Statistics Explained

Archive:Atliekų statistika

Duomenys paimti 2017 m. gegužės mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. rugpjūčio mėn.
1 lentelė. Atliekų susidarymas pagal ekonominę veiklą ir namų ūkius 2014 m.
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
1 grafikas. ES 28 atliekų susidarymas pagal ekonominę veiklą ir namų ūkius 2014 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
2 grafikas. Atliekų susidarymas 2014 m.
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
3 grafikas. Atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) susidarymas 2004 ir 2014 m.
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
2 lentelė. ES 28 atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) susidarymas 2004–2014 m.
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
4 grafikas. Pavojingų atliekų susidarymas 2010 ir 2014 m.
(proc. viso atliekų kiekio)
Šaltinis – Eurostatas (env_wasgen)
3 lentelė. Atliekų apdorojimas 2014 m.
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)
5 grafikas. ES 28 atliekų apdorojimo pokyčiai 2004–2014 m.
(2004 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)
6 grafikas. Pavojingų atliekų apdorojimas 2014 m.
(tūkst. tonų)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)
7 grafikas. Pavojingų atliekų apdorojimas 2014 m.
(kg vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (env_wastrt)

Šiame straipsnyje apžvelgiamos atliekų susidarymo ir apdorojimo tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir keliose kitose ES nepriklausančiose šalyse. Straipsnis pagrįstas tik duomenimis, surinktais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos.

Atliekos, Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos kaip „medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“, siejamos su galimais didžiuliais išteklių – tiek medžiagų, tiek energijos – nuostoliais. Be to, atliekų tvarkymas ir šalinimas gali labai stipriai veikti aplinką. Pavyzdžiui, sąvartynas užima žemės plotą ir gali teršti orą, vandenį ir dirvožemį, o deginant gali būti išmetama oro teršalų.

Todėl ES atliekų tvarkymo politika siekiama sumažinti atliekų poveikį aplinkai ir sveikatai bei užtikrinti, kad ES išteklius naudotų efektyviau. Ilgalaikis šios politikos tikslas – sumažinti susidarančių atliekų kiekį, o tais atvejais, kai jų išvengti neįmanoma, skatinti naudoti atliekas kaip išteklius, daugiau jų skirti antriniam perdirbimui ir saugiai šalinti.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Kiek iš viso susidaro atliekų?

2014 m. ES 28 vykdant visą ekonominę veiklą ir visuose namų ūkiuose iš viso susidarė 2 503 mln. tonų atliekų. Tai buvo didžiausias 2004–2014 m. ES 28 nustatytas kiekis (turimi tik lyginių metų laiko eilučių duomenys).

Kaip būtų galima tikėtis, bendras susidarančių atliekų kiekis iš dalies susijęs su šalies gyventojų skaičiumi ir ekonomikos dydžiu. Iš 1 lentelės matyti, kad mažiausiose ES valstybėse narėse atliekų susidarė mažiausiai, o didesnėse – daugiausiai. Vis dėlto palyginti daug jų susidarė Bulgarijoje ir Rumunijoje, bet palyginti mažai – Italijoje.

2014 m. dėl įvairios ekonominės veiklos ir namų ūkiuose susidariusių atliekų dalys, palyginti su visu atliekų kiekiu, nurodytos 1 grafike. 2014 m. ES 28 statybų atliekos sudarė 34,7 proc. viso kiekio. Toliau rikiavosi kalnakasyba ir karjerų eksploatavimas (28,2 proc.), gamyba (10,2 proc.), atliekų tvarkymo ir vandens paslaugos (9,1 proc.) ir namų ūkiai (8,3 proc.). Likusius 9,5 proc. sudarė atliekos, susidariusios vykdant kitą ekonominę veiklą, daugiausia – paslaugų (3,9 proc.) ir energetikos (3,7 proc.) sektoriuose.

2 grafike pateikta standartizuota susidariusių atliekų kiekio analizė pagal santykį su gyventojų skaičiumi. Aiškiai matyti didelis kai kuriose mažesnėse ES valstybėse narėse susidariusių atliekų kiekis. Itin didelis rodiklis nustatytas Bulgarijoje. Šioje šalyje 2014 m. susidarė vidutiniškai 24,9 tonos atliekų vienam gyventojui, t. y. kiekis penkiskart viršija ES 28 vidurkį – 4,9 tonos vienam gyventojui. Kelios valstybės narės, kuriose susidarė itin daug atliekų vienam gyventojui, nurodė, kad labai didelė dalis jų atliekų susidarė dėl kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo, o daugelyje kitų šalių daug atliekų susidarė dėl statybos ir griovimo darbų. Daug kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo, taip pat statybos ir griovimo darbų atliekų priskiriama prie stambių mineralinių atliekų: 2 grafike pateiktoje analizėje stambios mineralinės atliekos išskiriamos iš visų kitų atliekų. Beveik du trečdalius (64 proc., arba 3,2 tonos vienam gyventojui) visų 2014 m. ES 28 susidariusių atliekų sudarė stambios mineralinės atliekos. Jų dalis bendrame stambių mineralinių atliekų kiekyje buvo įvairi, priklausomai nuo ES valstybės narės, o tai bent iš dalies galima paaiškinti skirtinga ekonomikos struktūra. Apskritai stambių mineralinių atliekų dalis buvo didesnė tose ES valstybėse narėse, kuriose vykdoma palyginti daug kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos, pvz., Bulgarijoje, Švedijoje, Rumunijoje ir Suomijoje, ir (arba) statybos ir griovimo veiklos, pvz., Liuksemburge. Šiose valstybėse narėse stambios mineralinės atliekos sudarė 85 proc. arba daugiau visų susidariusių atliekų – tai pasakytina ir apie Lichtenšteiną bei Serbiją. Stambios mineralinės atliekos sudarė mažiau nei penktadalį visų susidariusių atliekų Kroatijoje, Portugalijoje ir Belgijoje, taip pat Norvegijoje, Turkijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (2012 m. duomenimis), buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Islandijoje (2012 m. duomenimis).

Atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) susidarymas

2014 m. ES 28 susidarė 891 mln. tonų atliekų, kurios nepriskiriamos prie stambių mineralinių atliekų, t. y. jų dalis buvo 36 proc. viso kiekio (2 lentelė). Šį rodiklį susiejus su gyventojų skaičiumi, 2014 m. ES 28 susidarė vidutiniškai 1,8 tonos atliekų, kurios nepriskiriamos prie stambių mineralinių atliekų, vienam gyventojui (žr. 3 grafiką). Iš viso atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) kiekis 2004–2014 m. sumažėjo 5,3 proc., o kiekis vienam gyventojui sumažėjo 8,0 proc. (nes ES gyventojų skaičius tuo laikotarpiu didėjo).

ES valstybėse narėse susidariusių atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) 2014 m. kiekis buvo įvairus: nuo vidutiniškai 723 kg vienam gyventojui Kroatijoje iki 9,5 tonų vienam gyventojui Estijoje. Didelis Estijoje susidariusių atliekų kiekis susijęs su degiaisiais skalūnais grindžiama energijos gamyba.

2 lentelėje pateikiama ES 28 atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) pokyčių analizė pagal ekonominę veiklą. 2014 m. daugiausia atliekų susidarė dėl vandens ir atliekų tvarkymo paslaugų, namų ūkiuose ir dėl gamybos veiklos (atitinkamai 208 mln. tonų, 204 mln. tonų ir 184 mln. tonų). Atliekų kiekio kitimo tendencijos laikui bėgant skyrėsi: 2004–2014 m. dėl vandens ir atliekų tvarkymo paslaugų susidariusių atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) kiekis padidėjo 87,7 proc. Statybos atliekų kiekis (išskyrus stambias mineralines atliekas) taip pat sparčiai didėjo (nagrinėjimu laikotarpiu padidėjo iš viso 57,2 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu namų ūkiuose ir vykdant energetinę veiklą susidariusių atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) kiekis išliko palyginti stabilus. Dėl žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos susidariusių atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) kiekis sumažėjo 68,7 proc., o dėl gamybos veiklos susidaręs kiekis – 32,2 proc. Taip pat labai – beveik ketvirtadaliu – sumažėjo dėl kalnakasybos bei karjerų eksploatavimo ir kituose sektoriuose susidaręs atliekų (išskyrus stambias mineralines atliekas) kiekis (atitinkamai 24,1 proc. ir 22,7 proc.).

Pavojingos atliekos

Tinkamai nesutvarkytos ir nepašalintos pavojingos atliekos gali kelti didelę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. Iš visų 2014 m. ES 28 susidariusių atliekų apie 95,0 mln. tonų (3,8 proc. viso kiekio) buvo priskirta prie pavojingų.

Palyginti su 2010 m., 2014 m. ES 28 susidarė 2,2 proc. daugiau nepavojingų atliekų ir 2,8 proc. mažiau pavojingų atliekų (pastarųjų kiekis sumažėjo nuo 97,8 proc. iki 95,0 mln. tonų). 2014 m. pavojingų atliekų dalis, palyginti su visu atliekų kiekiu, nesiekė 9,0 proc. visose ES valstybėse narėse, išskyrus Estiją, kur jos sudarė 47,7 proc. (žr. 7 grafiką). Aukštas Estijos rodiklis daugiausia buvo susijęs su degiųjų skalūnų naudojimu energijai gaminti. Iš 4 grafike nurodytų ES nepriklausančių šalių didžiausias pavojingų atliekų kiekis, palyginti su visu susidariusių atliekų kiekiu, nustatytas Serbijoje (27,4 proc.) dėl intensyvios kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos. Po jos rikiavosi Juodkalnija (24,4 proc.), Bosnija ir Hercegovina (21,2 proc., 2012 m. duomenys) ir Norvegija (11,7 proc.).

Atliekų apdorojimas

2014 m. ES 28 buvo apdorota apie 2 320 mln. tonų atliekų (žr. 3 lentelę). Į šį rodiklį įtrauktos į ES importuotos apdorotos atliekos, todėl nurodytų kiekių negalima tiesiogiai lyginti su susidariusių atliekų kiekiais.

Beveik pusė (47,4 proc.) 2014 m. ES 28 apdorotų atliekų buvo pašalintos kitaip nei deginant (išvežtos į sąvartynus). Dar 36,2 proc. 2014 m. ES 28 apdorotų atliekų skirta tolesnio naudojimo operacijoms, išskyrus šiluminės energijos išgavimą ir užpildymą (kad būtų paprasčiau, šis naudojimas vadinamas antriniu perdirbimu). Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (10,2 proc.) ES 28 apdorotų atliekų buvo panaudotos užpildymui, o likusios – sudegintos išgaunant šiluminę energiją (4,7 proc.) arba jos neišgaunant (1,5 proc.). ES valstybėse narėse taikyti labai įvairūs apdorojimo metodai. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės (Italija ir Belgija) labai daug atliekų perdirbo, o kitos (Bulgarija, Rumunija, Graikija, Švedija ir Suomija) buvo labiau linkusios rinktis sąvartynus.

Iš 5 grafiko matyti, kaip 2004–2014 m. ES 28 kito atliekų apdorojimas pagal pagrindines kategorijas. Pašalintų atliekų kiekis 2014 m. buvo 1,7 proc. mažesnis nei 2004 m. Jų dalis, palyginti su visomis apdorotomis atliekomis, sumažėjo nuo 54,6 proc. iki 48,9 proc. Panaudotų, kitaip tariant, sudegintų išgaunant šiluminę energiją, perdirbtų arba panaudotų užpildymui (atliekų naudojimas iškasinėtose vietovėse norint atkurti šlaitus, užtikrinti saugą arba inžinerijos reikmėms formuojant kraštovaizdį) atliekų kiekis padidėjo 23,4 proc. nuo 960 mln. tonų 2004 m. iki 1 185 mln. tonų 2014 m. Todėl atliekų panaudojimo dalis vertinant visas atliekų apdorojimo operacijas padidėjo nuo 45,4 proc. 2004 m. iki 51,1 proc. 2014 m.

2014 m. ES 28 buvo apdorota iš viso 75,6 mln. tonų pavojingų atliekų. Daugiau nei pusė jų apdorota tik trijose ES valstybėse narėse: Vokietijoje (27,2 proc.), Bulgarijoje (16,1 proc.) ir Estijoje (13,6 proc.) (6 grafikas).

Beveik pusė (49,0 proc.) ES 28 apdorotų pavojingų atliekų buvo išvežtos į sąvartynus, kitaip tariant, pašalintos panaudojant žemę arba taikant žemės apdorojimą ir išleistos į vandens telkinius, t. y. po 73 kg vienam gyventojui (7 grafikas). Apie 6,0 proc. visų pavojingų atliekų buvo sudegintos neišgaunant šiluminės energijos (9 kg vienam gyventojui), o dar 7,4 proc. – ją išgaunant (11 kg vienam gyventojui). 2014 m. ES 28 buvo panaudota (perdirbta arba panaudota užpylimui) daugiau kaip trečdalis (37,5 proc.) pavojingų atliekų, t. y. 56 kg vienam gyventojui.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Norint stebėti, kaip įgyvendinama atliekų politika, visų pirma kaip laikomasi panaudojimo ir saugaus šalinimo principų, reikia patikimos atliekų susidarymo ir tvarkymo įmonėse ir asmeniniuose namų ūkiuose statistikos. Todėl 2002 m. buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos ir juo nustatyta suderintos Bendrijos atliekų statistikos sistema.

Nuo 2004 ataskaitinių metų šiuo reglamentu reikalaujama, kad ES valstybės narės kas dvejus metus teiktų atliekų susidarymo, panaudojimo ir šalinimo duomenis. Šiuo metu turimi 2004–2014 m. laikotarpio lyginių metų atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenys.

Aplinkybės

Įvairia ES atliekų tvarkymo politika siekiama sumažinti atliekų poveikį aplinkai bei sveikatai ir padidinti Europos išteklių naudojimo efektyvumą. Ilgalaikis tikslas yra paversti Europą perdirbančia visuomene, kuri, kiek įmanoma, išvengtų atliekų, o neišvengiamas atliekas panaudotų kaip išteklius. Siekiama perdirbti daug daugiau atliekų ir išgauti kuo mažiau papildomų gamtos išteklių. Tinkamas atliekų tvarkymas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti išteklių naudojimo efektyvumą ir tvarų Europos šalių ekonomikos augimą. Daugiau informacijos galite rasti strategijoje „Europa 2020“ (anglų k.).

Todėl persvarstytoje 2008 m. Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyta penkių pakopų atliekų tvarkymo hierarchija, pagal kurią pirmenybė teikiama prevencijai, po jos eina pakartotinis naudojimas, perdirbimas bei kiti panaudojimo būdai ir paskutinis atliekų tvarkymo būdas – šalinimas, pvz., sąvartynuose. Laikantis šios hierarchijos, 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (anglų k.) nustatyti šie atliekų politikos ES prioritetiniai tikslai:

  • mažinti susidarančių atliekų kiekį;
  • kuo labiau padidinti perdirbimą ir pakartotinį naudojimą;
  • deginti tik perdirbti netinkamas medžiagas;
  • laipsniškai pereiti prie to, kad į sąvartynus būtų vežamos tik perdirbti ir naudoti netinkamos atliekos;
  • užtikrinti visapusišką atliekų politikos tikslų įgyvendinimą visose ES valstybėse narėse.

Be to, kaip matyti iš ekologiškų pramonės šakų (EPŠ) ataskaitų, atliekų tvarkymas yra antrasis pagal svarbą sektorius užimtumo didinimo aplinkos ekonomikos srityje. Daugiau informacijos rasite straipsnyje Environmental economy - employment and growth (anglų k.).

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

  • Waste (t_env_was) (anglų k.), žr.:
Waste generation and treatment (t_env_wasgt) (anglų k.)

Duomenų bazė

  • Waste (env_was) (anglų k.), žr.:
Waste generation and treatment (env_wasgt) (anglų k.)

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kita informacija

Kitos nuorodos


Retrieved from "https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Atliekų_statistika&oldid=364773"