniais punktais) buvo didžiausi (kairėje grafiko pusėje), ir 10 regionų, kuriuose skirtumai buvo mažiausi (dešinėje pusėje). 2012 m. iš 220 NUTS 2 lygio regionų tik 33 (15 proc.), kurių duomenų turėta, švietimo ar mokymo programų nebaigusių vyrų skaičiaus rodiklis buvo mažesnis nei moterų. Didžiausias skirtumas nustatytas Bulgarijos Severozapaden regione: vyrų rodiklis buvo 9,4 proc. punktais mažesnis nei moterų.

1 grafikas. Švietimo ar mokymo programų nebaigę asmenys tam tikruose NUTS 2 lygio regionuose, kuriems būdingi netipiniai skirtumai pagal lytį, 2012 m. (1)
(18–24 m. vyrų / moterų proc. dalis). Šaltinis - Eurostatas (edat_lfse_16)

Extremadura regione — didžiausia švietimo ar mokymo programų nebaigusių vyrų dalis.

Paprastai švietimo ar mokymo programų nebaigusių vyrų buvo daugiau nei moterų, o devyniuose NUTS 2 lygio regionuose 2012 m. šis skirtumas buvo net dviženklis (kairioji 1 grafiko pusė). Šiuose regionuose (visi jie pietų Europoje, daugiausia Ispanijoje ir Portugalijoje) ir bendrieji švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus rodikliai buvo dideli. Didžiausias vyrų ir moterų rodiklių skirtumas buvo Extremadura regione (Ispanija): švietimo ar mokymo programų nebaigusių vyrų buvo 41,3 proc., t. y. 18,8 proc. punktais daugiau nei moterų. Šis rodiklis buvo didžiausias iš visų NUTS 2 lygio regionų.

Didžiausias švietimo ar mokymo programų nebaigusių moterų skaičiaus rodiklis, išskyrus du atokius Ispanijos autonominius miestus, buvo Ispanijos regione Illes Balears (29,6 proc.). 2009–2012 m. bendroji švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų dalis šiame regione sumažėjo 10,7 proc. punktais (trečias pagal dydį sumažėjimas NUTS 2 lygio regionuose). Smulkiau išnagrinėjus paaiškėjo, kad šiame regione moterų rodiklis mažėjo beveik tris kartus sparčiau nei vyrų.

Tretinio mokslo įstaigų studentai

Tretiniu išsilavinimu vadinamas universitetų, profesinio mokymo universitetų, technologijų institutų ir kitų įstaigų siūlomo išsilavinimo, patvirtinamo jų suteikiamu akademiniu laipsniu ar aukštojo mokslo diplomu, lygis. Paprastai tretinio išsilavinimo sąlyga — užbaigta vidurinio ugdymo ir (arba) netretinio po vidurinio ugdymo lygio programa. 2012 m. (2011–2012 mokslo metais) ES-28 tretinio mokslo įstaigose mokėsi 20,0 mln. studentų,

4 žemėlapyje parodyta, kiek studentų mokosi kiekvieno regiono universitetuose ar panašiose tretinio mokslo įstaigose, palyginti su visu to regiono 20–24 m. gyventojų skaičiumi. Pagal tai galima įsivaizduoti, kiek tam tikras regionas patrauklus šiems studentams. Kai kurių regionų rodikliai labai dideli (gerokai didesni nei 100 proc.), nes juose veikia dideli universitetai ar kitos tretinio mokslo įstaigos. Šios vertės rodo, kad tokie regionai pritraukia daug studentų iš kitų regionų (ar šalių). Be to, skatinant visus visuomenės narius (įskaitant vyresnio amžiaus žmones) mokytis, tretinio mokslo įstaigose mokosi vis daugiau ne 20–24 m. grupės asmenų (nors būtent pagal ją šis rodiklis nustatomas).

4 žemėlapis. Tretinio mokslo
(ISCED 5 ir 6 lygmenys) įstaigų studentų skaičius, išreikštas 20–24 m. gyventojų skaičiaus procentine dalimi, pagal NUTS 2 lygio regionus 2012 m. (1)
(proc.). Šaltinis - Eurostatas (educ_regind)

Bratislavský kraj ir Praha regionuose studentų ir 20–24 m. gyventojų skaičiaus santykis viršijo 2:1.

2011–2012 mokslo metais daug tretinio mokslo studentų buvo šiaurės Ispanijoje, šiaurės Italijoje, šiaurės Graikijoje, Lietuvoje (vienas šio NUTS lygio regionas) ir Suomijoje (4 žemėlapyje šie regionai pažymėti tamsiausia spalva). Tačiau didžiausi santykiniai rodikliai (palyginti su 20–24 m. gyventojų skaičiumi) paprastai būdavo sostinių regionuose. Ypač ryškūs pavyzdžiai — Bratislavský kraj (Slovakija) ir Praha (Čekija) regionai, kuriuose tretinio mokslo studentų santykis buvo atitinkamai net 220,5 proc. ir 214,7 proc. Tik šiuose dviejuose regionuose tretinio mokslo studentų buvo daugiau nei dvigubai daugiau nei visų 20–24 m. gyventojų.

Sostinių regionai traukia tretinio mokslo studentus.

Dauguma (11) iš 18-os ES regionų, kuriuose, remiantis pateiktais duomenimis, tretinio mokslo įstaigose 2012 m. buvo daugiau studentų nei nuolatinių 20–24 m. gyventojų, buvo sostinių regionai — tai Bratislavský kraj (Slovakija), Praha (Čekija), Wien (Austrija), Bucuresti-Ilfov (Rumunija), Région de Bruxelles-Capitale / Brussels Hoofdstedelijk Gewest (Belgija), Attiki (Graikija), Zahodna Slovenija (Slovėnija), Mazowieckie (Lenkija), Comunidad de Madrid (Ispanija), Közép-Magyarország (Vengrija) ir Lazio (Italija). Penki iš septynių likusių regionų buvo Graikijoje (ir keturių iš jų rodikliai viršijo Attiki regiono rodiklius), o likę du — tai La Rioja (Ispanija) ir Province/Provincie Brabant Wallon (Belgija).

Graikija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija — vienintelės valstybės narės, kurių sostinių regionuose tretinio mokslo studentų koncentracija nebuvo didžiausia.

Nepaisant to, kad Bulgarijos, Danijos, Airijos, Prancūzijos, Portugalijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės (yra tik NUTS 1 lygio duomenų) santykiniai rodikliai nesiekė 100 proc., šiuose regionuose tretinio mokslo studentų koncentracija, palyginti su 20–24 m. gyventojų skaičiumi, buvo didžiausia tose šalyse.

Taigi be Graikijos (žr. prieš tai) vienintelės iš kelių regionų sudarytos valstybės narės, kuriose didžiausia tretinio mokslo studentų koncentracija, palyginti su 20–24 m. gyventojų skaičiumi, 2012 m. buvo ne sostinių regionuose — tai Vokietija (turima tik NUTS 1 lygio regionų duomenų), Nyderlandai ir Švedija (reikėtų pažymėti, kad turima tik šalies lygmens Kroatijos duomenų). Vokietijoje Hamburg (79,6 proc.) ir Bremen (74,8 proc.) regionų santykiniai rodikliai buvo didesni nei sostinės regiono Berlin (70,0 proc.). Nyderlanduose didžiausi tretinio mokslo studentų rodikliai, palyginti su 20–24 m. gyventojų skaičiumi, buvo Groningen (89,5 proc.) ir Utrecht (76,2 proc.) regionuose. Tik jų rodikliai viršijo Noord-Holland (69,9 proc.) regiono rodiklius. Švedijoje didžiausi rodikliai buvo šiuose regionuose: Övre Norrland (94,5 proc.), Östra Mellansverige (75,5 proc.) ir Sydsverige (72,2 proc.). Visi jie lenkė sostinės regioną Stockholm (69,1 proc.).

Tretinis išsilavinimas

Kituose dviejuose žemėlapiuose pateikiama informacija, susijusi su tretinį (t. y. universitetinį ar panašų) išsilavinimą turinčių gyventojų skaičiumi. Vienas iš strategijos „Europa 2020“ su švietimu susijusių tikslų — kad 2020 m. bent 40 proc. visų 30–34 m. ES gyventojų būtų įgiję tretinį išsilavinimą.

2012 m. šį išsilavinimo kriterijų tenkino šiek tiek daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) 30–34 m. ES-28 gyventojų. Šie naujausi duomenys patvirtina prielaidą, kad vis daugiau ES gyventojų siekia aukštojo mokslo — vieno iš strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes prieš dešimtmetį (2002 m.) atitinkamas rodiklis buvo 12,2 proc. punkto mažesnis (23,5 proc.).

Aglomeracijos pritraukia aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Kadangi dauguma 30–34 m. grupės asmenų tretinį išsilavinimą greičiausiai būna įgiję iki 30 m., pagal šį rodiklį taip pat galima vertinti regionų patrauklumą (ar trauką) absolventams pagal galimybes įsidarbinti. Didelės bendrovės dažnai steigia sostinėse savo pagrindines buveines dėl prestižo ar norėdamos pasinaudoti galimais didžiausių Europos miestų masto ekonomijos teikiamais privalumais Paprastai sostinėse didelė ir įvairi darbo pasiūla aukštųjų mokyklų absolventams, todėl nenuostabu, kad daugelyje Europos sostinių regionų didelė dalis 30–34 m. gyventojų buvo įgiję tretinį išsilavinimą.

Beveik trys ketvirtadaliai 30–34 m. Inner London regiono gyventojų turi tretinį išsilavinimą.

2012 m. 21-ame ES NUTS 2 lygio regione daugiau nei pusė 30–34 m. gyventojų buvo įgiję tretinį išsilavinimą (žr. 5 žemėlapį). Aukštųjų mokyklų absolventų buvo daug devyniuose Jungtinės Karalystės regionuose, kurie beveik visi yra pietų Anglijos dalyje (aplink Londoną) ir rytų Škotijoje. Inner London regione beveik trys ketvirtadaliai 30-34 m. gyventojų turi tretinį išsilavinimą (73,1 proc.) ir šis rodiklis daug viršijo antrojoje vietoje esantį regioną — Ispanijos País Vasco (61,7 proc.).

5 žemėlapis. 30–34 m. asmenys, įgiję tretinį išsilavinimą
(ISCED 5 ir 6 lygmenys), pagal NUTS 2 lygio regionus 2012 m. (1)
(proc. visų 30–34 m. asmenų). Šaltinis - Eurostatas (edat_lfse_12)

6 žemėlapis. 30–34 m. asmenų, įgijusių tretinį išsilavinimą (ISCED 5 ir 6 lygmenys), procentinės dalies pokytis pagal NUTS 2 lygio regionus 2009–2012 m. (1)
(skirtumas procentiniais punktais 2009–2012 m., 30–34 m. asmenų proc. dalimi). Šaltinis - Eurostatas (edat_lfse_12)

Ekonominės veiklos branduoliai taip pat gali pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Iš likusių 12 regionų, kuriuose 2012 m. daugiau nei pusė 30–34 m. gyventojų buvo įgiję tretinį išsilavinimą, trys regionai buvo šiaurės Ispanijoje (įskaitant País Vasco), du buvo Belgijos sostinės regiono kaimyninės provincijos ir dar du Prancūzijoje (sostinės regionas Île de France ir Midi-Pyrénées). Keturiuose iš likusių penkių regionų buvo ir šalių sostinės (Šiaurės valstybės narėse ir Airijoje), o paskutinis regionas — tai Nyderlandų Utrecht, pats konkurencingiausias ES regionas, remiantis Europos Komisijos atliktu tyrimu (daugiau informacijos žr. straipsnyje apie regionų konkurencingumą)

Susijusią ekonominę veiklą vykdančios įmonės dažnai įsikuria netoliese, kad galėtų naudotis sąveika ir tiek klientų, tiek konkurentų artumu. Dėl šio reiškinio regione gali būti didesnis tam tikrų specialistų poreikis ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų trauka. Turimi galvoje tokie sektoriai, kaip moksliniams tyrimams imlūs branduoliai, kurių specializacija — biotechnologijos, medicinos moksliniai tyrimai, informacijos ir komunikacijos technologijos, aeronautika ar automobilių gamyba. Tam tikrų branduolių trauka, galbūt, ne visada yra akivaizdi dėl gana didelio NUTS 2 lygio regionų ploto, tačiau netoli Prancūzijos regiono Midi-Pyrénées Tulūzos miesto esančių aeronautikos įmonių branduolys ir įmonių, susijusių su naftos pramone North Eastern Scotland regione, branduolys bent iš dalies paaiškina, kodėl šie regionai yra tarp 21 ES regiono, kurių bent pusė 30–34 m. gyventojų turi tretinį išsilavinimą.

Absolventų judumas rytų ir pietų Europoje?

Išskyrus Ispaniją, nebuvo nė vienos rytų ir pietų Europos iš kelių regionų sudarytos ES valstybės narės, kurioje 2012 m. pusė ar daugiau 30–34 m. gyventojų turėtų tretinį išsilavinimą. Galbūt tai šiek tiek stebina, nes daugelyje šių vietovių regionų tretinio lygio studentų yra daugiau nei 20–24 m. nuolatinių gyventojų (žr. 3 žemėlapį). Šį neatitikimą galima paaiškinti keliais veiksniais:

galbūt švietimo sistemos yra palyginti centralizuotos ir todėl vieno regiono gyventojai mokosi sostinės regione, o baigę mokslus grįžta į pradinę gyvenamąją vietą ir ten ieško darbo;
galbūt šiuose regionuose jauni aukštųjų mokyklų absolventai gana judūs ir kvalifikuoti darbuotojai ieško darbo kitose šalyse — ši tendencija gali būti ypač būdinga regionams, kuriuose gana didelis nedarbas arba palyginti nedidelis vidutinis darbo užmokestis;
tretinio išsilavinimo įgijimo rodikliai padidėjo neseniai.

2012 m. palyginti nedideli (santykiniai) tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų rodikliai buvo ne tik pietų ir rytų Europos, bet ir Vokietijos ir Austrijos regionuose. Šį faktą bent iš dalies galima paaiškinti tuo, kad šiose dvejose šalyse ypač daug dėmesio skiriama praktikai ir daugeliui darbo vietų reikia ne akademinio laipsnio per se, o profesinės kvalifikacijos. Didžiausia dalis tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų Vokietijoje buvo Oberbayern regione (43,6 proc.), o Austrijoje — sostinės regione Wien (37,8 proc.).

19-oje ES regionų mažiau nei vienas iš penkių 30–34 m. gyventojų turėjo tretinį išsilavinimą.

Daugelio regionų, kurių 30–34 m. gyventojų tretinio išsilavinimo rodikliai buvo palyginti nedideli, ekonomikai tradiciškai svarbus pirminis ūkio sektorius arba sunkioji pramonė (pvz., žemės ūkis, kasyba, geležies ir plieno pramonė). 2012 m. 19-oje ES NUTS 2 lygio regione mažiau nei vienas iš penkių 30–34 m. gyventojų buvo įgijęs tretinį išsilavinimą. Šeši iš šių regionų yra Rumunijoje, penki (pietų) Italijoje, po du Bulgarijoje ir Graikijoje, ir po vieną Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Austrijoje. Visi jie iš esmės priskiriami ekonomiškai nepakankamai išsivysčiusiems regionams, nes 15-oje jų 2011 m. vidutinis BVP vienam gyventojui nesiekė 75 proc. ES-28 vidurkio, o keturiuose likusiuose BVP vienam gyventojui nesiekė ES-28 vidurkio.

Beveik keturiuose iš penkių ES regionų dalis 30–34 m. gyventojų, turinčių tretinį išsilavinimą, 2009–2012 m. didėjo

6 žemėlapyje pateikiama informacija apie tai, kaip keitėsi tretinio išsilavinimo lygis toje pačioje amžiaus grupėje (30–34 m. ), remiantis 2009–2012 m. skirtumų analize. Visoje ES-28 tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis padidėjo 3,6 proc. punktais ir pasiekė 35,7 proc. Jei toks tempas bus išlaikytas, minėtasis strategijos „Europa 2020“ tikslas (40 proc. 30–34 m. gyventojų turės tretinio lygio išsilavinimą) iki 2020 m. turėtų būti pasiektas.

Didžiojoje ES regionų dalyje tendencijos buvo panašios: 205 iš 263 NUTS 2 lygio regionų, kurių duomenų turima, tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis augo. Sparčiausiai (17,1 proc. punktu) 2009–2012 m. tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis augo Graikijos salų regione Notio Aigaio. Be šio regiono dar 17-oje ES regionų augimas buvo dviženklis, įskaitant septynis Jungtinės Karalystės regionus, tris Lenkijos regionus, po du Čekijos ir Prancūzijos regionus, ir po vieną Portugalijos, Slovakijos ir Slovėnijos regioną. Daugumoje Jungtinės Karalystės regionų, kur tretinio išsilavinimo rodikliai augo sparčiai, šie rodikliai apskritai buvo dideli ir anksčiau. Daugumoje kitų šalių regionų, kur augimas taip pat buvo spartus, tretinio išsilavinimo rodikliai buvo artimesni ES-28 vidurkiui.

Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis mažėjo daugiausia kaimo regionuose arba buvusiuose pramonės centruose

57 NUTS 2 lygio regionuose buvo priešinga tendencija: tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis 2009–2012 m. mažėjo (Vokietijos Hannover regione padėtis nesikeitė). Tai galėjo lemti įvairūs veiksniai: jauni universitetų absolventai persikėlė į kitus regionus (galbūt ieškodami darbo) arba negrįžo į kilmės regionus pabaigę mokslus (pasirinkę įsikurti kitame regione), arba įgyjamo išsilavinimo rodikliai apskritai buvo nedideli. Daugelis regionų, kuriuose tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis mažėjo, buvo iš esmės kaimo vietovėse arba vietovėse, kuriose nuo seno vyrauja tradicinės, sunkiosios pramonės šakos. Labiausiai tretinio išsilavinimo rodikliai mažėjo Prancūzijos kaimo regionuose Basse-Normandie ir Auvergne, Nyderlandų Zeeland ir Jungtinės Karalystės iš esmės miestų dominuojamame Merseyside regione. Tik šiuose ES regionuose 2009–2012 m. tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis mažėjo daugiau nei 10,0 proc. punktais.

Mokymasis visą gyvenimą

7 žemėlapis. 25–64 m. gyventojų dalyvavimas švietimo ar mokymo programose, pagal NUTS 2 lygio regionus 2012 m. (1)
(25–64 m. asmenų proc. dalis). Šaltinis - Eurostatas (trng_lfse_04)

Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa siekiama teikti paramą ES valstybėms narėms, kad jos plėtotų savo švietimo ir mokslo programas, įskaitant mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, pagal kurias visi visuomenės nariai galėtų išnaudoti savo potencialą. Šioje programoje nustatytas tikslas — iki 2020 m. vidutiniškai bent 15 proc. 25–64 m. gyventojų turėtų dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose.

2012 m. 9,0 proc. ES 25–64 m. gyventojų mokėsi.

Priešingai nei tretinio išsilavinimo rodikliai, kurie dažnai dideli sostinių ar kituose tankiai apgyvendintuose regionuose, dalyvavimo švietimo ar mokymosi visą gyvenimą programose rodikliai atskirose ES valstybėse narėse pasiskirstė gana tolygiai ir tai leidžia daryti prielaidą, kad šie rodikliai glaudžiau susiję su nacionaline politika ir darbuotojų bei darbdavių požiūriu.

7 žemėlapyje pateikta regionų informacija apie 25–64 m. gyventojus, kurie mokėsi 2012 m. Šiuos statistinius duomenis pateikė asmenys, kurie teigė per keturias savaites iki tyrimo, kurio duomenys čia nurodomi, dalyvavę kokio nors pobūdžio švietimo ar mokymo programoje. Surinkta informacija susijusi su bet kokiu švietimu ar mokymu, nepriklausomai nuo to, ar ši veikla buvo svarbi respondento esamam darbui, ar galimam būsimam darbui. 2012 m. ES-28 bendrasis 25–64 m. gyventojų dalyvavimo kokio nors pobūdžio švietimo ar mokymo programoje rodiklis buvo 9,0 proc.

Didžiausi dalyvavimo švietimo ar mokymo programose rodikliai — Danijos regionuose.

ES buvo 18 NUTS 2 lygio regionai (iš viso turima 266 regionų duomenų), kuriuose ne mažiau nei 20,0 proc. visų 25–64 m. gyventojų 2012 m. dalyvavo švietimo ar mokymo programose. Sąrašo viršuje — keturi iš penkių Danijos NUTS 2 lygio regionų (penktasis buvo aštuntoje vietoje). Danijos regionuose nuo 27,8 proc. iki 35,4 proc. visų 25–64 m. gyventojų dalyvavo švietimo ar mokymo programose, o didžiausias dalyvavimo rodiklis buvo sostinės regione Hovedstaden. Dideli rodikliai buvo ir Danijos kaimyninėse Šiaurės valstybėse narėse Suomijoje ir Švedijoje: šiose šalyse buvo 13 likusių regionų, kuriuose 2012 m. bent penktadalis visų 25–64 m. gyventojų dalyvavo švietimo ar mokymo programose. Toliau sąraše regionai, kurių rodikliai šiek tiek nesiekė 20 proc. Jie daugiausia buvo Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje (tik Šiaurės Airijoje rodikliai buvo mažesni), Austrijoje (Wien) ir Slovėnijoje (Zahodna Slovenija).

2012 m. 58-iuose ES-28 regionuose mažiau nei 5,0 proc. visų 25–64 m. gyventojų dalyvavo švietimo ar mokymo programose. Šie regionai buvo Bulgarijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje (visų šių šalių regionų rodikliai nesiekė 5,0 proc.). Šiai grupei taip pat priklausė visi Slovakijos regionai, išskyrus sostinės regioną Bratislavský kraj ir visi, išskyrus tris, Lenkijos regionai. Mažiausias rodiklis (0,9 proc.) buvo Bulgarijos regione Severen tsentralen.

Dėmesio centre — regionai:

Hovedstaden (DK01), Danija

Kopenhagos IT universitetas
Danijos sostinės regione santykinis visų 25–64 m. gyventojų dalyvavimo švietimo ar mokymo programose rodiklis 2012 m. buvo didžiausias (35,4 proc.). Šis rodiklis beveik keturis kartus viršijo ES-28 vidurkį (9,0 proc.).
Keturių likusių Danijos NUTS 2 lygio regionų mokymosi visą gyvenimą rodikliai taip pat labai dideli ir pagal juos šie regionai pateko į ES dešimtuką.
© Fotografija: Kopenhagos IT universitetas

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Kadangi šalių švietimo sistemos skiriasi, norint lyginti duomenis yra būtina regioninių, nacionalinių ir tarptautinių švietimo statistinių duomenų ir rodiklių rinkimo, rengimo ir teikimo sistema. Švietimo duomenys renkami remiantis Tarptautiniu standartizuotu švietimo klasifikatoriumi (ISCED). Pagal šį klasifikatorių visos švietimo programos skirstomos pagal švietimo sritį ir lygmenį, be to, jame pateikiamos standartinės sąvokos ir apibrėžtys. ISCED-97 versija pradėta taikyti 1997 m. ir būtent pagal ją pateikiami šio straipsnio statistiniai duomenys Išsamus aprašymas pateikiamas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) statistikos instituto (UIS) svetainėje (anglų k.). Pagal ISCED-97 atskiriami septyni švietimo lygmenys:

priešmokyklinis ugdymas (ISCED 0 lygmuo);
pradinis ugdymas (ISCED 1 lygmuo);
pagrindinis ugdymas (2 lygmuo) ir vidurinis ugdymas (3 lygmuo);
po vidurinis netretinis išsilavinimas (4 lygmuo);
tretinis mokslas (pirmasis etapas) (5 lygmuo) ir tretinis mokslas (antrasis etapas) (6 lygmuo).

2009 m. pradėta ISCED peržiūra ir 2011 m. lapkričio mėn. UNESCO generalinėje konferencijoje priimtas naujas klasifikatorius (ISCED 2011 (anglų k.)). Tikimasi, kad pirmieji pagal ISCED 2011 parengti statistiniai duomenys bus paskelbti 2015 m.

Nemaža dalis Europos švietimo statistikos renkama bendradarbiaujant UNESCO statistikos institutui (UNESCO-UIS), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Eurostatui. Šis procesas dažnai vadinamas UOE duomenų rinkimu.

Administraciniai duomenys renkami kasmet ir siejami su mokslo metais, pvz., 2012 m. duomenys yra 2011–2012 mokslo metų duomenys.

Švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų ir tretinio išsilavinimo statistiniai duomenys renkami atliekant ES darbo jėgos tyrimą, per kurį surenkama nemažai Europos švietimo statistikai reikalingų duomenų.

Rodiklių apibrėžimai

Keturmečių mokymosi priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigose statistiniai duomenys siejami su įstaigomis, teikiančiomis ugdomojo pobūdžio vaikų priežiūros paslaugas. Tokiose įstaigose privalo dirbti specialų pedagoginį išsilavinimą turintys specialistai. Neįtraukiami dienos vaikų darželiai, žaidimų grupės ir dienos vaikų priežiūros centrai, kurių darbuotojams neprivaloma turėti pedagoginį išsilavinimą.

Pagal rodiklį „švietimo ar mokymo programų nebaigę asmenys“ galima nustatyti, kokia 18–24 m. asmenų dalis baigė tik pagrindinio ugdymo programas (ISCED 0, 1, 2 arba 3c (nepilnas) lygmenys) ir toliau nesimoko.

Dalyvavimo tretinio mokslo programose statistiniai duomenys siejami su asmenimis, besimokančiais pagal ISCED 5 ar 6 lygmens programas. ISCED 5 lygmens tretinio mokslo programos gali būti akademinio pobūdžio (daugiausia teorinės) arba profesinio pobūdžio (paprastai trumpesnės ir skirtos tiesiogiai parengti studentus darbo rinkai). Antrojo etapo tretinio mokslo programos (ISCED 6 lygmuo) susijusios su tretinio mokslo studijomis, po kurių įgyjamas aukštas mokslinis laipsnis (mokslų daktaro ar pan.). Pažymėtina, kad 4 žemėlapyje kartu vartojamos dvi skirtingos sąvokos: skaitiklis, pagrįstas studentų, įrašant jų duomenis pagal švietimo įstaigą, kuriai jie priskirti, skaičiumi, ir vardiklis, pagrįstas gyventojų statistiniais duomenimis, įrašomais pagal nuolatinę gyvenamąją vietą. Todėl mokymosi regionas nebūtinai sutampa su nuolatinės gyvenamosios vietos regionu. Be to, prie studentų gali būti priskirti į gyventojų registrą neįtraukti asmenys (pvz., laikini studentai iš kitų šalių). Todėl gali būti, kad regionas nurodo didesnį nei 100 proc. (tam tikro amžiaus) gyventojų, besimokančių tretinio lygmens švietimo įstaigoje, rodiklį, ypač jei studentų judumas didelis.

Išsilavinimo lygis nustatomas pagal tam tikro amžiaus asmenų, įgijusio tam tikrą išsilavinimą, dalį. Tretiniam išsilavinimui taikomos 30–34 m. amžiaus ribos, nes paprastai tai pirmasis penkmetis, kai didžioji dauguma studentų būna baigę studijas.

Mokymasis visą gyvenimą — žinių siekis dėl asmeninių ar profesinių priežasčių, kai apskritai norima pagerinti žinias, įgūdžius ir kompetenciją. Mokymosi visą gyvenimą statistika siejama su 25–64 m. asmenimis, kurie, jų teigimu, per keturias savaites iki darbo jėgos tyrimo dalyvavo kokioje nors švietimo ar mokymo programoje. Gauti skaičiai dalijami iš viso tos amžiaus grupės gyventojų skaičiaus. Surinkta informacija susijusi su bet kokiu švietimu ar mokymu, nepriklausomai nuo to, ar ši veikla buvo svarbi respondento esamam darbui, ar galimam būsimam darbui.

Aplinkybės

ES valstybės narės iš esmės yra pačios atsakingos už savo švietimo ir mokymo sistemas bei mokymo programų turinį. ES remia nacionalinius veiksmus ir padeda valstybėms narėms spręsti bendras problemas, remdamasi vadinamuoju atviruoju koordinavimo metodu: ES sudaro sąlygas diskutuoti konkrečiais politikos klausimais (pvz., visuomenės senėjimo, įgūdžių deficito ar pasaulinės konkurencijos), kad valstybės narės galėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir dalytis informacijos rinkimo našta.

Visiems prieinamos švietimo galimybės

Nuo vaikystės …

2011 m. vasario mėn. Europos Komisija priėmė Komunikatą „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (KOM(2011) 66). Šiame dokumente pažymima, kad ankstyvasis ugdymas ir priežiūra yra labai svarbūs veiksniai užtikrinant sėkmingą mokymąsi visą gyvenimą, socialinę integraciją, asmeninį tobulėjimą ir gebėjimą įsidarbinti, be to, jie itin naudingi nepalankioje padėtyje esantiems asmenims ir yra vienas iš būdų padėti vaikams įveikti skurdą ir šeimoje patiriamas problemas.

... mokykloje ir po jos ...

Apytiksliai vienas iš septynių vaikų nebaigia švietimo ar mokymo programų ir tai gali turėti poveikio atskiriems asmenims, visuomenei ir šalių ekonomikai. 2011 m. sausio mėn. Europos Komisija priėmė Komunikatą „Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas — vienas svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų“ (KOM(2011) 18). Jame išdėstytos priežastys, kodėl moksleiviai nusprendžia nebaigti mokyklos, ir apžvelgiamos esamos ir planuojamos priemonės šiam klausimui spręsti visoje ES.

... ir pasiekus brandą.

Dauguma Europos gyventojų mokosi kur kas ilgiau nei teisiškai privaloma. Taip yra todėl, kad pasirenkama siekti aukštojo mokslo laipsnio, suaugusieji aktyviau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą iniciatyvose, pvz., grįžta mokytis, dažnai norėdami įgyti kitų įgūdžių ar pasirengti keisti profesiją. ES piliečiams atveriamos galimybės gyventi, mokytis ir dirbti kitose šalyse gali labai padėti geriau suprasti kitas kultūras ir tobulėti asmeniškai, o tai savo ruožtu gali padėti gerinti ES ekonominės veiklos rezultatus.

Švietimas — esminis strategijos „Europa 2020“ ramstis.

Švietimas yra vienas iš penkių pagrindinių Europos ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ ramsčių. Šiame straipsnyje aptarti du regioniniai rodikliai yra orientaciniai tikslai, pagal kuriuos stebima ES pažanga siekiant pažangios, tvarios ir įtraukios ekonomikos. Orientaciniai tikslai nustatyti ES lygmeniu ir pagal juos numatyta, kad:

2020 m. švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų skaičius būtų mažesnis nei 10 proc. ir
2020 m. bent 40 proc. visų 30–34 m. ES gyventojų būtų įgiję tretinį arba lygiavertį išsilavinimą.

Reikėtų pažymėti, kad šie tikslai nustatyti visai ES, tačiau nėra konkrečiai taikomi nacionaliniu ar regioniniu lygmenimis. Iš tiesų kiekvienas strategijos „Europa 2020“ orientacinis tikslas paverčiamas nacionaliniu (ir kartais regioniniu) tikslu, atitinkančiu skirtingą kiekvienos valstybės narės padėtį ir aplinkybes. Pavyzdžiui, švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų dalies nacionaliniai tikslai yra nuo vos 4,5 proc. Lenkijoje iki net 16 proc. Italijoje.

„Judus jaunimas“ (anglų k.) yra viena iš septynių pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Šis išsamus jaunimo švietimo ir užimtumo politikos iniciatyvų rinkinys pradėtas įgyvendinti 2010 m. Juo siekiama pagerinti jaunimo išsilavinimą ir įsidarbinimo galimybes visoje ES, siekiant mažinti jaunimo nedarbą ir didinti užimtumą šiais veiksmais:

švietimą ir mokymą labiau priderinant prie jaunuolių poreikių,
daugiau jų paskatinant pasinaudoti ES stipendijomis studijuoti arba stažuotis kitoje šalyje,

paskatinant ES šalis imtis priemonių perėjimui nuo mokymo prie darbo supaprastinti.

Daugiau informacijos: „Europa 2020“

Švietimas ir mokymas 2020 m. („ET 2020“)

2009 m. gegužės mėn. priimtas Komunikatas „Atnaujintas Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas“ (taip pat vadinamas„ET 2020“), kuriame nustatomi keturi strateginiai ES mokymo ir švietimo tikslai:

mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove,
gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą,
skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą, ir
stiprinti naujovių ir kūrybiškumo aspektus visuose švietimo ir mokymo lygmenyse.

„Erasmus+“. Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto ES programa, galiosianti iki šio dešimtmečio pabaigos.

„Erasmus+“ yra ES programa, kuria siekiama gerinti įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes, modernizuoti švietimo, mokymo ir darbo su jaunimu sritis. Be to, programa remiamas sportas (tiek mėgėjiški projektai, tiek kova su tarpvalstybinėmis problemomis, pvz., susitarimais dėl varžybų baigties ar rasizmu). Programa siekiama sukurti naują modernaus ir dinamiško švietimo sektoriaus kūrimo modelį, kad būtų skatinama derinti formalųjį ir neformalųjį mokymąsi, siekti glaudesnių švietimo ir darbo sektoriaus ryšių.

Programa „Erasmus+“ bus įgyvendinama septynerius metus (2014–2020 m.) ir jai skirta 14,7 mlrd. EUR. Šis biudžetas bus paskirstytas:

švietimo ir mokymo programoms (77,5 proc.);
jaunimo programoms (10 proc.);
studentų paskolų garantijoms (3,5 proc.);
nacionalinėms agentūroms (3,4 proc.);
administracinėms išlaidoms (1,9 proc.);
programai „Jean Monnet“ (1,9 proc.), kuria siekiama skatinti mokymą, mokslinius tyrimus ir diskusijas aukštųjų mokyklų Europos integracijos studijų srityje;
sporto programoms (1,8 proc.).

Programa „Erasmus+“ glaudžiai susijusi su iniciatyvų „ET 2020“ ir „Europa 2020“ politiniais tikslais. Įgyvendinant šią programą daugiau nei keturiems milijonams Europos gyventojų ir apie 125 000 įvairių švietimo įstaigų turėtų būti sudarytos sąlygos dalyvauti ir pasiekti, kad:

du milijonai aukštųjų mokyklų studentų mokytųsi užsienyje;
650 000 profesinių mokyklų studentų dalį studijų laiko galėtų mokytis užsienyje;
500 000 jaunuolių galėtų užsiimti savanoriška veikla užsienyje ir dalyvauti jaunimo mainų programose;
200 000 magistrantų galėtų pasinaudoti nauja paskolų garantijų sistema ir gauti daugiau nei 25 000 stipendijų jungtinėms magistro laipsnio studijoms;
800 000 dėstytojų, mokytojų ir kitų švietimo ir su jaunimu dirbančių darbuotojų galėtų mokyti užsienyje.

Kad būtų pasiekta šių tikslų, iniciatyvoje „ET 2020“ nustatyti keli orientaciniai rodikliai, kurie reguliariai stebimi statistikos reikmėms ir dėl jų atsiskaitoma, įskaitant iki 2020 m. pasiektinus tikslus, kaip antai:

bent 95 proc. vaikų nuo ketverių metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti ankstyvojo ugdymo programose;
nepakankamai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų turinčių 15-mečių dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.;
švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų turėtų būti mažiau nei 10 proc.;
bent 40 proc. 30–34 m. asmenų turėtų būti įgiję tretinį išsilavinimą;
vidutiniškai bent 15 proc. 25–64 m. suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose.

2011 m. lapkričio mėn. priimti du papildomi judumo mokymosi tikslais orientaciniai rodikliai (šie tikslai taip pat turėtų būti pasiekti iki 2020 m.) ir dar vienas įsidarbinimo galimybių rodiklis priimtas 2012 m. gegužės mėn., būtent, kad :

ES vidutiniškai ne mažiau kaip 20 proc. aukštojo mokslo įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su aukštuoju mokslu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes), kuris atitiktų ne mažiau kaip 15 Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) (anglų k.) kreditų arba kurio trukmė būtų ne trumpesnė kaip trys mėnesiai;
vidutiniškai ne mažiau kaip 6 proc. 18–34 metų amžiaus pirminio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su pirminiu profesiniu rengimu ir mokymu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes), kurio trukmė būtų ne trumpesnė kaip dvi savaitės;
dirbančių absolventų (20–34 metų amžiaus), palikusių švietimo ir mokymo sistemą ne anksčiau kaip likus trejiems metams iki ataskaitinių metų, dalis turėtų siekti bent 82 proc.

2013 m. Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinis direktoratas paskelbė antrąjį metinį leidinį „2013 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis“ (anglų k.). Biuletenyje nagrinėjama pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ pagrindinio tikslo dėl švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų ir tretinio išsilavinimo. Biuletenyje nurodoma, kad pirmąją tikslo dalį (kad iki 2020 m. švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų būtų mažiau nei 10 proc.) pasiekti iš esmės įmanoma, tačiau ES tokių asmenų vis dar yra apie 5,5 mln. Antra, leidinyje minima, kad ES pažanga siekiant tretinio išsilavinimo padidėjimo iki 40 proc. (irgi iki 2020 m.) yra gera. Be to, nurodoma, kad ES švietimo ir mokymo sistemoms kyla sunkumų dėl viešųjų finansų konsolidavimo ir jaunimo nedarbo, todėl pabrėžiamas poreikis artimiau susieti darbo sektorių ir švietimą.

Švietimas ir mokymas — parama sanglaudos politikai

Švietimo ir mokymo regioninės politikos iniciatyvose daugiausia dėmesio skiriama įgūdžių ir talento ugdymui, nes šie elementai ypač svarbūs, norint užtikrinti Europos ilgalaikį konkurencingumą ir socialinę sanglaudą. Žmogiškojo kapitalo srities prioritetiniai veiksmai daugiausia finansuojami Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis, o investicijas į švietimo infrastruktūrą remia Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).

ESF finansuoja regionines iniciatyvas, skirtas užtikrinti, kad jaunimas įgytų išsilavinimą ir įgūdžių, didinančių galimybes įsidarbinti, pvz., siekiant mažinti mokyklos nebaigiančių moksleivių skaičių, skatinti jaunimą toliau mokytis ir užtikrinti, kad švietimas būtų prieinamesnis (pvz., palankių sąlygų neturinčioms visuomenės grupėms ir mažumoms). Šių tikslų siekiama gerinant profesinio mokymo ir tretinio mokslo galimybes. Manoma, kad ES ekonomikai reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų, todėl didės ir tretinį išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikis.

ESF finansuoja tretinio mokslo programas ir remia partnerystės ryšius su pramonės atstovais; taip siekiama stiprinti mokymų rengėjų ir verslo ryšius, kad mokomi įgūdžiai atitiktų įmonių poreikius. Šių tikslų siekiama skatinant darbuotojams ir darbdaviams reikalingą mokymo ir mokymosi visą gyvenimą kultūrą, padedančią siekti karjeros, pasirengti tikimybei keisti darbą ar bedarbiams grįžti į darbo rinką.

Švietimas ir mokymas — svarbus regioninės plėtros elementas, kuris gali būti finansuojamas sanglaudos politikos lėšomis, daugiausia per ESF ir ERPF. 2007–2013 m. sanglaudos politikos fondų lėšomis, skirtomis žmogiškajam kapitalui, švietimo ir mokymui, ES investavo 33 383 mln. EUR, t. y. 9,7 proc. viso ES sanglaudos biudžeto tuo laikotarpiu. Didžioji dalis finansavimo skirta mokymo ir švietimo programoms — šiems veiksmams skirta 3,6 kartus daugiau lėšų nei švietimo infrastruktūros plėtrai.

Daugiau informacijos: Sanglaudos politika ir švietimas bei mokymas