Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Martinas Seychellas
Kaip Komisija gali padėti pasiekti, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų efektyvesnės, lankstesnės ir prieinamesnės? Tai sudėtingas uždavinys, nes valstybės narės yra sukūrusios savo nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, sveikatos srityje veikia jų darbuotojų tinklai ir institucijos bei jos pačios skiria išteklius. Tad kaip ES gali suteikti papildomos naudos?
2014 m. komunikate dėl sveikatos priežiūros sistemų Komisija patvirtino, kad ji skatina bendradarbiavimą ES lygmeniu, siekdama didinti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų Europos Sąjungoje efektyvumą ir lankstumą bei gerinti prieinamumą.
Pavyzdžiui, siekdama didinti efektyvumą, ES skatina sveikatos priežiūros sistemų veiklos vertinimą, pacientų saugą ir priežiūros integravimą. Siekdama didinti lankstumą, ji remia bendradarbiavimą sveikatos technologijų vertinimo ir e. sveikatos srityse. O kad gerėtų prieinamumas, ES skatina poreikius atitinkančių sveikatos priežiūros darbuotojų užtikrinimą, galimybes gauti naujoviškų vaistų ir optimalų 2011 m. Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos įgyvendinimą.
Trys tikslai – efektyvumas, prieinamumas ir lankstumas – taip pat yra veiksniai, skatinantys svarstyti sveikatos priežiūros sistemų reformas įgyvendinant Europos semestrą – ES metinį biudžeto, makroekonominės politikos koordinavimo ir struktūrinių reformų ciklą, per kurį ES teikia konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir vertina pažangą įgyvendinant reformų darbotvarkę.
Per semestro procesą buvo pabrėžti šie sveikatos priežiūros sistemų reformų elementai: teikti veiksmingas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir jomis naudotis, ekonomiškai efektyviai naudoti vaistus, gerinti priežiūros integravimą, įvertinti santykinį sveikatos srities technologijų efektyvumą ir skatinti sveikatos ugdymą bei ligų prevenciją.
2016 m. birželį Taryba valstybėms narėms pateikė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Nepaisant bendro konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų racionalizavimo ir skaičiaus sumažėjimo, rekomendacijų dėl sveikatos priežiūros sistemų reformų padaugėjo nuo 11 (2015 m.) iki 13 (2016 m.). Apskritai 2016 m. su sveikata susijusiose rekomendacijose daugiausia dėmesio ir toliau skiriama poreikiui didinti sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą ir tvarumą, tačiau fiskalinis uždavinys dažnai susijęs su kitais, tokiais kaip efektyvumas, kokybė ir (arba) sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Kad kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra aiškus politinis tikslas, pabrėžiama šešiose šių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Be to, daugelyje rekomendacijų raginama imtis konkrečių tikslinių reformų, kad būtų optimizuotas ligoninių sektorius ir sustiprinta pirminė priežiūra.
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo principas, kuris atspindi poreikį visiems gyventojams laiku suteikti kokybiškas ir įperkamas priežiūros paslaugas, taip pat buvo įtrauktas į Europos socialinių teisių ramstį. Padėti formuoti Europos socialinių teisių ramstį raginamos visos suinteresuotosios šalys. Jos gali tai padaryti dalyvaudamos Komisijos paskelbtose konsultacijose, kurios vyks iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Dabar labiau nei kada nors anksčiau svarbu pabrėžti sveikatos svarbą ekonominei gerovei ir socialinei sanglaudai.
