Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato generalinis direktorius Xavier Prats Monné

Balandžio pabaigoje įvyko Europos Komisijos nepriklausomų mokslinių komitetų naujų narių susitikimas. Man buvo malonu dalyvauti šiame renginyje ir pasveikinti ekspertus, kurie ateinančius penkerius metus padės Komisijai priimti faktais grindžiamus sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsaugos politikos sprendimus. Tokiu metu, kai moksliškai pagrįstų sprendimų priėmimas nėra savaime suprantamas dalykas, sunku būtų pervertinti komitetuose dirbančių ekspertų vaidmens, darbo, kruopščių jų tyrimų svarbą. Jie užtikrina, kad išvados būtų kritiškai įvertinamos, tikrinamos ir grindžiamos įrodymais.

Siekiant didinti veiksmingumą ir išvengti veiklos dubliavimo, padaryta ir struktūrinių pokyčių: buvęs Sveikatos ir aplinkos mokslinis komitetas ir buvęs Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas sujungti į vieną Esamų ir naujų pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinį komitetą. Vartotojų saugos mokslinio komiteto struktūra ir tikslas lieka nepakitę.

Paraiškas tapti komitetų nariais atsiuntė daugiau kaip 350 mokslininkų.Tai rodo, kokį gerą vardą turi komitetai. Nebuvo lengva išsirinkti iš tokios didelės talentingų kandidatų iš viso pasaulio grupės, tačiau dabar džiaugiuosi matydamas, kad atrinkti 34 komitetų nariai (po 17 į kiekvieną komitetą) turi didžiulę patirtį, yra įvairių tautybių, kad pasiekta lyčių pusiausvyra ir dar kartą paskirtų bei visai naujų narių pusiausvyra. Be to, svarbu, kad komitetų nariai neturėtų išankstinių nuostatų ir kad nebūtų galimų interesų konfliktų. Tik tuomet jie galės konsultuoti Europos Komisiją moksliniu požiūriu sudėtingais ir politiškai opiais klausimais.

Kokį darbą dirbs komitetų nariai? Jie nagrinės ir vertins atitinkamus mokslinius duomenis, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadas, vertins galimą riziką ir teiks faktais grindžiamas rekomendacijas. Taip jie padės apsaugoti ES piliečių sveikatą ir kartu skatinti inovacijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ES.

Jie padidins jau ir dabar įspūdingą mokslinių nuomonių, už kurias turime būti dėkingi anksčiau dirbusiems ekspertams, skaičių. Nuo įsteigimo 1978 m. moksliniai komitetai priėmė per tūkstantį nuomonių. Tarp neseniai nagrinėtų temų – galimi pavojai dėl soliariumų, elektromagnetinių laukų, tabako priedų, chirurginių tinklelių, metalinio artikuliacinio paviršiaus klubo sąnario protezų. Tai tik kelios temos, iš kurių matyti, kokie įvairūs ES piliečiams svarbūs klausimai nagrinėjami moksliniuose komitetuose.

http://ec.europa.eu/dgs/health_food-safety/dyna/enews/enews.cfm?al_id=1685

Europos Komisija ir jos nepriklausomas Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) 2016 m. sausio 29 d. paskelbė galutinę SCENIHR nuomonę dėl tabako gaminiuose naudojamų priedų.  Tai pirmoji iš dviejų nuomonių šiuo klausimu, kurias Komisija paprašė pateikti, kad galėtų lengviau nustatyti, kuriuos priedus reikėtų įtraukti į Tabako gaminių direktyvoje numatytą prioritetinį sąrašą.

2014 m. priimta Tabako gaminių direktyva (2014/40/ES) sugriežtinamos tabako ir susijusių gaminių gamybos, pateikimo ir pardavimo taisyklės. Direktyvos 7 straipsnyje numatyta uždrausti tabako gaminius, kuriuose yra tam tikrų rūšių priedų, pvz., vitaminų, kofeino arba taurino, priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas, ir priedų, kurie palengvina įkvėpimą ar nikotino įsisavinimą. Pagal 6 straipsnį Komisija turėjo parengti ir tikslinti cigaretėse ir cigaretėms sukti skirtame tabake esančių bent 15 priedų prioritetinį sąrašą. Pirmojoje mokslinėje nuomonėje nurodomi priedai, kurie turėtų būti įtraukti į prioritetinį sąrašą.

Iš tiesų SCENIHR nustatė 48 atskiras chemines medžiagas, įtrauktinas į prioritetinį sąrašą. Šie cheminiai junginiai buvo atrinkti dėl to, kad jie turi arba įtariama, kad turi, vieną arba daugiau iš šių savybių:

• nesudeginti yra toksiški (be kita ko, kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiški reprodukcijai),
• palengvina įkvėpimą ar nikotino įsisavinimą, ir dėl to prie jų gali būti lengviau priprantama,
• yra būdingo kvapo ar skonio, o tai yra vienas iš veiksnių, dėl kurių gali padidėti patrauklumas,
• juos sudeginus susidaro įvairios toksiškos cheminės medžiagos.

Visas cheminių junginių sąrašas ir informacija apie tai, kaip ir kodėl atskiri junginiai buvo įtraukti į prioritetinį sąrašą, pateikiami nuomonėje. Be to, anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis parengta aiški informacijos apie tabako priedus suvestinė.

Antrąja nuomone, kuri bus paskelbta antroje šių metų pusėje, siekiama padėti parengti gaires, kokių rūšių tyrimus turėtų užsakinėti gamintojai ir kokiais kriterijais prašyti remtis, kad galėtų įvertinti atskirus priedus.

http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/emerging/docs/scenihr_o_051.pdf(853 KB)

2016 m. balandžio 27 d. baigtos viešos konsultacijos dėl Europos Komisijos ir jos nepriklausomo Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR) pirminės nuomonės dėl biologinio ultravioletinės spinduliuotės poveikio sveikatai, ypač soliariumuose kosmetiniais tikslais.   2016 m. balandžio 12 d. Liuksemburge įvyko viešas klausymas šia tema. Jame dalyvavo pramonės, NVO atstovai, mokslininkai, vėžio specialistai ir kt.  Pirminėje nuomonėje nagrinėjamas soliariumų naudojimo pagrįstumas ir su juo susiję pavojai.

Remdamasis turimais moksliniais duomenimis, SCENIHR daro išvadą, kad ultravioletinė spinduliuotė yra kancerogenas, skatinantis tiek navikų susidarymą, tiek augimą. Yra svarių įrodymų, kad kaitinimasis soliariume sukelia odos melanomą, plokščiųjų ląstelių karcinomą ir mažesniu mastu bazalinių ląstelių karcinomą, ypač jei degintis soliariumuose pradedama vaikystėje.

Taip pat esama įrodymų, kad deginimasis soliariume gali sukelti akių melanomą. Deginimasis soliariumuose – didelės dalies odos vėžio (tiek melanomos, tiek kitų rūšių) atvejų priežastis ir didelės dalies atvejų, kai melanoma suserga jaunesni kaip 30 metų žmonės, priežastis. SCENIHR taip pat daro išvadą, kad soliariumų nauda sveikatai nedidelė ir kad jais nebūtina naudotis norint gauti optimalų vitamino D kiekį. Atsižvelgdamas į soliariumų kancerogeninio poveikio įrodymus ir odos vėžį sukeliančių veiksnių pobūdį (nėra nurodymų, kokie turėtų būti UV spinduliuotės ir UV dozės ribiniai dydžiai), SCENIHR daro išvadą, kad nėra saugaus soliariumų ultravioletinės spinduliuotės lygio.

Esamų ir naujų pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (naujas komitetas, pakeičiantis SCENIHR) baigs rengti nuomonę antroje šių metų pusėje, įvertinęs per viešas konsultacijas gautus atsiliepimus.

http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/emerging/docs/scenihr_o_052.pdf(773 KB)

Kalcio cianamidas, kuriame yra 44 % kalcio ir 24 % azoto, pirmą kartą pagamintas XIX a. pabaigoje ir skirtas naudoti kaip trąša žemės ūkyje. 2013 m. Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinio komiteto (PSAMK) paprašyta įvertinti galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, kylantį naudojant šią cheminę medžiagą kaip trąšą.

Europos Komisija ir PSAMK paskelbė galutinę nuomonę apie galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, kylantį naudojant kalcio cianamidą kaip trąšą, 2016 m. balandžio 22 d.

PSAMK apskaičiavo pavojų žmonių sveikatai naudodamasis kalcio cianamido, naudojamo kaip trąša, poveikio darbuotojams modeliais, grindžiamais metodais, naudojamais augalų apsaugos produktams registruoti. Apskaičiuota, koks yra poveikis, kai medžiaga naudojama profesiniais ir asmeniniais tikslais. Be to, apskaičiuota, koks poveikis daromas pašaliniams asmenims, o koks gyventojams, taip pat vaikams.

PSAMK padarė išvadą, kad naudojant kalcio cianamidą tokiais kiekiais, kokiais jis naudojamas dabar, negalima atmesti galimybės, kad žmonėms ir aplinkai daroma žala.

http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/environmental_risks/docs/scher_o_169.pdf(2 MB)

2016 m. balandžio 15 d. Europos Komisija ir jos nepriklausomas Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (PSAMK) paskelbė galutinę nuomonę dėl dėl vaikų praryjamos žaislų medžiagos kiekio įverčių.

PSAMK buvo paprašyta peržiūrėti turimus duomenis, susijusius su vaikų praryjama toliau nurodytų trijų rūšių žaislų medžiaga, siekiant įvertinti, ar praryjamas kiekis, kuriuo remiantis Žaislų saugos direktyvoje nustatytos 19 elementų išsiskyrimo ribinės vertės, vis dar tinkamas, ar jį reikėtų keisti (pvz., nustatyti savaitės, o ne dienos ribines vertes).

1. Sausa, trapi, miltelių pavidalo arba lanksti žaislų medžiaga (praryjamas kiekis – 100 mg per dieną)
2. Skysta arba lipni žaislų medžiaga (400 mg per dieną)
3. Nugramdoma žaislų medžiaga (8 mg per dieną)

Galutinėje nuomonėje PSAMK teigia, kad pirmiau nurodyti praryjami kiekiai yra tinkami ir kad reikėtų palikti dienos, o ne savaitės ribines vertes.

http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/environmental_risks/docs/scher_o_170.pdf(503 KB)