Archive:Nacionalinės sąskaitos ir BVP

Duomenys išgauti 2019 m. rugpjūčio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. lapkričio mėn.

Highlights

2018 m. ES 28 BVP augo — kaip ir per ankstesnius penkerius metus. Euro zonos rodiklis didėjo penktus metus iš eilės.

Pastaruosius 10 metų ES 28 pastebėta įvairių struktūrinių pokyčių: statybų sektoriaus dalis bendrame pridėtinės vertės rodiklyje mažėjo, verslo paslaugų — didėjo.

2018-ieji — penktieji iš eilės ES 28 ūkio metinio investicijų rodiklio augimo metai.

Realiojo BVP augimas 2008–2018 m.

Nacionalinės sąskaitos – daugelio gerai žinomų šiame straipsnyje aptariamų ekonominių rodiklių šaltinis. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – dažniausias ekonomikos dydžio mato vienetas, o išvestiniai rodikliai, pvz., eurais išreikštas arba pagal kainų lygio skirtumus koreguotas BVP vienam gyventojui (perkamosios galios standartais, PGS), dažnai naudojami gyvenimo lygiui lyginti arba ekonominei konvergencijai ar skirtumams Europos Sąjungoje (ES) stebėti.

Be to, tam tikrų BVP komponentų ir susijusių rodiklių, pvz., ekonominės veiklos rezultatų, importo ir eksporto, vidaus (privataus ir viešojo) vartojimo ar investicijų ir pajamų ir santaupų paskirstymo duomenų raida gali būti labai naudinga vertinant varomąsias ekonominės veiklos jėgas. Atitinkamai ja galima remtis rengiant, stebint ir vertinant konkrečias ES politikos sritis.

Full article

ES 28 BVP raida: augimas nuo 2013 m.

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2009 m. pastūmėjo ES 28 į gilų nuosmukį (žr. 1 grafiką), tačiau 2010 m. padėtis pagerėjo. Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose krizė prasidėjo anksčiau: neigiamos metinės BVP (realiojo) pokyčio normos nustatytos dar 2008 m., 2009 m. padėtis blogėjo, bet 2010 m. pasitaisė. O Kinijoje (įskaitant Honkongą) krizės metu fiksuotas nuoseklus spartus ekonominės veiklos rezultatų augimas (kasmet apie 10 proc.), kuris vėlesniais metais šiek tiek sulėtėjo, tačiau tebebuvo kur kas didesnis nei kitose ekonomikose, kurių padėtis apibūdinama 1 grafike.

Krizė buvo juntama dar 2008 m., kai ES 28 BVP augimo norma labai sumažėjo, o 2009 m. realusis BVP sumažėjo 4,3 proc. ES 28 atsigaunant 2010 m. BVP indeksas (grindžiamas grandininiu metodu susieta apimtimi) padidėjo 2,1 proc., o 2011 m. – dar 1,7 proc. Vėliau 2012 m. BVP sumažėjo 0,4 proc., bet 2013, 2014 ir 2015 m. užregistruota laipsniškai didėjanti teigiama pokyčio norma (atitinkamai 0,3, 1,8 ir 2,3 proc.). Nuo 2015 m. augimas daugmaž stabilizavosi: tarp 2,0 proc. ir 2,5 proc. per metus iki 2018 m.

Iki 2011 m. atitinkamos pokyčio normos euro zonoje (EZ 19) buvo labai panašios į ES 28 pokyčio normas, bet 2012 m. užregistruotas didesnis sumažėjimas (–0,9 proc.) nei ES 28 mastu. 2013 m. mažėjimo tendencijos tęsėsi (–0,2 proc.). 2014–2018 m. realiojo BVP augimas euro zonoje buvo šiek tiek mažesnis nei visoje ES 28.

1 grafikas. Realiojo BVP pokyčio norma 2008–2018 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais)
Šaltinis – Eurostatas (naida_10_gdp)

ES realusis BVP augo įvairiai – tiek vertinant laikotarpius, tiek skirtingas ES valstybes nares (žr. 1 lentelę). 2009 m. visų ES valstybių narių, išskyrus Lenkiją, rodikliai mažėjo, tačiau 2010 m. 23 valstybių narių ekonomika vėl pradėjo augti (Ispanijos padėtis išliko nepakitusi), o 2011 m. augimas fiksuotas jau 24 iš ES valstybių narių. Tačiau 2012 m. padėtis pasikeitė: pusės (14) visų valstybių narių ekonomika augo, Bulgarijos ekonominės veiklos lygis liko nepakitęs, o likusiose valstybėse narėse ekonominės veiklos rezultatų rodikliai mažėjo. Vėliau daugumoje valstybių narių vėl fiksuotas augimas: 2013 m. šių šalių buvo 17, 2014 m. – 25, o 2015 ir 2016 m. – 27. 2017 m. (pirmą kartą nuo 2007 m.) ir 2018 m. visų 28 valstybių narių pokyčio norma buvo teigiama. Vienintelė valstybė narė, kurios pokyčio norma 2015 ir 2016 m. buvo neigiama, buvo Graikija; ji užregistravo atitinkamai 0,4 ir 0,2 proc. sumažėjimą, nors 2014 m. buvo nustatytas 0,7 proc. augimas, o 2008–2013 m. jos ekonominės veiklos rezultatai šešis metus nuosekliai mažėjo.

1 lentelė. Realiojo BVP pokyčio norma 2008–2018 m.
Šaltinis – Eurostatas (naida_10_gdp)

Didžiausi metiniai realiojo BVP augimo rodikliai 2018 m. pasiekti Airijoje (8,2 proc.) ir Maltoje (6,7 proc.), o mažiausi – Suomijoje ir Prancūzijoje (po 1,7 proc.), Danijoje (1,5 proc.), Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje (po 1,4 proc.) ir Italijoje (0,9 proc.).

Pastarąjį dešimtmetį ES 28 vidutinis metinis BVP augimo rodiklis buvo 1,0 proc., o euro zonos – 0,8 proc.

1 lentelėje apibūdinamu laikotarpiu Lenkijos pokyčio norma buvo nuosekliai teigiama, o kalbant apie ES nepriklausiančias šalis, kurių duomenys taip pat pateikti lentelėje, tokia pat padėtis buvo Albanijoje, Kosove ^[1] (2008–2017 m. duomenys) ir Kinijoje (2008–2016 m. duomenys). 2018 m. buvo devintieji metai iš eilės, kai teigiamas metinės pokyčio normas fiksavo Belgija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Prancūzija, Lietuva, Malta, Slovakija ir Jungtinė Karalystė. Ši tendencija taip pat pastebėta Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose. Turkijai 2017 m. buvo aštuntieji, kai fiksuota teigiama metinė pokyčio norma.

Nagrinėjant pastarojo dešimtmečio tendencijas matyti, kad pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės padariniai pablogino bendruosius ES valstybių narių ekonomikos rezultatus. Vidutinis metinis ES 28 ir euro zonos (EZ 19) augimas 2008–2018 m. buvo atitinkamai 1,0 proc. ir 0,8 proc. (žr. 1 lentelę). Pagal šį rodiklį didžiausias augimas (vertinant valstybes nares) buvo Airijoje (vidutiniškai 5,0 proc. per metus), po jos rikiavosi Malta (4,8 proc.) ir Lenkija (3,4 proc.). O Graikijoje, Italijoje ir Kroatijoje bendra realiojo BVP tendencija 2008–2018 m. buvo neigiama.

2018 m. beveik penktadalis ES 28 BVP (pagal PGS) teko Vokietijai

Lyginant šalis dažnai naudojama perkamosios galios standartų (PGS) sąvoka – jais vertės koreguojamos siekiant atsižvelgti į šalių kainų lygių skirtumus. Pažymėtina, kad 2 bei 3 grafikuose ir 2 lentelėje pateikti duomenys nurodyti dabartinėmis kainomis, todėl dėl infliacijos ir valiutų keitimo kurso svyravimų jų nereikėtų naudoti pokyčio normoms apskaičiuoti.

2018 m. ES 28 BVP pasiekė 15,9 trilijonų (15 900 mlrd.) PGS. Pažymėtina, kad kalbant apie ES 28 vienas PGS prilyginamas vienam eurui. ES 28 BVP rodiklis pagal PGS visais metais 2008–2018 m. laikotarpiu buvo didesnis nei Jungtinių Valstijų (žr. 2 lentelę) ^[2]. Įdomu pažymėti, kad Kinijos ekonominės veiklos rezultatai paprastai būdavo mažesni už ES 28 arba Jungtinių Amerikos Valstijų rezultatus, bet, Kinijos ekonomikai sparčiai keičiantis ir nuolat augant, ši padėtis pakito. 2013 m. Kinijos PGS išreikštas BVP pirmąkart susilygino su Jungtinių Valstijų lygiu, o 2015 m. Kinijos ekonominės veiklos rezultatų lygis viršijo nustatytąjį ES 28 (ir ši padėtis laikosi).

2 grafikas. BVP dabartinėmis rinkos kainomis (2008–2018 m.)
(mlrd. PGS)
Šaltinis – Eurostatas (prc_ppp_ind)

2018 m. euro zonai teko 70,5 proc. ES 28 BVP (įvertinto pagal PGS) – ši dalis sumažėjo nuo 72,2 proc. 2008 m. 2018 m. penkioms pirmosioms pagal ekonomikos dydį ES valstybėms narėms (Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai ir Ispanijai) kartu teko šiek tiek mažiau nei du trečdaliai (66,4 proc.) ES 28 BVP – ši dalis buvo 1,5 proc. punktų mažesnė nei prieš dešimtmetį (2008 m.). Vien Vokietijai 2018 m. teko 19,9 proc. ES 28 BVP (nuo 18,9 proc. 2008 m.).

2018 m. ES 28 vidutinis BVP vienam gyventojui buvo 30 900 EUR

Paprastai gyvenimo lygis vertinamas remiantis BVP vienam gyventojui duomenimis, kitaip tariant, pakoreguotais pagal ekonomikos dydį (gyventojų skaičių). 2018 m. ES 28 vidutinis BVP vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis) buvo 30,9 tūkst. EUR. PGS išreikštos vertės pakoreguotos pagal kainų lygio skirtumus šalyse. Sąlyginę atskirų šalių padėtį galima apibūdinti lyginant ją su ES 28 vidurkiu, kuris laikomas 100 (žr. 2 lentelės dešinę pusę). Remiantis šiuo rodikliu, 2018 m. tarp ES valstybių narių didžiausias rodiklis buvo Liuksemburgo: jo BVP vienam gyventojui, išreikštas PGS, apie 2,5 kartų viršijo ES 28 vidurkį. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad į šią šalį atvyksta dirbti daug Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojų. Kita vertus Bulgarijos BVP vienam gyventojui nesiekė pusės ES 28 vidurkio.

2 lentelė. BVP dabartinėmis rinkos kainomis 2008 m. ir 2016–2018 m.
Šaltinis – Eurostatas (prc_ppp_ind)

PGS rodiklių raida per pastarąjį dešimtmetį leidžia teigti, kad gyvenimo lygis tam tikru mastu panašėjo. Daugumai 2004, 2007 arba 2013 m. į ES įstojusių valstybių narių 2008 m. dar šiek tiek trūko iki ES 28 vidurkio, bet 2018 m. jos prie jo priartėjo, nors tam ir pakenkė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. Kroatija, Slovėnija ir Kipras buvo išimtys: Kroatijos rodiklis per šį laikotarpį liko tiek pat nutolęs nuo ES 28 vidurkio, Slovėnija, taip pat kaip ir Graikija bei Portugalija iš ES 15 valstybių narių, šiuo laikotarpiu nusileido dar šiek tiek žemiau ES 28 vidurkio (žr. 3 grafiką). O ES 28 vidurkį prieš tai viršijęs Kipras, taip pat kaip ir Italija bei Ispanija (kalbant apie ES 15), nukrito į žemesnę poziciją. 2018 m. Airija, Vokietija, Austrija, Danija ir Belgija ES 28 vidurkį viršijo labiau nei 2008 m., bet kelios kitos 2008 m. ES 28 vidurkį viršijusios ES 15 valstybės narės, būtent Nyderlandai, Suomija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Prancūzija, 2018 m. nusileido arčiau ES 28 vidurkio (nors jį vis dar viršijo).

3 grafikas. BVP vienam gyventojui dabartinėmis rinkos kainomis 2008 ir 2018 m.
(ES 28=100; pagal PGS vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (prc_ppp_ind)

Bendroji pridėtinė vertė pagal ES ekonominės veiklos rūšis

2018 m. apie tris ketvirtadalius ES 28 bendrosios pridėtinės vertės kūrė paslaugų sektorius

Vertinant BVP pagal ekonominės veiklos rezultatus, 3 lentelėje apžvelgiama santykinė 10 rūšių ekonominės veiklos (klasifikuojamos pagal NACE 2 red.), prisidedančios prie bendrosios pridėtinės vertės (dabartinėmis bazinėmis kainomis), svarba. 2008–2018 m. pramonės sektoriaus dalis ES 28 pridėtinės vertės rodiklyje sumažėjo 0,3 proc. punkto iki 19,5 proc., nors ir išliko šiek tiek didesnė už paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų dalį – jų bendrosios pridėtinės vertės dalis 2008 ir 2018 m. buvo vienoda (19,1 proc.). Tačiau viešojo administravimo, gynybos, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektorių dalis padidėjo 0,4 proc. punkto ir 2018 m. pasiekė 18,5 proc. Toliau pagal dydį (bendrąją pridėtinę vertę) 2018 m. rikiavosi šių rūšių veikla: profesinės, mokslinės, techninės, administracinės ir aptarnavimo paslaugos (toliau – verslo paslaugos) – 11,2 proc., arba 0,9 proc. punktų padidėjimas 2008–2018 m., nekilnojamojo turto operacijos – 11,1 proc., arba 0,1 proc. punktų sumažėjimas, statyba (5,6 proc., arba 0,8 proc. punktų mažiau), informacijos ir ryšių paslaugos (5,1 proc., arba 0,2 proc. punktų daugiau) bei finansų ir draudimo paslaugos (4,8 proc., arba 0,4 proc. punktų mažiau). Mažiausiai prisidėjo meno, pramogų ir kitos paslaugos (3,4 proc., be pokyčių) ir žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba (1,6 proc., arba 0,1 proc. punktų mažiau).

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė dabartinėmis bazinėmis kainomis 2008 ir 2018 m.
(bendrosios pridėtinės vertės (iš viso) proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

2018 m. paslaugos sudarė 73,2 proc. ES 28 bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 72,2 proc. 2008 m. Paslaugų sektorius santykinai buvo ypač svarbus Liuksemburge, Maltoje, Kipre, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Portugalijoje ir Danijoje – šiose šalyse jis sudarė bent tris ketvirtadalius bendrosios pridėtinės vertės. O Airijoje, Slovakijoje ir Čekijoje paslaugų dalis beveik siekė tris penktadalius (visose šiose šalyse palyginti didelė dalis teko pramonei).

Pastarąjį dešimtmetį ekonominė veikla vystėsi įvairiai

Bent iš dalies struktūrinius pokyčius galima paaiškinti technologijų kaita, santykinių kainų pokyčiais, užsakomosiomis paslaugomis ir globalizacija. Dėl šių reiškinių gamybos veikla ir kai kurios paslaugos (kurias galima teikti nuotoliniu būdu, pvz., internetu ar pasitelkiant skambučių centrus) dažnai perkeliamos į pigesnės darbo jėgos regionus tiek pačioje ES, tiek už jos ribų. Be to, tam tikrų rūšių veiklą ypač paveikė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. 2008–2009 m. pramonė mažėjo ryškiausiai ir jos pridėtinė vertė ES 28 iš viso krito 11,4 proc. (apimtimi). Ši mažėjimo tendencija jau buvo matyti 2007–2008 m. laikotarpiu. ES 28 pramonės produkcija 2011–2013 m. sumažėjo dar 2,3 proc., o per ketverius kitus metus didėjo palyginti sparčiai (2,5 proc.–3,1 proc. per metus). 2018 m. augimas šiek tiek suletėjo (1,8 proc.). Statybų sektoriaus nuosmukis buvo giliausias ir ilgiausias: 2008–2013 m. produkcija ES 28 mastu sumažėjo 18,1 proc. (ji jau buvo sumažėjusi 2008 m. ir tuo laikotarpiu traukėsi kasmet). 2014 m. statybų sektoriuje užregistruotas metinio rodiklio padidėjimas 1,3 proc. buvo pirmasis per septynerius metus ir iki 2018 m. jis didėjo 1,6 proc.– 4,2 proc. ES 28 verslo paslaugų ir paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių pridėtinė vertė 2009 m. taip pat palyginti smarkiai mažėjo – atitinkamai 7,0 proc. ir 5,8 proc., bet vėliau iki 2018 m. jų metinės pokyčio normos kasmet būdavo teigiamos (išskyrus nedidelį 0,1 proc. sumažėjimą paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose 2013 m.). Žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriaus produkcija ES 28 2009 m. buvo palyginti stabili (be pokyčių), bet 2010 m. ir 2012 m. krito atitinkamai 3,9 proc. ir 5,5 proc. Žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriaus produkcija augo 2013 m. (3,8 proc.) ir 2014 m. (6,1 proc.), tačiau vėl mažėjo 0,9 proc. 2015 m. ir 2016 m. 2017 m. rodiklis vėl paaugo (2,1 proc.) ir ši teigiama tendencija tęsėsi 2018 m. (0,6 proc.). Iš 4 ir 5 grafikuose nurodytųjų dviejų rūšių veiklos pridėtinės vertės metiniai rodikliai nemažėjo nė vienais aptariamo laikotarpio metais – tai nekilnojamojo turto operacijos; viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas. Įdomu pažymėti, kad nepaisant to, kad ES 28 nekilnojamojo turto operacijų pridėtinė vertė aptariamuoju laikotarpiu augo kasmet (nors ir lėtai), bendroji šios veiklos dalis, palyginti su visa bendrąja pridėtine verte, šiek tiek sumažėjo.

Palyginti su 2017 m., visų ES 28 ekonominės veiklos rūšių bendroji pridėtinė vertė 2018 m. padidėjo. Smarkiausiai – informacijos ir ryšių veiklos (4,7 proc.), statybos sektoriaus (3,6 proc.) ir verslo paslaugų (3,3 proc.).

4 grafikas. ES 28 realiosios bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai 2008–2018 m.
(2010 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

5 grafikas. ES 28 realiosios bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai 2008–2018 m.
(2010 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

Darbo našumas

Siekiant panaikinti infliacijos poveikį, darbo našumas vienam darbuotojui gali būti skaičiuojamas naudojant pagal kainų pokyčius pakoreguotus duomenis. Išanalizavus dešimtmečio (2008–2018 m.) darbo našumą ES 28 vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais (grindžiamą grandininiu metodu susietomis apimtimis) matyti, kad daugumos ekonominės veiklos rūšių našumas padidėjo; didžiausias darbo našumo padidėjimas užregistruotas žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos (iš viso bendrai 28,0 proc.), informacijos ir ryšių paslaugų (17,5 proc.) ir pramonės (16,3 proc.) sektoriuose – žr. 6 grafiką. Pažymėtina, kad dėl grandininiu metodu susietų apimčių nesumuojamumo galima analizuoti tik 2010 m. tikslų veiklos sričių darbo našumo lygio (realiaisiais dydžiais) palyginimą.

6 grafikas. ES 28 darbo našumas 2008, 2013 ir 2018 m.
(tūkst. EUR vienam darbuotojui)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_a10) ir (nama_10_a10e)

Daugiau našumo raidos duomenų realiaisiais dydžiais vienam darbuotojui arba vienai darbo valandai pateikta 4 lentelėje. 2008–2018 m. darbo našumas vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais didėjo beveik visose ES valstybėse narėse, o mažėjo – Suomijoje, Italijoje, Liuksemburge ir Graikijoje (Maltos duomenų neturima). Minėtuoju laikotarpiu darbo našumas vienai darbo valandai taip pat didėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Liuksemburgą ir Graikiją (šių Maltos duomenų taip pat neturima). Neatsižvelgiant į valstybes nares, kurių duomenų eilutėse pertrūkiai (žr. 4 lentelę), abu šie realaus darbo našumo rodikliai (procentais) smarkiausiai augo Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

4 lentelė. Realus darbo našumas 2008, 2013 ir 2018 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_a10_e)

Vartojimo išlaidos

Nagrinėjant BVP komponentų raidą pagal išlaidas, galima pažymėti, kad galutinio vartojimo išlaidos ES 28 2008–2018 m. padidėjo 8,8 proc. (apimtimi) (žr. 7 grafiką), nors 2009 ir 2012 m. buvo šiek tiek sumažėjusios. 2008–2018 m. valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos didėjo šiek tiek sparčiau – 9,8 proc. Bendrojo kapitalo formavimas šiuo laikotarpiu buvo palyginti nepastovus: 2009 m. jis smarkiai mažėjo, 2010–2013 m. svyravo, o iki 2018 m. augo. Daugeliu metų, išskyrus 2009 m., 2014–2016 m., eksporto augimas viršijo importo augimą; 2008–2018 m. eksportas padidėjo iš viso 36,3 proc., o importas – 30,1 proc.

7 grafikas ES 28 realiųjų vartojimo išlaidų, bendrojo kapitalo formavimo, eksporto ir importo pokyčiai 2008–2018 m.
(2010 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

ES 28 namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos, sumažėjusios 2009 m., 2010 m. didėjo (0,8 proc. apimtimi), 2011 m. nepakito (0,0 proc.), o 2012 ir 2013 m. vėl mažėjo (atitinkamai –0,6 proc. ir –0,1 proc.); vėliau penkerius metus iš eilės šios išlaidos didėjo, iš pradžių greitėdamos nuo 1,2 proc. iki 2,4 proc., po to – šiek tiek lėčiau (1,6 proc.).

2010 m. ES 28 valdžios sektoriaus išlaidų (apimtimi) augimas ėmė lėtėti, 2011–2013 m. buvo palyginti stabilus (nuo –0,1 proc. iki 0,4 proc.), o 2014–2018 m. šiek tiek paspartėjo (1,0 proc.–1,7 proc.).

Investicijos

Nors 2011 m. ES 28 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo (1,9 proc.), jo rodikliai vis dar buvo paveikti stipraus nuosmukio 2009 m. (–11,7 proc.) ir 2012 bei 2013 m. vėl kartojo neigiamą tendenciją. Tačiau 2014–2018 m. ES 28 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo rodikliai augo ir kasmet didėjo 2,3 proc.–4,9 proc.

8 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentų realioji metinė pokyčio norma 2008–2018 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

Vertinant dabartinėmis kainomis, 2018 m. namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos sudarė 55,4 proc. ES 28 BVP, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis siekė 21,1 proc., o valdžios sektoriaus išlaidos – 20,1 proc. Prekių ir paslaugų sektoriaus išorės balansas buvo 3,4 proc. (žr. 9 grafiką).

9 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentai dabartinėmis rinkos kainomis 2018 m.
(proc. BVP)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp), (tec00009), (tec00010), (tec00011) ir (tec00110)

Investicijų intensyvumas ES valstybėse narėse buvo labai įvairus (žr. 10 grafiką) ir tai iš dalies atitinka skirtingus tų šalių pastarųjų metų ekonominio vystymosi ir augimo dinamikos etapus. 2018 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP (dabartinėmis kainomis) sudarė 20,5 proc. (ES 28) ir 20,9 proc. (euro zonoje). Šis rodiklis buvo didžiausias Čekijoje, Vengrijoje ir Švedijoje (visose 25,5 proc.), o mažiausias – Graikijoje (11,1 proc.).

10 grafikas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas dabartinėmis rinkos kainomis 2018 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

Kalbant apie ES 28, daugiausia investavo privatusis sektorius (žr. 5 lentelę). 2018 m. įmonių ir namų ūkių investicijos siekė 18,1 proc. ES 28 BVP, o viešojo sektoriaus atitinkamas rodiklis buvo 2,9 proc. Santykiniais dydžiais didžiausios viešojo sektoriaus investicijos buvo Estijoje (5,4 proc., 2017 m. duomenys) ir Švedijoje (4,8 proc.), verslo sektoriaus investicijos – Airijoje (19,7 proc., 2017 m. duomenys), Švedijoje (17,4 proc.) ir Čekijoje (16,7 proc., 2017 m. duomenys), o namų ūkiai aktyviausiai investavo Kipre (6,8 proc., 2017 m. duomenys) ir Suomijoje (6,7 proc.). Palyginti su 2008 m., 2017 m. namų ūkių investicijos (BVP dalimi) Graikijoje, Airijoje, Kipre, Ispanijoje ir Latvijoje buvo kur kas mažesnės, o Bulgarijoje pastebimai išaugo (lyginant 2016 ir 2008 m.). Vienintelės kitos ES valstybės narės, nurodžiusios, kad 2008–2017 m. (2018 m. Suomijos ir Švedijos atveju) jų namų ūkių investicijų dalis BVP augo, buvo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Švedija ir Lietuva.

5 lentelė. Investicijos dabartinėmis rinkos kainomis 2008, 2013 ir 2018 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nasa_10_ki)

Pajamos

ES 28 BVP analizė pagal pajamas rodo, kad tarp iš gamybos gaunamų pajamų labiausiai išsiskyrė atlygis darbuotojams, 2018 m. sudaręs 47,6 proc. BVP dabartinėmis rinkos kainomis. Bendrasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos sudarė 40,5 proc. BVP, o gamybos ir importo mokesčių (atėmus subsidijas) dalis buvo 11,9 proc. (žr. 11 grafiką). Pagal mažiausią atlygio samdomiesiems darbuotojams dalį BVP pirmavo Airija (28,8 proc.) ir Graikija (33,4 proc.), o 50,0 proc. ribą viršijo Liuksemburgo, Vokietijos, Prancūzijos ir Danijos rodikliai. Didžiausias rodiklis nustatytas būtent Danijoje – 52,4 proc. Ypač mažą Airijos dalį galima paaiškinti globalizacijos poveikiu (anglų k.).

11 grafikas. Pajamų paskirstymas dabartinėmis rinkos kainomis 2018 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

12 grafike (jis taip pat grindžiamas dabartinėmis rinkos kainomis) matyti, kad 2011 ar 2013 m. pajamų suvestiniai rodikliai grįžo į lygį, kuris buvo pasiektas prieš finansų ir ekonomikos krizę. 2009 m. atlygis darbuotojams ES 28 sumažėjo 2,8 proc., tačiau 2018 m. jis jau 23,0 proc. viršijo 2008 m. lygį.

Dar 2008 m. ES 28 bendrojo likutinio pertekliaus ir mišriųjų pajamų rodiklių augimas buvo labai nedidelis, o 2009 m. krito 8,2 proc.; 2013 m. šis suvestinis pajamų rodiklis vėl beveik pasiekė iki krizės (2008 m.) buvusį aukščiausią lygį, o 2018 m. jį viršijo 17,6 proc.

Gamybos ir importo mokesčiai (atėmus subsidijas) ES 28 taip pat pradėjo mažėti dar 2008 m. (3,1 proc. mažiau) ir šis procesas 2009 m. greitėjo (9,2 proc. mažiau); 2011 m. patirti nuostoliai buvo daugiau nei kompensuoti ir 2018 m. šis pajamų rodiklis 29,0 proc. viršijo 2008 m. pasiektą lygį (ir 25,1 proc. viršijo prieškrizinį piką 2007 m.).

12 grafikas. ES 28 pajamų pokyčiai dabartinėmis rinkos kainomis 2008–2018 m.
(2008 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

Namų ūkių vartojimas

2018 m. bent pusę BVP (dabartinėmis rinkos kainomis) 17-oje iš 28 ES valstybių narių sudarė namų ūkių vartojimo išlaidos. Ši dalis buvo didžiausia Kipre (66,5 proc.) ir Graikijoje (65,3 proc.). Mažiausia ji buvo Liuksemburge (28,7 proc.), nors jo vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui buvo didžiausios (22 600 PGS, žr. 6 lentelę), net pakoregavus pagal valstybių narių kainų lygio skirtumus.

6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidos 2008, 2013 ir 2018 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_pc)

Be Liuksemburgo, vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui 2018 m. taip pat buvo palyginti didelės Jungtinėje Karalystėje (20 400 PGS), Austrijoje (19 500 PGS) ir Vokietijoje (19 300 PGS). O štai Bulgarija buvo vienintelė ES valstybė narė, kurios vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui nesiekė 10 000 PGS.

Išanalizavus 2013–2018 m. realiuosius vidutinių vartojimo išlaidų vienam gyventojui pokyčius eurais (remiantis grandininiu metodu susietos apimties indeksu), sparčiausias augimas matyti Rumunijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje. Lėčiausiai namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui augo Austrijoje (vidutiniškai 0,1 proc. per metus 2013–2018 m.). Mažiau nei vidušiniškai 1,0 proc. per metus šis rodiklis taip pat augo Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir Graikijoje.

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Nacionalinės sąskaitos ir BVP. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

ES nacionalinių sąskaitų rengimo metodika nustatyta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS). Jos galiojanti versija, ESS 2010 (anglų k.), priimta 2013 m. gegužės mėn. ir taikoma nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Ji visiškai atitinka pasaulines nacionalinių sąskaitų gaires – 2008 m. NSS (anglų k.). Pažymima, kad dauguma ES valstybių narių 2019 m. rugpjūčio–spalio mėn. tikslino metodinius duomenų rengimo aspektus. Daugiau informacijos galima rasti Eurostato svetainėje ir visų pirma šiame dokumente (anglų k.).

BVP ir pagrindiniai jo komponentai

Pagrindiniai nacionalinių sąskaitų suvestiniai rodikliai rengiami iš institucinių vienetų, būtent nefinansinių ir finansinių bendrovių, valdžios sektoriaus, namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų, duomenų.

Nacionalinių sąskaitų duomenys – tai informacija apie BVP komponentus, užimtumą, galutinio vartojimo suvestinius rodiklius ir santaupas. Daugelis iš šių kintamųjų apskaičiuojami kasmet arba kas ketvirtį.

BVP – pagrindinis nacionalinių sąskaitų rodiklis, apibendrinantis šalies ar regiono ekonominę padėtį. Jį galima apskaičiuoti taikant skirtingus metodus: produkcijos metodą, išlaidų metodą ir pajamų metodą.

Nagrinėjant BVP vienam gyventojui pašalinama absoliučiojo gyventojų skaičiaus įtaka ir todėl galima lengviau lyginti skirtingas šalis. BVP vienam gyventojui – platus ekonominis gyvenimo lygio rodiklis. Nacionalinėmis valiutomis išreikšti BVP duomenys gali būti perskaičiuojami į perkamosios galios paritetus (PGP), geriau už rinkos valiutos kursus atspindinčius kiekvienos valiutos perkamąją galią. Taip panaikinami šalių kainų lygio skirtumai. BVP vienam gyventojui apimties indeksas, išreikštas PGS, nurodomas taikant santykį su ES 28 vidurkiu (prilyginamu 100). Jei šalies indeksas didesnis arba mažesnis už 100, jos BVP vienam gyventojui lygis atitinkamai didesnis arba mažesnis už ES 28 vidurkį. Pagal šį indeksą galima lyginti atskiras šalis, ne vien pokyčius per tam tikrą laikotarpį.

Apskaičiuojant metinį BVP augimą remiantis grandininiu metodu susietų apimčių indeksais (realiaisiais pokyčiais), siekiama lyginti ekonominio vystymosi dinamiką per tam tikrą laikotarpį ir įvairaus dydžio ekonomikos šalis, neatsižvelgiant į kainų lygį.

Papildomi duomenys

Ekonominės veiklos rezultatus taip pat galima nagrinėti pagal veiklą. Nagrinėjant aukščiausiu duomenų agregavimo lygmeniu atsižvelgiama į 10 NACE klasifikatoriaus pozicijų: žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba; pramonė; statybos veikla; paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; informacijos ir ryšių paslaugos; finansinės ir draudimo paslaugos; nekilnojamojo turto operacijos; profesinės, mokslinės, techninės, administracinės ir aptarnavimo paslaugos; viešasis valdymas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; kitos paslaugos ir namų ūkių ir ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla.

Veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį gali būti lengviau nagrinėti naudojant apimties rodiklį (realiuosius pokyčius) – kitaip tariant, defliavus veiklos rezultatų vertę, kad jai neturėtų poveikio kainų pokyčiai. Kiekviena veikla defliuojama atskirai, kad būtų atsižvelgta į susijusių produktų kainų pokyčius.

Kitas nacionalinių sąskaitų duomenų rinkinys (su darbo jėgos našumu susiję rodikliai, pvz., darbo našumo) naudojamas nagrinėjant konkurencingumą. PGS išreikšti našumo rodikliai ypač naudingi lyginant įvairias šalis. PGS išreikštas BVP vienam darbuotojui leidžia plačiąja prasme įvertinti šalių ekonomikos produktyvumą. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad šis rodiklis priklauso nuo bendro užimtumo struktūros ir gali, pvz., mažėti priklausomai nuo to, ar pasirenkamas darbas visą darbo dieną, ar ne visą darbo dieną. BVP vienai darbo valandai yra aiškesnis našumo rodiklis, nes įvairiose šalyse ir veiklos srityse gali būti pasirenkama labai įvairi darbo trukmė.

Metinę namų ūkių išlaidų informaciją galima rasti nacionalinėse sąskaitose, parengtose taikant makroekonominį metodą. Kitas namų ūkių išlaidų duomenų šaltinis yra namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT). Pastaroji informacija gaunama prašant namų ūkius vesti įsigyjamų prekių ir paslaugų dienoraštį ir kur kas išsamiau aprėpia prekes ir paslaugas bei socialinės ir ekonominės analizės galimybes. NŪBT vykdomas ir jo rezultatai skelbiami tik kas penkerius metus, taigi pastarieji ataskaitiniai metai, kurių duomenų šiuo metu turima, yra 2015 m., išskyrus dvi ES valstybes nares (Daniją ir Prancūziją), kurių tų metų duomenų dar nebuvo (tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis).

Aplinkybės

Europos institucijoms, vyriausybėms, centriniams bankams ir kitoms ekonominėms ir socialinėms viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms reikia palyginamų ir patikimų statistinių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti priimamus sprendimus. Nacionalines sąskaitas galima naudoti įvairaus pobūdžio analizei ir vertinimui. Kadangi vartojamos tarptautiniu mastu pripažintos sąvokos ir apibrėžtys, galima nagrinėti įvairias šalis, pvz., ES valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybės ryšius arba ES valstybių narių ir kitų šalių skirtumus.

Verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizė

Vienas iš daugelio būdų naudoti nacionalinių sąskaitų duomenis susijęs su būtinybe paremti Europos ekonominės politikos sprendimus ir siekti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) tikslų. Tam reikia aukštos kokybės trumpojo laikotarpio statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima stebėti makroekonominę raidą ir rengti makroekonominės politikos rekomendacijas. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių ir seniausių nacionalinių sąskaitų panaudojimo būdų – kiekybiškai išreikšti ekonomikos augimą, tiesiog analizuojant BVP augimą. Baziniai nacionalinių sąskaitų duomenys visų pirma naudojami makroekonominei politikai rengti ir stebėti, o labiau išvestiniai duomenys, pvz., išteklių ir panaudojimo lentelės, taip pat gali būti naudojami sektorių ar pramonės politikai rengti.

Nuo pat EPS sukūrimo 1999 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų naudotojų. ECB kainų stabilumo rizikos vertinimo strategija grindžiama dviem analitinėmis perspektyvomis, vadinamomis dviem ramsčiais: ekonomine analize ir pinigų analize. Remiantis šiomis perspektyvomis įvertinama daugelis piniginių ir finansinių rodiklių ir jie lyginami su kitais svarbiais duomenimis, leidžiančiais suderinti pinigų, finansinę ir ekonominę analizę, pvz., su pagrindiniais nacionalinių sąskaitų suvestiniais rodikliais. Taip piniginius ir finansinius rodiklius galima nagrinėti atsižvelgiant į visą likusią ekonomiką.

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas stebi ekonomikos raidą. ES taiko metinį ekonominės politikos koordinavimo ciklą, vadinamąjį Europos semestrą. Europos Komisija kasmet atlieka išsamią ES valstybių narių biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planų analizę ir pateikia konkrečiai šalai skirtas rekomendacijas artimiausiems 12–18 mėnesių.

Be to, Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas, atsižvelgdamas į metinį Europos semestro ciklą, keturis kartus per metus (rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą) rengia Europos Komisijos makroekonomines prognozes. Jose atsižvelgiama į visas ES valstybes nares, kad būtų galima parengti euro zonos ir ES prognozes, tačiau taip pat įtraukiamos šalių kandidačių ir kai kurių ne ES valstybių narių perspektyvos.

Nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys taip pat seniai naudojami valstybės finansams nagrinėti. ES viduje jie taip pat taikomi specialioms reikmėms, susijusioms su EPS konvergencijos kriterijais, iš kurių du tiesiogiai susiję su valstybės finansais. Šie kriterijai nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų duomenis: valstybės deficito ir valstybės skolos santykį su BVP. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie Valdžios sektoriaus finansų statistiką.

Regioninė, struktūrinė ir sektorių politika

ES nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys naudojami ne tik verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizei, bet ir kitoms su politika susijusioms reikmėms, pvz., regioniniams, struktūriniams ir sektorių klausimams spręsti.

Regioninėmis sąskaitomis iš dalies grindžiamas išlaidų paskirstymas struktūriniams fondams. Be to, regioniniai statistiniai duomenys naudojami ex-post vertinant regioninės ir sanglaudos politikos rezultatus.

Skatinti ekonomikos augimą, naujas darbo vietas ir investicijas – strateginis prioritetas tiek ES lygmeniu, tiek atskiroms valstybėms narėms. Šiems strateginiams prioritetams paremti visuose ES ekonomikos sektoriuose įgyvendinama bendra politika, o valstybės narės diegia savo teritorijoje struktūrines reformas.

Europos Komisija vykdo ekonominę analizę ir padeda plėtoti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėdama įvairių paramos mechanizmų veiksmingumą ir numatydama ilgalaikius prioritetus. Tam pasitelkiami moksliniai tyrimai, analizė ir poveikio vertinimo veiksmai, skirti su ES ir kitų šalių žemės ūkiu ir kaimo ekonomika susijusioms temoms, be kita ko, naudojant žemės ūkio ekonomines sąskaitas.

Tikslų, lyginamųjų standartų ir įnašų nustatymas

Pagal įvairių rūšių ES politiką vis dažniau nustatomi ir privalomi ar neprivalomi vidutinio laikotarpio ar ilgalaikiai tikslai. Kai kuriems iš jų kaip lyginamasis vardiklis naudojamas BVP lygis, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų tikslinis rodiklis yra 3,00 proc. BVP (tai vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų)

Nacionalinių sąskaitų duomenys taip pat naudojami nustatant ES išteklius. Pagrindinės šio proceso taisyklės nustatomos Tarybos sprendimu. Visa nuosavų išteklių suma, būtina ES biudžetui finansuoti, nustatoma pagal visas išlaidas atėmus kitas pajamas, o didžiausia nuosavų išteklių suma siejama su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

Nacionalinių sąskaitų duomenys naudojami ne tik įnašams į ES biudžetą, bet ir įnašams į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas (JT), nustatyti. Įnašai į JT biudžetą pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvairiais koregavimo koeficientais ir ribomis.

Analizė ir prognozės

Nacionalinės sąskaitos taip pat dažnai naudojamos rengiant ekonomikos padėties ir raidos analizę ir prognozes. Socialiniai partneriai, kaip antai įmonių atstovai (pvz., prekybos asociacijos) ar darbuotojų atstovai (pvz., profesinės sąjungos), taip pat gali gilintis į nacionalinių sąskaitų duomenis ir nagrinėti pokyčius, turinčius įtakos darbo santykiams. Be to, mokslininkai ir analitikai, pasitelkę nacionalines sąskaitas, nagrinėja verslo ciklus ir ilgalaikius ekonominius ciklus bei sieja juos su ekonomikos, politikos ar technologijų raida.

Pastabos

↑ Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
↑ Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad PGS išreikšti duomenys labiau skirti įvairių šalių, o ne įvairių laikotarpių padėčiai lyginti, nes dėl metodinių priežasčių jų negalima laikyti duomenų laiko eilutėmis.