Naujos judumo paslaugos skatina kurti sveikesnius miestus

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, oro tarša yra didžiausia aplinkos grėsmė žmonių sveikatai.

Kelių eismas yra pagrindinis dviejų kenksmingiausių teršalų – smulkiųjų kietųjų dalelių ir azoto dioksido – šaltinis. Jie kasmet Europos miestuose sukelia dešimtis tūkstančių priešlaikinių mirčių. ES darnaus ir išmanaus judumo strategija siekiama iki 2050 m. 90 proc. sumažinti transporto išmetamą teršalų kiekį.

Naujos judumo paslaugos, tokios kaip dalijimasis automobiliu, dalijimasis dviračiu ir išmanus viešasis transportas, galėtų ženkliai sumažinti naudojimąsi nuosavais automobiliais ir oro taršą.

Šios paslaugos atitinka įgyvendinant 2021–2027 m. sanglaudos politiką ir Žaliąjį kursą skirtą finansavimą darniam daugiarūšiam judumui mieste ir įsipareigojimus dėl švaraus transporto pagal Naująją Leipcigo chartiją. ES veiksmų plane „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ rekomenduojami veiksmai, kuriais „Europos horizonto“ mokslinių tyrimų prioritetai susiejami su naujojo europinio bauhauzo iniciatyva.  

Valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir bendruomenių bendradarbiavimas yra labai svarbus gerinant oro kokybę ir užtikrinant švarų judumą, pavyzdžiui, vykdant ES iniciatyvas, tokias kaip „Inovatyvūs miestų sprendimai“ (IMS) ir URBACT tinklai.

Partnerystės ES miestų darbotvarkėje nustatė su transportu susijusius veiksmus, kuriuos miestai, gyventojai ir kiti suinteresuotieji subjektai gali paversti visuomenės sveikatinimo politika ir projektais.

Pagalba renkantis ekologiškesnius sprendimus

Helsinkyje įgyvendinant projektą HOPE buvo sukurta programėlė „Green Path“, kuri padės dviratininkams ir pėstiesiems pasirinkti mažiau užterštus maršrutus. Programėle, kurioje naudojami tikralaikiai oro kokybės duomenys ir sutelktinai finansuojama duomenų bazė, siekiama didinti sveikesnį judumą.

Kitose Europos vietose URBACT planavimo tinkle „CityMobilNet“ esančios valdžios institucijos švaresnį judumą skatina pasitelkdamos ES darnaus judumo mieste planų (DJMP) koncepciją.

Vienas narys – Bylefeldo miestas (Vokietija) – parengė strategiją, pagal kurią 2030 m. automobiliai sudarys tik 25 proc. vietinių kelionių. Tarp numatytų priemonių yra investicijos į infrastruktūrą ir skatinimas važiuoti dviračiu bei vaikščioti pėsčiomis.

Miestai taip pat ieško naujų būdų, kaip gyventojai galėtų geriau naudotis viešuoju transportu. Sofijoje (Bulgarija) įgyvendinant projektą INNOAIR kaip alternatyva trumpoms kelionėms automobiliu pristatomi elektriniai autobusai, kurių tvarkaraštis ir maršrutas priklauso nuo keleivių užklausų programėlėje.

Strateginė parama

Be DJMP, dar yra daug pasaulinių ir europinių sistemų bei priemonių, padedančių miestams pereiti prie mažataršio transporto.

Nyderlandų miestui Utrechtui sukurtomis poveikio sveikatai vertinimo priemonėmis gali naudotis ir kiti miestai, kad būtų galima apskaičiuoti infrastruktūros pokyčių poveikį. Tarp šių „Excel“ pagrindu sukurtų priemonių yra nuoseklios gairės, kaip kurti geresnės oro kokybės politiką.

Kita priemonė – „Healthy Cities Generator“, kurią sukūrė „Vic“ (Ispanija) vadovaujamas URBACT veiksmų planavimo tinklas „Healthy Cities“, padeda miestams skatinti sveiką viešųjų erdvių naudojimą, įskaitant eismą.

Strateginiu lygmeniu ES judumo mieste dokumentų rinkinyje numatomas miestų dalijimasis informacija, finansavimas, moksliniai tyrimai ir bendradarbiavimas tarptautiniu mastu siekiant plėtoti darnaus judumo strategijas. Tinklai, programos ir moksliniai tyrimai, vykdomi įgyvendinant Pasaulinį merų paktą, padeda miestams išnaudoti didėjantį visuomenės susidomėjimą ekologiškesnėmis ir švaresnėmis kelionėmis.