Archive:Atliekų statistika
- Duomenys išgauti 2015 m. balandžio mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2017 m. liepos mėn.
_YB15.png)
(tūkst. tonų).
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
_YB15.png)
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
_YB15.png)
_YB15.png)
(kg vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
_YB15.png)
(mln. tonų).
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
_YB15.png)
_(kg_per_inhabitant)_YB15.png)
(kg vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
_YB15.png)
_YB15.png)
_YB15.png)
(mln. tonų).
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)
Šiame straipsnyje apžvelgiamos atliekų susidarymo ir apdorojimo tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir keliose kitose ne ES šalyse. Straipsnis pagrįstas tik duomenimis, surinktais pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą 2150/2002 dėl atliekų statistikos.
Atliekos, kurių apibrėžtis pateikta Direktyvoje 2008/98/EB (3 straipsnio 1 dalis: „medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“), siejamos su galimais didžiuliais išteklių – tiek medžiagų, tiek energijos – nuostoliais. Be to, atliekų tvarkymas ir šalinimas gali labai stipriai veikti aplinką. Pavyzdžiui, sąvartynai užima žemės plotus ir gali teršti orą, vandenį ir dirvą, o netinkamai deginant atliekas gali būti išmetama pavojingų oro teršalų.
Todėl ES atliekų tvarkymo politika siekiama sumažinti atliekų poveikį aplinkai ir sveikatai bei užtikrinti, kad ES išteklius naudotų efektyviau. Ilgalaikis šios politikos tikslas – sumažinti susidarančių atliekų kiekį, o tais atvejais, kai jų išvengti neįmanoma, skatinti naudoti atliekas kaip išteklius, daugiau jų skirti antriniam perdirbimui ar saugiai šalinti.
Pagrindiniai statistiniai duomenys
Kiek iš viso susidaro atliekų?
2012 m. ES 28 iš viso dėl ekonominės veiklos ir namų ūkių susidarė 2 515 mln. tonų atliekų. Tai šiek tiek daugiau nei 2010 ir 2008 m. (2 460 mln. tonų ir 2 427 mln. tonų), tačiau mažiau nei 2004 m. Palyginti maži 2008 ir 2010 m. rodikliai bent iš dalies priklausė nuo dėl finansų ir ekonomikos krizės sulėtėjusios ūkinės veiklos. Kaip parodyta 1 lentelėje, 2012 m. padėtis ES 28 valstybėse narėse buvo labai įvairi – tiek kalbant apie susidariusių atliekų kiekį, tiek apie veiklą, dėl kurios jų susidarė daugiausia.
1 grafike parodyta, kiek kiekviena ekonominė veikla ir namų ūkiai prisidėjo prie viso ES 28 2012 m. susidariusių atliekų kiekio: 33 proc. (821 mln. tonų ) – statyba ir griovimas; (29 proc. (734 mln. tonų ) – kasyba ir gavyba;11 proc. (270 mln. tonų ) – apdirbamoji gamyba; 8 proc. (213 mln. tonų ) – namų ūkiai ir 4 proc. (96 mln. tonų) – energetika. Likusi dalis (15 proc.) atliekų susidarė dėl kitų rūšių ekonominės veiklos.
Bendrą dėl ekonominės veiklos ir namų ūkių 2012 m. susidariusių atliekų kiekį taip pat galima išreikšti pagal santykį su gyventojų skaičiumi (žr. 2 grafiką). 2012 m. ES 28 dėl vieno gyventojo susidarė vidutiniškai beveik penkios tonos (4 984 kg) atliekų. Vis dėlto šis ES 28 vidurkis nerodo didelių ES valstybių narių skirtumų (plg. didžiausią ir mažiausią vidutines vertes: Bulgarijos vieno gyventojo rodiklis buvo 22,1 tonų, o Kroatijos – 791 kg).
Didžioji dalis (63 proc.) visų ES 28 susidariusių atliekų buvo mineralinės atliekos. Jų dalis bendrame atliekų kiekyje buvo įvairi, priklausomai nuo ES valstybės narės, o tai bent iš dalies galima paaiškinti skirtinga ekonomikos struktūra. Paprastai daugiau mineralinių atliekų susidarė tose valstybėse narėse, kuriose vykdoma daug kasybos ir gavybos (pvz., Bulgarijoje, Suomijoje, Estijoje, Švedijoje ir Rumunijoje) ir (arba) statybos bei griovimo darbų (pvz., Liuksemburge). Dėl šių dviejų rūšių veiklos (vienam gyventojui) susidarė 3,0 tonų iš 3,2 t mineralinių atliekų, t. y. 93,5 proc. viso ES 28 2012 m. mineralinių atliekų kiekio.
Atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) susidarymas
2012 m. ES 28 susidarė 922 mln. tonų atliekų , kurios nepriskiriamos stambioms mineralinėms atliekoms, t. y. jų dalis buvo 37 proc. viso kiekio. Šį rodiklį susiejus su gyventojų skaičiumi, vidutiniškai 2012 m. ES 28 susidarė 1,8 tonų atliekų, kurios nepriskiriamos stambioms mineralinėms atliekoms, vienam gyventojui (žr. 3 grafiką). Iš viso atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) kiekis 2004–2012 m. sumažėjo 3,7 proc., o kiekis vienam gyventojui sumažėjo 5,8 proc. (nes ES gyventojų skaičius tuo laikotarpiu didėjo).
ES valstybėse narėse susidariusių atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) 2012 m. kiekis buvo įvairus: nuo vidutiniškai 620 kg vienam gyventojui Kroatijoje iki 8,6 tonų vienam gyventojui Estijoje. Estijoje didžioji dalis susidariusių atliekų buvo pavojingos degimo atliekos, pavojingos cheminės atliekos ir degiųjų skalūnų valymo ir deginimo liekanos.
4 grafike parodyti atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) šaltiniai ir pokyčiai, suskirstyti pagal ekonominės veiklos rūšį. 2012 m. daugiausia atliekų susidarė dėl namų ūkių ir apdirbamosios gamybos (208,1 tonų ir 200,8 mln. tonų). Šių atliekų susidarymo tendencijos vystėsi nevienodai: dėl namų ūkių 2012 m. susidarė beveik tiek pat atliekų, kaip ir 2004 m., o apdirbamosios gamybos dalis per tą laikotarpį sumažėjo 26 proc. Taip pat tuo metu mažėjo kasybos ir gavybos atliekų (-25 proc.) ir žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos atliekų (-49 proc.), o vandens ir atliekų tvarkymo atliekų bei statybos atliekų kiekis sparčiai didėjo (61 proc. ir 45 proc.).
Pavojingos atliekos
Tinkamai nesutvarkytos ir nepašalintos pavojingos atliekos gali kelti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. Iš visų 2012 m. ES 28 susidariusių atliekų apie 100,7 mln. tonų (4,0 proc. viso kiekio) buvo priskirta prie pavojingų (žr. 2 lentelę), t. y. vienam ES 28 gyventojui vidutiniškai teko 200 kg pavojingų atliekų (iš vidutiniškai 5,0 tonų atliekų iš viso vienam gyventojui).
Palyginti su 2010 m., 2012 m. ES 28 susidarė 2,2 proc. daugiau nepavojingų atliekų ir 3,3 proc. daugiau pavojingų atliekų (pastarųjų fizinis kiekis padidėjo nuo 97,5 iki 100,7 mln. tonų). 2012 m. pavojingų atliekų dalis, palyginti su visu atliekų kiekiu, nesiekė 10,0 proc. visose ES valstybėse narėse, išskyrus Estiją, kur jos sudarė 41,6 proc., ir Airiją (10,3 proc.). Aukštas Estijos rodiklis daugiausia buvo susijęs su degiųjų skalūnų naudojimu energijai gaminti. Kalbant apie ES nepriklausančias šalis, kurių duomenys pateikti 2 lentelėje, didžiausia, palyginti su visu kiekiu, pavojingų atliekų dalis buvo Serbijoje (26,3 proc.), nes joje aktyvūs kasybos ir gavybos sektoriai. Antroje ir trečioje vietoje buvo atitinkamai Bosnija ir Hercegovina (21,2 proc.) ir Norvegija (12,7 proc.).
5 grafike parodyta, kiek pavojingų atliekų susidarė vienam gyventojui 2004 ir 2012 m. (į rodiklius įtrauktos visų kategorijų pavojingos atliekos, taip pat mineralinės). Estijos, Bulgarijos ir Serbijos rodikliai išskirtinai dideli iš esmės dėl šioms šalims būdingų gamtinių išteklių kasybos. Neįtraukiant šių ypatingų atvejų 2012 m. ES valstybėse narėse pavojingų atliekų vienam gyventojui susidarė vidutiniškai nuo 27 kg (Graikijoje) iki 593 kg (Liuksemburge).
2004–2012 m. ES 28 pavojingų atliekų susidarymo vienam gyventojui rodiklis padidėjo 11,1 proc. Didelį augimą kai kuriose ES valstybėse narėse (pvz., Latvijoje ir Danijoje) tam tikru mastu kompensavo mažėjimas 11-oje kitų valstybių narių (pvz., Kipre, Portugalijoje ir Rumunijoje).
Atliekų apdorojimas
2012 m. ES 28 apdorota apie 2 303 mln. tonų atliekų. Į šį rodiklį įtrauktos į ES importuotos apdorotos atliekos. 3 lentelėje pateikiama daugiau informacijos apie taikytus atliekų apdorojimo būdus. Beveik pusė (48,3 proc.) 2012 m. ES 28 apdorotų atliekų buvo ne sudeginta, o pašalinta panaudojant žemę (pvz., sąvartynuose), bet į šiuos rodiklius taip pat įtrauktas žemės apdorojimas ir atliekų šalinimas vandens telkiniuose. Dar 45,7 proc. 2012 m. ES 28 apdorotų atliekų buvo panaudota (išskyrus šiluminės energijos išgavimą), pvz., antriniam perdirbimui (36,4 proc.) ir užpildymui (9,3 proc.). Užpildymas – atliekų panaudojimas iškasinėtose vietovėse norint atkurti šlaitus ir pan. arba saugumui ar inžinerijos reikmėms formuojant kraštovaizdį. Likę 6,0 proc. ES 28 apdorotų atliekų buvo sudeginta: 4,4 proc. – išgaunant energiją, 1,6 proc. – neišgaunant energijos. ES valstybėse narėse taikyti labai įvairūs apdorojimo metodai. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybės narėse (pvz., Slovėnijoje, Italijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje) labai daug atliekų panaudojama (ne energijai išgauti), o kitose (pvz., Bulgarijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Maltoje) atliekos dažniau šalinamos.
Beveik pusė (47,8 proc.) pavojingų atliekų, apdorotų 2012 m. ES 28, buvo pašalinta (žr. 4 lentelę). Apie 10,5 mln. tonų (13,9 proc.) pavojingų atliekų buvo sudeginta arba panaudota energijai gauti, o 28,8 mln. tonų (38,3 proc.) panaudota kitaip.
6 grafike parodyta, kaip 2004–2012 m. ES 28 kito atliekų apdorojimas pagal pagrindines kategorijas. 2012 m. pašalinta šiek tiek mažiau (0,4 proc.) atliekų nei 2004 m. Panaudotų atliekų (išskyrus panaudojimą energijai gauti) kiekis išaugo nuo 890 mln. tonų 2004 m. iki 1 053 mln. tonų 2012 m. (t. y. padidėjo 18,3 proc.). Taigi atliekų panaudojimo dalis vertinant visas atliekų apdorojimo operacijas padidėjo nuo 42,1 proc. 2004 m. iki 45,7 proc. 2012 m. Atliekų deginimo (įskaitant energijai išgauti) rodiklis 2004–2012 m. iš viso padidėjo 27,4 proc.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti
Norint stebėti, kaip įgyvendinama atliekų politika, visų pirma kaip laikomasi panaudojimo ir saugaus šalinimo principų, reikia patikimos atliekų susidarymo ir tvarkymo įmonėse ir asmeniniuose namų ūkiuose statistikos. Todėl 2002 m. buvo priimtas Reglamentas 2150/2002 dėl atliekų statistikos ir juo nustatyta suderintos Bendrijos atliekų statistikos sistema.
Nuo 2004 ataskaitinių metų šiuo reglamentu reikalaujama, kad ES valstybės narės kas dvejus metus teiktų atliekų susidarymo, panaudojimo ir šalinimo duomenis. Šiuo metu turima penkerių ataskaitinių metų (2004, 2006, 2008, 2010 ir 2012 m.) atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenų. 2006 m. ES 28 duomenys šiuo metu neplatinami, tačiau tikimasi, kad ateityje su jais bus galima susipažinti.
Aplinkybės
ES požiūris į atliekų tvarkymą pagrįstas trimis principais: atliekų susidarymo prevencija; antriniu perdirbimu ir panaudojimu; geresniu galutiniu šalinimu ir stebėsena. Atliekų susidarymo prevencijos galima siekti taikant mažiau aplinką teršiančias technologijas, ekologinį projektavimą arba ekologiniu požiūriu veiksmingesnius gamybos ir vartojimo modelius. Taikant prevencinius veiksmus ir antrinį perdirbimą bei daug dėmesio skiriant medžiagų technologijoms taip pat galima sumažinti išteklių poveikį aplinkai, nes tuomet būtų išgaunama mažiau žaliavų ir gamybos procesų metu jos būtų mažiau transformuojamos. Kai įmanoma, antrą kartą perdirbti ar panaudoti netinkamos atliekos turėtų būti saugiai deginamos, o sąvartynai naudojami tik kraštutiniu atveju. Abu šiuos metodus reikia atidžiai stebėti, nes jie gali būti labai žalingi aplinkai.
ES darnaus vystymosi strategijoje (anglų k.) ir Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (anglų k.) nurodoma, kad viena iš septynių teminių strategijų („Tausesnis išteklių naudojimas - Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija“ (KOM(2005) 666 galutinis)) yra atliekų susidarymo prevencija ir tvarkymas. Šioje strategijoje pabrėžiamas veiksmingo išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo bei tvarkymo ryšys. Įgyvendinant šios srities Bendrijos politiką siekiama išteklių naudojimą ir atliekų susidarymą atsieti nuo ekonomikos augimo, užtikrinant, kad tvarus vartojimas neviršytų aplinkos pajėgumų. Norint apžvelgti visos ES atliekų politikos taikymo pažangą, 2010 m. įvertintas teminės strategijos įgyvendinimas (COM(2011) 13 galutinis). Įgyvendinimo ataskaitoje teigiama, kad keliose srityse pasiekta pažangos, pvz., pakeistos teisės aktų nuostatos, daugiau atliekų perdirbama, mažiau vežama į sąvartynus ir susidaro mažiau tam tikrų kategorijų pavojingų atliekų. Vis dėlto išvadose pabrėžiamos ir probleminės sritys, kuriose dar galima tobulėti, atsižvelgiant į, pvz., neigiamą poveikį aplinkai dėl numatomo atliekų kiekio didėjimo, įvairias neišnaudojamas galimybes mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nepakankamą pažangą kuriant darbo vietas aplinkos paslaugų sektoriuje. Ataskaitoje taip pat raginama nustatyti naujus platesnio užmojo prevencijos ir antrinio perdirbimo tikslus, labiau susietus su konkrečiomis medžiagomis, kad būtų padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo skatinti veiksmingai išteklius naudojančią ekonomiką.
Taip pat žr.
- End-of-life vehicle statistics (anglų k.)
- Municipal waste statistics (anglų k.)
- Packaging waste statistics (anglų k.)
- Recycling – secondary material price indicator (anglų k.)
- Remediation and other waste management services statistics - NACE Rev. 2 (anglų k.)
- Waste shipment statistics (anglų k.)
- Waste statistics - electrical and electronic equipment (anglų k.)
Papildoma Eurostato informacija
Leidiniai
- Europos aplinkos srities statistika ir sąskaitos. 3 skyrius „Atliekos“ (2010 m.) (anglų k.)
- Energetikos, transporto ir aplinkos rodiklių brošiūra (2014 m. redakcija) (anglų k.)
- Atliekų susidarymas ir apdorojimas Europoje 2008 m. („Statistics in Focus“ (44/2011)) (anglų k.)
- Buitinių atliekų susidarymas ir apdorojimas („Statistics in Focus“ (31/2011)) (anglų k.)
- Atliekų rodikliai: atliekų susidarymas ir šalinimas sąvartynuose, vertinant tvarų vystymąsi 2004–2010 m. („Statistics in Focus“ 22/2013) (anglų k.)
Pagrindinės lentelės
- Atliekos (t_env_was), žr.:
- Atliekų susidarymas ir tvarkymas (t_env_wasgt) (anglų k.)
Duomenų bazė
- Atliekos (env_was), žr.:
- Atliekų susidarymas ir tvarkymas (env_wasgt) (anglų k.)
Metodai ir metaduomenys
- Atliekų susidarymas ir tvarkymas (ESMS metaduomenų rinkmena — env_wasgt_esms) (anglų k.)
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)
Atliekų statistika. Lentelės ir grafikai (anglų k.)
Kita informacija
- Atliekų duomenų centras (anglų k.)
- Reglamentas 2150/2002: 2002 m. lapkričio 25 d. Reglamentas dėl atliekų statistikos
Kitos nuorodos
- Protingas atliekų tvarkymas. ES požiūris (anglų k.)
- Europos Komisija. Aplinkos generalinis direktoratas. Atliekos Europos Sąjungoje (anglų k.)
- Europos aplinkos agentūra. Atliekos ir materialieji ištekliai (anglų k.)
- Atliekų susidarymo prevencijos ir antrinio perdirbimo strategija (anglų k.)