Šiame skyriuje pateikiama aktuali informacija apie nuolatinės gyvenamosios vietos reglamentavimo reikalavimus, kurių turėsite laikytis, norėdami gauti kai kurias socialines išmokas.

Ar aš – nuolatinis (-ė) gyventojas (-a)?

Nuolatinė gyvenamoji vieta – tai vieta, kur asmuo faktiškai gyvena ir su kuria yra labiausiai susijęs. Svarbu, kad asmuo ketintų joje nuolat gyventi artimiausioje ateityje, o ne trumpam apsistotų per keliones, komandiruotes ar mokymosi tikslais. ES piliečiams galioja kitokios nuostatos nei kitiems užsieniečiams.

Ką laikyti asmens nuolatine gyvenamąja vieta, nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Reikalavimas faktiškai gyventi toje vietoje reiškia, kad asmuo iš tiesų naudojasi gyvenamuoju plotu nuolat, o ne tik tam tikru laikotarpiu per metus, išlaiko jį.

Artimiausioje ateityje reiškia ateinantį mokestinį laikotarpį.

Nuolatinė gyvenamoji vieta nebūtinai turi sutapti su asmens deklaruota gyvenamąja vieta.

Sprendžiant, ar asmuo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą, būtina atsižvelgti į tai, ar jis yra registruotas gyventojų registre, ar ne.

Pagal Europos Teisingumo Teismo išaiškinimą, nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant į jo gyvenimo valstybėje istoriją, trukmę ir kitas aplinkybes, jo integracijos į aplinką mastą.

Kokias sąlygas turiu atitikti?

Kriterijai, pagal kuriuos gyvenamoji vieta pripažįstama nuolatine:

• jūsų buvimo Lietuvoje trukmė, tęstinumas ir ketinimas ateityje gyventi arba negyventi šioje šalyje;
• jūsų asmeninė situacija: jūsų vykdomos apmokamos arba neapmokamos veiklos rūšis; darbo sutarties, jei tokią pasirašėte, trukmė bei darbo vieta; jūsų šeimyninė situacija; jūsų pajamų šaltinis, jei studijuojate; jūsų kaip nuomininko arba savininko statusas ir šalis, kurioje mokate mokesčius.

Kokios mano teisės?

Didžioji dalis socialinio draudimo išmokų Lietuvoje susijusios su asmens veikla ir praeityje mokėtomis draudimo įmokomis. Privalomos yra tik sveikatos draudimo įmokos.

Piniginę socialinę paramą, t. y. išmokas šeimai, paramą mirties atveju ir piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, valstybė moka bei socialines paslaugas teikia visiems gyventojams, nepriklausomai nuo įmokų. Piniginė socialinė parama mokama nuolatiniams gyventojams ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams bei jų šeimos nariams, kuriems išduoti jų teisę gyventi Lietuvoje patvirtinantys dokumentai (žr. Šeimos išmokos ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms).

Žargono žodynėlis

• Mokestinis laikotarpis – mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais, tačiau įmonėms skaičiuojami nuo įsikūrimo, įsteigimo ar pan.
• SoDra – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagrindinė socialinę apsaugą organizuojanti įstaiga.
• Viešieji registrai: Mokesčių mokėtojų registras, Adresų registras, Nekilnojamojo turto kadastras ir registras ir kiti valstybinės įmonės „Registrų centras“ registrai.

Reikalingi dokumentai

• Viešųjų registrų pažyma dėl gyvenamosios vietos;
• Pagal poreikį, kiti dokumentai, įrodantys asmens nuolatinę gyvenamąją vietą (pvz., nuomos sutartis).

Žinok savo teises

Šios nuorodos padės sužinoti, kokias turite teises. Tai nėra Europos Komisijos tinklalapiai, todėl juose pateikta informacija nebūtinai atspindi Komisijos požiūrį:

• Socialines išmokas reglamentuojantys įstatymai
• Teisininkų konsultacijos

Europos Komisijos leidinys ir tinklalapiai:

• Socialinės apsaugos aprėptis: jūsų kaip ES piliečio teisės užsienyje

Kontaktai pasiteirauti

SoDra: 1883 arba +370 52500883