Archive:Nacionalinės sąskaitos ir BVP

Duomenys išgauti 2020 m. rugpjūčio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. lapkričio mėn.

Highlights

Kaip ir per ankstesnius penkerius metus, 2019 m. ES 27 BVP augo. Euro zonos rodiklis taip pat didėjo šeštus metus iš eilės.

Pastaruosius 10 metų ES 27 pastebėta įvairių struktūrinių pokyčių: statybų bei finansinės ir draudimo veiklos sektorių dalis bendrame pridėtinės vertės rodiklyje mažėjo, verslo paslaugų – didėjo.

2019-ieji – šeštieji iš eilės ES 27 ūkio metinio investicijų rodiklio augimo metai.

Realiojo BVP augimas 2009–2019 m.

Nacionalinės sąskaitos yra daugelio gerai žinomų šiame straipsnyje aptariamų ekonominių rodiklių šaltinis. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – dažniausias ekonomikos dydžio mato vienetas, o išvestiniai rodikliai, pvz., eurais išreikštas arba pagal kainų lygio skirtumus koreguotas BVP vienam gyventojui (perkamosios galios standartais, PGS), dažnai naudojami gyvenimo lygiui lyginti arba ekonominei konvergencijai ar skirtumams Europos Sąjungoje (ES) stebėti.

Be to, tam tikrų BVP komponentų ir susijusių rodiklių, pvz., ekonominės veiklos rezultatų, importo ir eksporto, vidaus (privataus ir viešojo) vartojimo ar investicijų ir pajamų ir santaupų paskirstymo duomenų raida gali būti labai naudinga vertinant varomąsias ekonominės veiklos jėgas. Atitinkamai ja galima remtis rengiant, stebint ir vertinant konkrečias ES politikos sritis.

Šis straipsnis skelbiamas kasmet, pateikiant metinius duomenis. Šiame 2020 m. straipsnyje aprašoma padėtis iki 2019 m. Todėl pirmąsias išvadas dėl COVID-19 poveikio bus galima padaryti tik 2021 m. straipsnyje, o visas krizės mastas bus atskleistas tik vėliau.

Full article

BVP pokyčiai ES 27: augimas nuo 2014 m.

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2009 m. pastūmėjo ES 27 į gilų nuosmukį (žr. 1 grafiką), tačiau 2010 m. padėtis pagerėjo. Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose krizė prasidėjo anksčiau: neigiamos metinės BVP (realiojo) pokyčio normos nustatytos dar 2008 m., 2009 m. padėtis blogėjo, bet 2010 m. pasitaisė. O Kinijoje (įskaitant Honkongą) krizės metu fiksuotas nuoseklus spartus ekonominės veiklos rezultatų augimas (kasmet apie 10 proc.), kuris vėlesniais metais šiek tiek sulėtėjo, tačiau tebebuvo kur kas didesnis nei kitose ekonomikose, kurių padėtis apibūdinama 1 grafike.

Krizė buvo juntama dar 2008 m., kai ES 27 BVP augimo norma labai sumažėjo, o 2009 m. realusis BVP sumažėjo 4,3 proc. ES 27 atsigaunant 2010 m. BVP indeksas (grindžiamas grandininiu metodu susieta apimtimi) padidėjo 2,2 proc., o 2011 m. – dar 1,8 proc. Vėliau (2012 m.) BVP sumažėjo 0,7 proc., 2013 m. pokytis buvo nereikšmingas, o 2014 m. jau užfiksuota teigiama pokyčio norma (1,6 proc.). Nuo 2015 m. iki 2018 m. augimas daugmaž stabilizavosi: tarp 2,0 proc. ir 2,8 proc. per metus. 2019 m. augimas sulėtėjo ir ES 27 realusis BVP augimas siekė 1,5 proc.

Atitinkami euro zonos (EZ 19) rodikliai buvo panašūs į ES 27: 2009 ir 2012 m. užregistruotas sumažėjimas buvo didesnis (–4,5 proc. ir –0,9 proc.) nei ES 27. 2012 metų tendencija tęsėsi ir 2013 m. (–0,2 proc.), kai tuo tarpu ES 27 2013 m. rodikliai išliko tie patys. Nors euro zonoje augimas kiekvienais metais buvo atkartojamas ES 27 augimu, euro zonos augimo tempo rodikliai paprastai buvo 0,1 arba 0,2 proc. punktų mažesni. 2009–2019 m. realiojo BVP augimas euro zonoje buvo šiek tiek mažesnis nei visoje ES 27.

1 grafikas. Realiojo BVP pokyčio norma 2009–2019 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais)
Šaltinis – Eurostatas (naida_10_gdp)

ES realusis BVP augo įvairiai – tiek vertinant laikotarpius, tiek skirtingas ES valstybes nares (žr. 1 lentelę). 2009 m. visų ES valstybių narių, išskyrus Lenkiją, rodikliai mažėjo, tačiau 2010 m. 23 valstybių narių ekonomika vėl pradėjo augti, kaip ir 2011 m. Tačiau 2012 m. padėtis pasikeitė: šiek tiek daugiau nei pusės (14) visų valstybių narių ekonomika augo, o likusiose valstybėse narėse ekonominės veiklos rezultatų rodikliai mažėjo. Vėliau didesnėje dalyje valstybių narių padėtis taisėsi: 2013 m. 16 valstybių narių pasiekė teigiamą pokyčio normą, 2014 m. šis skaičius padidėjo iki 23, o 2015 m. ir 2016 m.– iki 26. 2017 m. (pirmą kartą nuo 2007 m.) visose 27 valstybėse narėse užfiksuota teigiama pokyčio norma ir ši tendencija išlaikyta 2018 m. ir 2019 m. Vienintelė valstybė narė, kurios pokyčio norma 2015 ir 2016 m. buvo neigiama, buvo Graikija. Ji užregistravo atitinkamai 0,4 ir 0,2 proc. sumažėjimą, nors 2014 m. buvo nustatytas 0,7 proc. augimas, o 2009–2013 m. jos ekonominės veiklos rezultatai nuosekliai mažėjo.

1 lentelė. Realiojo BVP pokyčio norma 2009–2019 m.
Šaltinis – Eurostatas (naida_10_gdp)

Didžiausi metiniai realiojo BVP augimo rodikliai 2019 m. buvo Airijoje (5,6 proc.), Vengrijoje (4,9 proc.) ir Maltoje (4,7 proc.), o mažiausi – Vokietijoje (0,6 proc.) ir Italijoje (0,3 proc.).

Pastarąjį dešimtmetį ES 27 vidutinis metinis BVP augimo rodiklis buvo 1,6 proc., o euro zonos – 1,4 proc.

1 lentelėje apibūdinamu laikotarpiu Lenkijos pokyčio norma buvo nuosekliai teigiama. Kalbant apie ES nepriklausiančias šalis, kurių duomenys taip pat pateikiami šioje lentelėje, tokia pat padėtis buvo Albanijoje, Kosove* (2009–2018 m. duomenys) ir Kinijoje (2009–2018 m. duomenys). 2019 m. buvo dešimtieji metai iš eilės, kai teigiamas metinės pokyčio normas fiksavo Belgija, Bulgarija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Prancūzija, Lietuva, Malta ir Slovakija. Ši tendencija taip pat pastebėta Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose. Turkijoje teigiama metinė pokyčio norma 2018 m. fiksuota devintus metus iš eilės.

Nagrinėjant pastarojo dešimtmečio tendencijas matyti, kad pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės padariniai pablogino bendruosius ES valstybių narių ekonomikos rezultatus. Vidutinis metinis ES 27 ir euro zonos (EZ 19) augimas 2009–2019 m. buvo atitinkamai 1,6 proc. ir 1,4 proc. (žr. 1 lentelę). Pagal šį rodiklį didžiausias augimas buvo Airijoje (vidutiniškai 6,0 proc. per metus, įskaitant išimtinius 2015 m. rodiklius, susijusius su tarptautinių įmonių veikla), po jos rikiavosi Malta (5,7 proc.), Estija (3,7 proc.), Lenkija (3,6 proc.) ir Lietuva (3,5 proc.; atkreipkite dėmesį į tai, kad šioje duomenų eilutėje yra pertrauka). Portugalijoje ir Italijoje vidutinis metinis augimas buvo mažesnis nei 1,0 proc., o bendra Graikijos realiojo BVP raida 2009–2019 m. laikotarpiu buvo neigiama.

Lyginant šalis dažnai naudojama perkamosios galios standartų (PGS) sąvoka, nes šios vertės pakoreguotos siekiant atsižvelgti į šalių kainų lygių skirtumus. Pažymėtina, kad 2 bei 3 grafikuose ir 2 lentelėje pateikti duomenys nurodyti einamosiomis kainomis, todėl dėl infliacijos ir valiutų keitimo kurso svyravimų jų nereikėtų naudoti pokyčio normoms apskaičiuoti.

2019 m. ES 27 BVP pasiekė 13,9 trilijonų (13 900 mlrd.) PGS. Pažymėtina, kad kalbant apie ES 27 vienas PGS prilyginamas vienam eurui. ES 27 BVP rodiklis pagal PGS visais metais 2009–2019 m. laikotarpiu buvo mažesnis nei Jungtinių Valstijų (žr. 2 lentelę). Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad PGS išreikšti duomenys labiau skirti įvairių šalių, o ne įvairių laikotarpių padėčiai lyginti, nes dėl metodinių priežasčių jų negalima laikyti duomenų laiko eilutėmis. Įdomu pažymėti, kad Kinijos ekonominės veiklos rezultatų lygis paprastai nesiekė ES 27 arba Jungtinių Amerikos Valstijų rodiklių, bet, Kinijos ekonomikai sparčiai keičiantis ir nuolat augant, ši padėtis pakito. Kinijos BVP, išreikštas PGS, 2013 m. pirmą kartą viršijo ES 27 rodiklį. 2016 m. Kinijos PGS išreikštas BVP lygis prilygo Jungtinių Valstijų, o 2017 m. – jį viršijo (šią padėtį Kinija išlaiko iki šiol).

2 grafikas. BVP einamosiomis rinkos kainomis (2009–2019 m.)
(mlrd. PGS)
Šaltinis – Eurostatas (prc_ppp_ind)

2019 m. daugiau nei penktadalis ES 27 BVP (pagal PGS) teko Vokietijai

2019 m. euro zonai teko 81,1 proc. ES 27 BVP (įvertinto pagal PGS) – ši dalis sumažėjo nuo 83,2 proc. 2009 m. 2019 m. keturioms pagal ekonomikos dydį pirmaujančioms ES 27 valstybėms narėms (Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai) kartu teko šiek tiek daugiau nei trys penktadaliai (60,7 proc.) ES 27 BVP – ši dalis buvo 2,0 proc. punktų mažesnė nei prieš dešimtmetį (2009 m.). Vien Vokietijai 2019 m. teko 22,4 proc. ES 27 BVP (nuo 21,5 proc. 2009 m.). Kitų trijų didžiausių valstybių narių dalis 2009–2019 m. mažėjo: 1,8 proc. punktų Italijoje, 1,0 proc. punktų Ispanijoje ir 0,1 proc. punktų Prancūzijoje.

2019 m. ES 27 vidutinis BVP vienam gyventojui buvo 31 100 EUR

Paprastai gyvenimo lygis vertinamas remiantis BVP vienam gyventojui duomenimis, kitaip tariant, pagal ekonomikos dydį (gyventojų skaičių) pakoreguota informacija. 2019 m. ES 27 gyventojų buvo 448 mln. 2019 m. ES 27 vidutinis BVP vienam gyventojui (einamosiomis kainomis) buvo 31,1 tūkst. EUR. PGS išreikštos vertės pakoreguotos pagal kainų lygio skirtumus šalyse. Sąlyginę atskirų šalių padėtį galima apibūdinti lyginant ją su ES 27 vidurkiu, kuris laikomas 100 (žr. 2 lentelės dešinę pusę). Remiantis šiuo rodikliu, 2019 m. tarp ES 27 valstybių narių didžiausias rodiklis buvo Liuksemburgo: jo BVP vienam gyventojui, išreikštas PGS, apie 2,6 kartų viršijo ES 27 vidurkį. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad į šią šalį atvyksta dirbti daug Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojų. Kita vertus Bulgarijos BVP vienam gyventojui buvo vos didesnis nei pusė ES 27 vidurkio.

2 lentelė. BVP einamosiomis rinkos kainomis 2009 m. ir 2017–2019 m.
Šaltinis – Eurostatas (prc_ppp_ind)

PGS rodiklių raida per pastarąjį dešimtmetį leidžia teigti, kad gyvenimo lygis tam tikru mastu panašėjo. Daugumai 2004, 2007 arba 2013 m. į ES įstojusių valstybių narių 2009 m. dar šiek tiek trūko iki ES 27 vidurkio, bet 2019 m. jos prie jo priartėjo, nors tam ir pakenkė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė (žr. 3 grafiką). Išimtis buvo Kipras: jo rodiklis anksčiau viršijo ES 27 vidurkį (106 proc. ES 27 vidurkio 2009 m.), o vėliau sumažėjo (89 proc.). Iš anksčiau į ES įstojusių valstybių narių Italija ir Ispanija taip pat pakeitė savo poziciją ir nusileido žemiau ES 27 vidurkio. Graikijos ir Portugalijos rodikliai ES 27 vidurkio atžvilgiu dar labiau nukrito, o Danija, Vokietija ir Liuksemburgas ES 27 vidurkį dar labiau pralenkė. Ši tendencija taip pat buvo būdinga Airijai. Likusių ES 15 valstybių narių – Austrijos, Belgijos, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos ir Nyderlandų – rodikliai šiek tiek sumažėjo: palyginti su padėtimi 2009 m., 2019 m. jie labiau priartėjo prie ES 27 vidurkio, bet liko didesni už jį.

3 grafikas. BVP vienam gyventojui dabartinėmis rinkos kainomis 2009 ir 2019 m.
(ES 27=100; pagal PGS vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (prc_ppp_ind)

Bendroji pridėtinė vertė pagal ES 27 ekonominės veiklos rūšis

2019 m. beveik tris ketvirtadalius visos ES 27 bendrosios pridėtinės vertės kūrė paslaugų sektorius

Vertinant BVP pagal ekonominės veiklos rezultatus, 3 lentelėje apžvelgiama santykinė 10 rūšių ekonominės veiklos (klasifikuojamos pagal NACE 2 red.), prisidedančios prie bendrosios pridėtinės vertės (einamosiomis bazinėmis kainomis), svarba.

2009–2019 m. pramonei tenkanti ES 27 pridėtinės vertės dalis padidėjo 0,7 proc., punktų iki 19,7 proc., ir taip pramonė pralenkė paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų rodiklius, tapdama stambiausia iš šių 10 veiklos rūšių. Visos bendrosios pridėtinės vertės dalis, tenkanti paskirstomajai prekybai, transportui ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriui, 2009 ir 2019 m. buvo tokia pati – 19,3 proc. Ryškiausias padidėjimas (1,1 proc. punktų nuo 10,2 proc. iki 11,3 proc.) per šį laikotarpį užfiksuotas profesinių, mokslinių, techninių, administracinių ir paramos paslaugų (toliau – verslo paslaugos) sektoriuje. Aplenkęs nekilnojamojo turto operacijų veiklą šis sektorius tapo ketvirtuoju pagal dydį. Vienintelė kita veikla, kurios dalis padidėjo, buvo informacijos ir ryšių paslaugos (0,3 proc. punktų iki 5,0 proc.) ir žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (0,1 proc. punktų iki 1,8 proc.).

Trečiasis pagal dydį (vertinant pagal bendrąją pridėtinę vertę) sektorius 2019 m. buvo viešojo administravimo, gynybos, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla – jo dalis sumažėjo 0,6 proc. punktų ir 2019 m. sudarė 18,7 proc. Kita veiklos sritis, kurios produkcijos dalis labai sumažėjo, buvo statyba (0,6 proc. punktų mažiau iki 5,6 proc.) ir finansinės bei draudimo paslaugos (0,7 proc. punktų mažiau iki 4,5 proc.). Dviejų likusių veiklos sričių produkcija taip pat mažėjo, bet ne taip smarkiai: nekilnojamojo turto operacijų veiklos dalis sumažėjo 0,1 proc. punktų iki 10,8 proc., ir atitinkamai šis sektorius pagal dydį iš ketvirtosios vietos nusileido į penktąją. Antras mažiausias įnašas (palyginti su mažiausiu – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės) teko meno, pramogų ir kitų paslaugų sektoriui, kurio dalis sumažėjo 0,3 proc. punktų iki 3,3 proc.

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė einamosiomis bazinėmis kainomis 2009 ir 2019 m.
(bendrosios pridėtinės vertės (iš viso) proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

2019 m. paslaugos sudarė 72,9 proc. ES 27 bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 73,2 proc. 2009 m. Paslaugų sektorius santykinai buvo ypač svarbus Liuksemburge, Maltoje, Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Portugalijoje – šiose šalyse jis sudarė bent tris ketvirtadalius bendrosios pridėtinės vertės. O Airijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje paslaugų dalis siekė nuo 61 iki 66 proc. (visose šiose šalyse palyginti didelė dalis teko pramonei).

Pastarąjį dešimtmetį ekonominė veikla vystėsi įvairiai

Bent iš dalies struktūrinius pokyčius galima paaiškinti technologijų kaita, santykinių kainų pokyčiais, užsakomosiomis paslaugomis ir globalizacija. Dėl šių reiškinių gamybos veikla ir kai kurios paslaugos (kurias galima teikti nuotoliniu būdu, pvz., internetu ar pasitelkiant skambučių centrus) dažnai perkeliamos į pigesnės darbo jėgos regionus tiek pačioje ES 27, tiek už jos ribų. Be to, tam tikrų rūšių veiklą ypač paveikė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, tačiau daugumą veiklos rūšių krizė iš esmė veikė 2007–2009 m., t. y. prieš laiko eilutes, parodytas 4 ir 5 grafikuose.

2009–2014 m. ES 27 žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produkcija svyravo – nuo −4,7 proc. iki 5,4 proc. Vėliau pokyčiai buvo ne tokie ryškūs: 0,7 ir 1,1 proc. mažėjimas 2015 ir 2016 m. ir po to sekęs palyginti nedidelis augimas (0,4–1,3 proc.) trejais metais nuo 2017 iki 2019 m. Apskritai 2019 m. produkcija buvo 5,0 proc. didesnė, palyginti su 2009 m. rodikliu. Po krizės ES 27 pramonės produkcija 2009–2011 m. padidėjo 11,9 proc., tačiau 2011–2013 m. sumažėjo 2,3 proc. Kitais ketveriais metais pramonės produkcija augo palyginti sparčiai (metinis augimas sudarė 2,4–3,3 proc.), po to (2018 m.) šiek tiek lėčiau (1,9 proc.), o 2019 m. sumažėjo (0,5 proc.). 2019 m. pramonės produkcija buvo 24,5 proc. didesnė, palyginti su 2009 m. rodikliu. Statybų sektoriaus nuosmukis po krizės buvo giliausias ir ilgiausias: 2009–2013 m. produkcija ES 27 mastu sumažėjo 14,9 proc. (ji jau buvo sumažėjusi 2008 m. ir 2009 m.). Šiuo laikotarpiu sektoriaus produkcija mažėjo kasmet. 2014 m. rodiklis buvo toks pat, o 2015 m. statybų sektoriuje užregistruotas metinio rodiklio padidėjimas 1,6 proc. buvo pirmasis per aštuonerius metus. Iki pat 2019 m. jis kasmet didėjo 1,3– 3,8 proc. Nepaisant pastarojo tvaraus augimo laikotarpio, 2019 m. statybos produkcija buvo 3,4 proc. mažesnė nei 2009 m. (taigi gerokai mažesnė nei prieš prasidedant krizei).

Dviejų rūšių paslaugų veiklos – informacijos ir ryšių paslaugų bei nekilnojamojo turto operacijų – 2019–2009 m. laikotarpio metiniai pokyčio normos rodikliai buvo teigiami. Panaši padėtis buvo verslo paslaugų sektoriuje, išskyrus nedidelį (0,2 proc.) sumažėjimą 2012 m.; viešojo administravimo, gynybos, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose, išskyrus 2012 m. rodiklius, kai nenustatyta jokių pokyčių, ir nedidelį (0,1 proc.) sumažėjimą 2013 m.; taip pat paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, išskyrus 0,5 proc. sumažėjimą 2013 m. Tarp jų sparčiausiai 2009–2019 m. augo informacijos ir ryšių sektorius: 2019 m. jo produkcija buvo 48,9 proc. didesnė nei 2009 m. Lėčiausias augimas buvo viešojo administravimo, gynybos, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose (iš viso 9,5 proc. daugiau). Dvi likusios paslaugų veiklos rūšys – finansinė ir draudimo veikla, taip pat meno, pramogų ir kitos paslaugos – 2019–2009 m. laikotarpiu mažėjo trejus metus, o bendras augimas buvo palyginti nedidelis – atitinkamai 5,4 proc. ir 4,8 proc.

Palyginti su 2018 m., visų ES 27 ekonominės veiklos rūšių bendroji pridėtinė vertė 2019 m. padidėjo, išskyrus pramonę. Smarkiausiai augo informacijos ir ryšių veiklos (3,9 proc.) ir statybos (3,4 proc.) sektoriai. Pramonės produkcija sumažėjo 0,5 proc., o vertinant kitų rūšių veiklą lėčiausiai augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius (0,4 proc.).

4 grafikas. ES 27 realiosios bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai 2009–2019 m.
(2010 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

5 grafikas. ES 27 realiosios bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai 2009–2019 m.
(2010 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

Darbo našumas

Siekiant panaikinti infliacijos poveikį, darbo našumas vienam darbuotojui gali būti skaičiuojamas naudojant pagal kainų pokyčius pakoreguotus duomenis. Išanalizavus dešimtmečio (2009–2019 m.) darbo našumą ES 27 vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais (grindžiamą grandininiu metodu susietomis apimtimis) matyti, kad daugumos ekonominės veiklos rūšių našumas padidėjo; didžiausias darbo našumo padidėjimas užregistruotas žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (iš viso bendrai 30,1 proc.), pramonės (24,3 proc.) ir informacijos ir ryšių paslaugų (22,8 proc.) sektoriuose – žr. 6 grafiką. Pažymėtina, kad dėl grandininiu metodu susietų apimčių nesumuojamumo galima analizuoti tik 2010 m. tikslų veiklos sričių darbo našumo lygio (realiaisiais dydžiais) palyginimą.

6 grafikas. ES 27 realusis darbo našumas 2009, 2014 ir 2019 m.
(tūkst. EUR vienam darbuotojui)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_a10) ir (nama_10_a10e)

Daugiau našumo raidos duomenų realiaisiais dydžiais vienam darbuotojui arba vienai darbo valandai pateikta 4 lentelėje. 2009–2019 m. darbo našumas vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais didėjo beveik visose ES 27 valstybėse narėse, o mažėjo – Graikijoje (Maltos duomenų neturima). Minėtuoju laikotarpiu darbo našumas vienai darbo valandai taip pat didėjo visose ES 27 valstybėse narėse, išskyrus Graikiją (šių Maltos duomenų taip pat neturima). Neatsižvelgiant į valstybes nares, kurių duomenų eilutėse pertrūkiai (žr. 4 lentelę), abu šie realiojo darbo našumo rodikliai (procentais) smarkiausiai augo Rumunijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Latvijoje, o ryškiausiai mažėjo (be Graikijos) – Liuksemburge ir Italijoje.

4 lentelė. Realusis darbo našumas 2009, 2014 ir 2019 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_a10_e)

Vartojimo išlaidos

Nagrinėjant BVP komponentų raidą pagal išlaidas, galima pažymėti, kad galutinio vartojimo išlaidos ES 27 2009–2019 m. didėjo 10,8 proc. (apimtimi) (žr. 7 grafiką), nors 2012 ir 2013 m. buvo šiek tiek sumažėjusios. 2009–2019 m. valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos didėjo šiek tiek lėčiau – 10,0 proc. Bendrojo kapitalo formavimas šiuo laikotarpiu buvo palyginti nepastovus: 2009–2011 m. jis padidėjo 8,2 proc., beveik tiek pat (8,1 proc.) sumažėjo 2011–2013 m., o vėliau iki 2019 m. augo: iš viso 26,9 proc. per visą 2013–2019 m. laikotarpiu. Eksporto augimas viršijo importo augimą 2009–2013 m. ir 2017 m., o importas augo sparčiau per penkerius iš šešerių metų 2014–2019 m. laikotarpiu. 2009–2019 m. eksportas padidėjo iš viso 61,0 proc., o importas – 55,3 proc.

7 grafikas. ES 27 realiųjų vartojimo išlaidų, bendrojo kapitalo formavimo, eksporto ir importo pokyčiai 2009–2019 m.
(2010 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

ES 27 namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos, sumažėjusios 2009 m., didėjo 2010 m. (0,9 proc. apimtimi) ir 2011 m. (0,3 proc.), o 2012 ir 2013 m. vėl mažėjo (atitinkamai 0,9 proc. ir 0,5 proc.); vėliau šešerius metus iš eilės šios išlaidos didėjo, iš pradžių greitėdamos nuo 1,1 proc. iki 2,2 proc., po to (2019 m.) – šiek tiek lėčiau (1,6 proc.).

2010 m. ES 27 valdžios sektoriaus išlaidų (apimtimi) augimas ėmė lėtėti, 2011–2013 m. buvo palyginti stabilus (nuo −0,2 proc. iki 0,4 proc.), o 2014–2019 m. šiek tiek paspartėjo (1,0 proc.–2,0 proc.).

Investicijos

Nors 2011 m. ES 27 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo (2,0 proc.), jo rodikliai vis dar buvo paveikti stipraus nuosmukio 2009 m. (−11,3 proc.) ir 2012 bei 2013 m. vėl kartojo neigiamą tendenciją. Tačiau 2014–2019 m. ES 27 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo rodikliai augo: kasmet didėjo 2,1 proc.–5,6 proc.

8 grafikas. ES 27 BVP išlaidų komponentų realioji metinė pokyčio norma 2009–2019 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

Vertinant einamosiomis kainomis, 2019 m. namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos sudarė 53,2 proc. ES 27 BVP, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis siekė 22,5 proc., o valdžios sektoriaus išlaidos – 20,6 proc. Prekių ir paslaugų sektoriaus išorės balansas buvo 3,8 proc. (žr. 9 grafiką).

9 grafikas. ES 27 BVP išlaidų komponentai dabartinėmis rinkos kainomis 2019 m.
(proc. BVP)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp), (tec00009), (tec00010), (tec00011) ir (tec00110)

Investicijų intensyvumas ES 27 valstybėse narėse buvo labai įvairus (žr. 10 grafiką) ir tai iš dalies atitinka skirtingus tų šalių pastarųjų metų ekonominio vystymosi ir augimo dinamikos etapus. 2019 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP (einamosiomis kainomis) buvo 22,1 proc. (ES 27) ir beveik tokia pati (22,0 proc.) – euro zonoje. Ženkliai didžiausia ji buvo Airijoje (45,6 proc.), o didesnius nei 25,0 proc. rodiklius taip pat fiksavo Vengrija (28,6 proc.), Čekija (26,2 proc.) ir Estija (26,1 proc.). Mažiausia dalis buvo Graikijoje (11,4 proc.).

10 grafikas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas einamosiomis rinkos kainomis 2019 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

Kalbant apie ES 27, daugiausia investavo privatusis sektorius (žr. 5 lentelę). 2019 m. įmonių ir namų ūkių investicijos siekė 19,4 proc. ES 27 BVP, o viešojo sektoriaus atitinkamas rodiklis buvo 3,0 proc. Santykiniais dydžiais (palyginti su BVP) didžiausios viešojo sektoriaus investicijos buvo Vengrijoje ir Kipre (po 5,8 proc.; 2018 m. duomenys), verslo sektoriaus – Airijoje (19,1 proc.; 2018 m. duomenys), Čekijoje (16,9 proc.) ir Švedijoje (16,4 proc.), o namų ūkiai aktyviausiai investavo Suomijoje (7,2 proc.) ir Kipre (7,1 proc.; 2018 m. duomenys). Palyginti su 2009 m., 2018 m. namų ūkių investicijos (BVP dalimi) Graikijoje, Kipre, Ispanijoje ir Airijoje buvo kur kas mažesnės, o Rumunijoje – pastebimai išaugo (lyginant 2019 m. ir 2009 m.).

5 lentelė. Investicijos dabartinėmis rinkos kainomis 2009, 2014 ir 2019 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nasa_10_ki)

Pajamos

ES 27 BVP analizė pagal pajamas rodo, kad tarp iš gamybos gaunamų pajamų labiausiai išsiskyrė atlygis darbuotojams, 2019 m. sudaręs 47,5 proc. BVP einamosiomis rinkos kainomis. Bendrasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos sudarė 40,6 proc. BVP, o gamybos ir importo mokesčių (atėmus subsidijas) dalis buvo 11,9 proc. (žr. 11 grafiką). Pagal mažiausią atlygio samdomiesiems darbuotojams dalį BVP pirmavo Airija (28,2 proc.) ir Graikija (34,7 proc.), o 50,0 proc. ribą viršijo Slovėnijos, Prancūzijos, Danijos ir Vokietijos rodikliai. Didžiausias rodiklis nustatytas būtent Danijoje – 53,6 proc. Ypač mažą Airijos dalį galima paaiškinti globalizacijos poveikiu (anglų k.).

11 grafikas. Pajamų paskirstymas einamosiomis rinkos kainomis 2019 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

Iki 2011 m. pajamų suvestiniai rodikliai, palyginti su finansų ir ekonomikos krizės laikotarpio rodikliais, pagerėjo. Pajamos iš atlygio darbuotojams 2019–2009 m. ES 27 kasmet didėjo ir per šį laikotarpį iš viso padidėjo 30,5 proc. (einamosiomis kainomis). Bendrasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos padidėjo beveik tiek pat (29,9 proc.), didėdamos kasmet visais metais, išskyrus 2012 m. Pajamos iš gamybos ir importo mokesčių 2019–2009 m. taip pat kasmet didėjo ir iš viso padidėjo 43,1 proc.

12 grafikas. ES 27 pajamų pokyčiai dabartinėmis rinkos kainomis 2009–2019 m.
(2009 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

Namų ūkių vartojimas

2019 m. bent pusę BVP (einamosiomis rinkos kainomis) 17-oje iš 27 ES valstybių narių sudarė namų ūkių vartojimo išlaidos. Ši dalis buvo didžiausia Graikijoje (65,2 proc.) ir Kipre (63,9 proc.). Mažiausia ji buvo Liuksemburge (27,8 proc.), nors jo vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui buvo didžiausios (23 010 PGS, žr. 6 lentelę), net pakoregavus pagal valstybių narių kainų lygio skirtumus.

6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidos 2009, 2014 ir 2019 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_pc)

Be Liuksemburgo, vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui 2019 m. taip pat buvo palyginti didelės Austrijoje (19 990 PGS) ir Vokietijoje (19 450 PGS). O štai Bulgarija buvo vienintelė ES 27 valstybė narė, kurios vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui nesiekė 10 000 PGS.

Išanalizavus 2014–2019 m. realiuosius vidutinių vartojimo išlaidų vienam gyventojui pokyčius eurais (remiantis grandininiu metodu susietos apimties indeksu), sparčiausias augimas matyti Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje. Lėčiausiai namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui augo Austrijoje (vidutiniškai 0,4 proc. per metus 2014–2019 m. laikotarpiu). Mažiau nei vidutiniškai 1,0 proc. per metus šis rodiklis taip pat augo Liuksemburge (0,5 proc.) ir Graikijoje (0,8 proc.).

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Nacionalinės sąskaitos ir BVP. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

ES nacionalinių sąskaitų rengimo metodika nustatyta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS). Jos galiojanti versija, ESS 2010 (anglų k.), priimta 2013 m. gegužės mėn. ir taikoma nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Ji visiškai atitinka pasaulines nacionalinių sąskaitų gaires – 2008 m. NSS (anglų k.). Pažymima, kad dauguma ES 27 valstybių narių 2019 m. rugpjūčio–spalio mėn. tikslino metodinius duomenų rengimo aspektus. Daugiau informacijos galima rasti Eurostato svetainėje ir visų pirma šiame dokumente (anglų k.).

BVP ir pagrindiniai jo komponentai

Pagrindiniai nacionalinių sąskaitų suvestiniai rodikliai rengiami iš institucinių vienetų, būtent nefinansinių ir finansinių bendrovių, valdžios sektoriaus, namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų, duomenų.

Nacionalinių sąskaitų duomenys – tai informacija apie BVP komponentus, užimtumą, galutinio vartojimo suvestinius rodiklius ir santaupas. Daugelis iš šių kintamųjų apskaičiuojami kasmet arba kas ketvirtį.

BVP – pagrindinis nacionalinių sąskaitų rodiklis, apibendrinantis šalies ar regiono ekonominę padėtį. Jį galima apskaičiuoti taikant skirtingus metodus: produkcijos metodą, išlaidų metodą ir pajamų metodą.

Nagrinėjant BVP vienam gyventojui pašalinama absoliučiojo gyventojų skaičiaus įtaka ir todėl galima lengviau lyginti skirtingas šalis. BVP vienam gyventojui – platus ekonominis gyvenimo lygio rodiklis. Nacionalinėmis valiutomis išreikšti BVP duomenys gali būti perskaičiuojami į perkamosios galios paritetus (PGP), geriau už rinkos valiutos kursus atspindinčius kiekvienos valiutos perkamąją galią. Taip panaikinami šalių kainų lygio skirtumai. BVP vienam gyventojui apimties indeksas, išreikštas PGS, nurodomas taikant santykį su ES 27 vidurkiu (prilyginamu 100). Jei šalies indeksas didesnis arba mažesnis už 100, jos BVP vienam gyventojui lygis atitinkamai didesnis arba mažesnis už ES 27 vidurkį. Pagal šį indeksą galima lyginti atskiras šalis, ne vien pokyčius per tam tikrą laikotarpį.

Apskaičiuojant metinę BVP pokyčio normą pagal grandininiu metodu susietus apimčių indeksus (realiaisiais pokyčiais), siekiama lyginti ekonominio vystymosi dinamiką per tam tikrą laikotarpį ir įvairaus dydžio ekonomikos šalis, neatsižvelgiant į kainų lygį.

Papildomi duomenys

Ekonominės veiklos rezultatus taip pat galima nagrinėti pagal veiklą. Nagrinėjant aukščiausiu duomenų agregavimo lygmeniu atsižvelgiama į 10 NACE klasifikatoriaus pozicijų: žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba; pramonė; statybos veikla; paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; informacijos ir ryšių paslaugos; finansinės ir draudimo paslaugos; nekilnojamojo turto operacijos; profesinės, mokslinės, techninės, administracinės ir aptarnavimo paslaugos; viešasis valdymas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; kitos paslaugos ir namų ūkių ir ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla.

Veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį gali būti lengviau nagrinėti naudojant apimties rodiklį (realiuosius pokyčius) – kitaip tariant, defliavus veiklos rezultatų vertę, kad jai neturėtų poveikio kainų pokyčiai. Kiekviena veikla defliuojama atskirai, kad būtų atsižvelgta į susijusių produktų kainų pokyčius.

Kitas nacionalinių sąskaitų duomenų rinkinys (su darbo jėgos našumu susiję rodikliai, pvz., darbo našumo) naudojamas nagrinėjant konkurencingumą. PGS išreikšti našumo rodikliai ypač naudingi lyginant įvairias šalis. PGS išreikštas BVP vienam darbuotojui leidžia plačiąja prasme įvertinti šalių ekonomikos produktyvumą. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad šis rodiklis priklauso nuo bendro užimtumo struktūros ir gali, pvz., mažėti priklausomai nuo to, ar pasirenkamas darbas visą darbo dieną, ar ne visą darbo dieną. BVP vienai darbo valandai yra aiškesnis našumo rodiklis, nes įvairiose šalyse ir veiklos srityse gali būti pasirenkama labai įvairi darbo trukmė.

Metinę namų ūkių išlaidų informaciją galima rasti nacionalinėse sąskaitose, parengtose taikant makroekonominį metodą. Kitas namų ūkių išlaidų duomenų šaltinis yra namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT). Pastaroji informacija gaunama prašant namų ūkius vesti įsigyjamų prekių ir paslaugų dienoraštį ir kur kas išsamiau aprėpia prekes ir paslaugas bei socialinės ir ekonominės analizės galimybes. NŪBT vykdomas ir jo rezultatai skelbiami tik kas penkerius metus, taigi pastarieji ataskaitiniai metai, kurių duomenų šiuo metu turima, yra 2015 m., išskyrus dvi ES 27 valstybes nares (Daniją ir Prancūziją), kurių tų metų duomenų dar nebuvo (tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis).

Aplinkybės

Europos institucijoms, vyriausybėms, centriniams bankams ir kitoms ekonominėms ir socialinėms viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms reikia palyginamų ir patikimų statistinių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti priimamus sprendimus. Nacionalines sąskaitas galima naudoti įvairaus pobūdžio analizei ir vertinimui. Kadangi vartojamos tarptautiniu mastu pripažintos sąvokos ir apibrėžtys, galima nagrinėti įvairias šalis, pvz., ES valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybės ryšius arba ES valstybių narių ir kitų šalių skirtumus.

Verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizė

Vienas iš daugelio būdų naudoti nacionalinių sąskaitų duomenis susijęs su būtinybe paremti Europos ekonominės politikos sprendimus ir siekti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) tikslų. Tam reikia aukštos kokybės trumpojo laikotarpio statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima stebėti makroekonominę raidą ir rengti makroekonominės politikos rekomendacijas. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių ir seniausių nacionalinių sąskaitų panaudojimo būdų – kiekybiškai išreikšti ekonomikos augimą, tiesiog analizuojant BVP augimą. Baziniai nacionalinių sąskaitų duomenys visų pirma naudojami makroekonominei politikai rengti ir stebėti, o labiau išvestiniai duomenys, pvz., išteklių ir panaudojimo lentelės, taip pat gali būti naudojami sektorių ar pramonės politikai rengti.

Nuo pat EPS sukūrimo 1999 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų naudotojų. ECB kainų stabilumo rizikos vertinimo strategija grindžiama dviem analitinėmis perspektyvomis, vadinamomis dviem ramsčiais: ekonomine analize ir pinigų analize. Remiantis šiomis perspektyvomis įvertinama daugelis piniginių ir finansinių rodiklių ir jie lyginami su kitais svarbiais duomenimis, leidžiančiais suderinti pinigų, finansinę ir ekonominę analizę, pvz., su pagrindiniais nacionalinių sąskaitų suvestiniais rodikliais. Taip piniginius ir finansinius rodiklius galima nagrinėti atsižvelgiant į visą likusią ekonomiką.

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas stebi ekonomikos raidą. ES taiko metinį ekonominės politikos koordinavimo ciklą, vadinamąjį Europos semestrą. Europos Komisija kasmet atlieka išsamią ES valstybių narių biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planų analizę ir pateikia konkrečiai šalai skirtas rekomendacijas artimiausiems 12–18 mėnesių.

Be to, Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas, atsižvelgdamas į metinį Europos semestro ciklą, keturis kartus per metus (rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą) rengia Europos Komisijos makroekonomines prognozes. Jose atsižvelgiama į visas ES valstybes nares, kad būtų galima parengti euro zonos ir ES prognozes, tačiau taip pat įtraukiamos šalių kandidačių ir kai kurių ne ES valstybių narių perspektyvos.

Nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys taip pat seniai naudojami valstybės finansams nagrinėti. ES viduje jie taip pat taikomi specialioms reikmėms, susijusioms su EPS konvergencijos kriterijais, iš kurių du tiesiogiai susiję su valstybės finansais. Šie kriterijai nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų duomenis: valstybės deficito ir valstybės skolos santykį su BVP. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie Valdžios sektoriaus finansų statistiką.

Regioninė, struktūrinė ir sektorių politika

ES nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys naudojami ne tik verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizei, bet ir kitoms su politika susijusioms reikmėms, pvz., regioniniams, struktūriniams ir sektorių klausimams spręsti.

Regioninėmis sąskaitomis iš dalies grindžiamas išlaidų paskirstymas struktūriniams fondams. Be to, regioniniai statistiniai duomenys naudojami ex-post vertinant regioninės ir sanglaudos politikos rezultatus.

Žmonėms tarnaujanti ekonomika – strateginis ES ir valstybių narių prioritetas. Šiems strateginiams prioritetams paremti visuose ES ekonomikos sektoriuose įgyvendinama bendra politika, o valstybės narės diegia savo teritorijoje struktūrines reformas.

Europos Komisija vykdo ekonominę analizę ir padeda plėtoti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėdama įvairių paramos mechanizmų veiksmingumą ir numatydama ilgalaikius prioritetus. Tam pasitelkiami moksliniai tyrimai, analizė ir poveikio vertinimo veiksmai, skirti su ES ir kitų šalių žemės ūkiu ir kaimo ekonomika susijusioms temoms, be kita ko, naudojant žemės ūkio ekonomines sąskaitas.

Tikslų, lyginamųjų standartų ir įnašų nustatymas

Pagal įvairių rūšių ES politiką vis dažniau nustatomi ir privalomi ar neprivalomi vidutinio laikotarpio ar ilgalaikiai tikslai. Kai kuriems iš jų kaip lyginamasis vardiklis naudojamas BVP lygis, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų tikslinis rodiklis yra 3,00 proc. BVP (tai vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų)

Nacionalinių sąskaitų duomenys taip pat naudojami nustatant ES išteklius. Pagrindinės šio proceso taisyklės nustatomos Tarybos sprendimu. Visa nuosavų išteklių suma, būtina ES biudžetui finansuoti, nustatoma pagal visas išlaidas atėmus kitas pajamas, o didžiausia nuosavų išteklių suma siejama su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

Nacionalinių sąskaitų duomenys naudojami ne tik įnašams į ES biudžetą, bet ir įnašams į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas (JT), nustatyti. Įnašai į JT biudžetą pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvairiais koregavimo koeficientais ir ribomis.

Analizė ir prognozės

Nacionalinės sąskaitos taip pat dažnai naudojamos rengiant ekonomikos padėties ir raidos analizę ir prognozes. Socialiniai partneriai, kaip antai įmonių atstovai (pvz., prekybos asociacijos) ar darbuotojų atstovai (pvz., profesinės sąjungos), taip pat gali gilintis į nacionalinių sąskaitų duomenis ir nagrinėti pokyčius, turinčius įtakos darbo santykiams. Be to, mokslininkai ir analitikai, pasitelkę nacionalines sąskaitas, nagrinėja verslo ciklus ir ilgalaikius ekonominius ciklus bei sieja juos su ekonomikos, politikos ar technologijų raida.

Direct access to

Pastabos

*Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.