Archive:Regioninė švietimo ir mokymo statistika

Duomenys išgauti 2015 m. kovo ir balandžio mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2016 m. lapkritisio mėn.

Po žemėlapius galima naršyti interaktyviai, Eurostato „Statistikos atlase“ (žr. vartotojo instrukcijas (anglų k.)).

Šis straipsnis yra dalis statistinių straipsnių rinkinio, pagrįsto Eurostato leidžiamu „Regioninės statistikos metraščiu“. Švietimui, profesiniam mokymui ir apskritai mokymuisi visą gyvenimą Europos Sąjungos (ES) ekonominėse ir socialinėse strategijose tenka labai svarbus vaidmuo.

Eurostatas rengia ir skelbia ES regionų ir atskirų ES valstybių narių švietimo ir mokymo statistinius duomenis; be to, turima ir tam tikros ELPA ir šalių kandidačių informacijos. Šiame straipsnyje pateikiama informacijos, susijusios su keturmečių dalyvavimu švietimo programose, švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 m. asmenų dalį. Ši statistika paprastai pateikiama kaip NUTS 2 lygmens regionų informacija, tačiau Kroatijos statistinių duomenų turima tik dėl šalies, o Vokietijos ir Jungtinės Karalystės – NUTS 1 lygmens regionų.

1 žemėlapis. Keturmečiai ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo įstaigose (ISCED 0 ir 1 lygmenys) pagal NUTS 2 lygmens regionus 2013 m. (¹)
(proc. visų keturmečių).
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_enra14)

Svarbiausi statistiniai faktai

2 žemėlapis. Švietimo ir mokymo programų nebaigę asmenys pagal NUTS 2 lygmens regionus 2014 m. (¹)
(18–24 m. asmenų proc. dalis).
Šaltinis – Eurostatas (edat_lfse_16)

3 žemėlapis. Švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų procentinės dalies pokytis pagal NUTS 2 lygmens regionus 2008–2014 m. (¹)
(skirtumas procentiniais punktais 2008–2014 m.).
Šaltinis – Eurostatas (edat_lfse_16)

4 žemėlapis. Profesinių mokyklų moksleiviai pagal NUTS 2 lygmens regionus 2013 m. (¹)
(proc. pagal ISCED 3 lygmenį).
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_enra13)

5 žemėlapis. 30–34 m. asmenys, įgiję tretinį išsilavinimą (ISCED 5–8 lygmenys) pagal NUTS 2 lygmens regionus 2014 m. (¹)
(proc. visų 30–34 m. asmenų).
Šaltinis – Eurostatas (edat_lfse_12)

6 žemėlapis. 30–34 m. asmenų, įgijusių tretinį išsilavinimą (ISCED 5–8 lygmenys), procentinės dalies pokytis pagal NUTS 2 lygmens regionus 2008–2014 m.
(skirtumas procentiniais punktais 2008–2014 m.).
Šaltinis – Eurostatas (edat_lfse_12)

ES 28 2012 m. duomenimis, pagal visų švietimo lygmenų (pradedant priešmokykliniu ugdymu ir baigiant pouniversitetinėmis studijomis) programas mokėsi maždaug 109 mln. vaikų, mokinių ir studentų.

Keturmečiai ugdymo įstaigose

Ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus kovojant su nelygybe ir keliant pagrindinių gebėjimų lygį. Politikų nuomone, reikėtų skatinti vaikų dalyvavimą oficialiose ankstyvojo ugdymo programose užuot pasirinkus neformalų ir ne specialistų vykdomą ugdymą. 2020 m. švietimo ir mokymo programoje – strateginėje programoje „ET 2020“ nustatytas siekis, pagal kurį ankstyvojo ugdymo programose turėtų dalyvauti bent 95 proc. keturmečių.

2013 m. ES 28 iš viso 91,8 proc. keturmečių lankė ankstyvojo ugdymo ar pradinio ugdymo įstaigas. Amžius, nuo kurio ES valstybėse narėse teisiškai privaloma pradėti mokytis, įvairus: Liuksemburge ir Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) privalomasis amžius yra ketveri, kituose ES regionuose – penkeri–septyneri metai. Priešmokyklinio ugdymo įstaigų daugumoje ES valstybių narių lankyti neprivaloma.

Daugumoje Prancūzijos ir Nyderlandų regionų ankstyvojo ir pradinio ugdymo programose dalyvavo praktiškai visi keturmečiai

Tamsiausia spalva 1 žemėlapyje parodoma, kad keturmečių dalyvavimas švietimo programose buvo labai aukštas (bent 99 proc.) daugumoje Prancūzijos regionų, daugelyje Nyderlandų regionų, pietų Italijoje, kai kuriuose Belgijos (daugiausia Flandrijos) regionuose ir Liuksemburge (šiuo analizės lygiu – vienas regionas). Be šių regionų, ankstyvojo ugdymo ar pradinio ugdymo programose dalyvaujančių keturmečių procentinė dalis buvo bent 99 proc. Maltoje (šiuo analizės lygiu – vienas regionas), rytiniame Austrijos regione Burgenland, Ispanijos regione Extremadura ir ir jo kaimyniniame Portugalijos regione Alentejo, taip pat Airijos sostinės regione Southern and Eastern; panašus dalyvavimo lygis užfiksuotas NUTS 1 lygmens regionuose Rheinland-Pfalz (vakarinė Vokietijos dalis) ir Velse (Jungtinė Karalystė).

Žemiausias keturmečių dalyvavimo ankstyvojo ir pradinio ugdymo programose lygis užfiksuotas Atėnuose

1 žemėlapyje aiškiai parodytas rytų ir vakarų skirtumas: daugelyje rytinių ES regionų dalyvavimo lygis yra gerokai žemesnis. Visų pirma tai pasakytina apie Kroatiją ir Lenkiją, taip pat apie Graikiją (2012 m. duomenimis) bei Lichtenšteiną, Šveicariją, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Turkiją.

ES NUTS 2 lygmens regionų analizė rodo, kad žemiausias keturmečių dalyvavimo ankstyvojo ir pradinio ugdymo programose buvo nustatytas Graikijos sostinės regione Attiki – 30,8 proc. (2012 m.). Antras ir trečias žemiausi lygiai 2013 m. duomenimis šį rodiklį viršijo daugiau kaip 20 procentinių punktų ir buvo užfiksuoti dviejuose šiaurės Lenkijos regionuose – Warmińsko-Mazurskie ir Kujawsko-Pomorskie (53,2 proc. ir 54,6 proc.). Kiti ES regionai, kuriems būdingas žemesnis nei 65 proc. keturmečių dalyvavimo lygis (1 žemėlapyje pažymėti šviesiausia spalva), – tai dar šeši Lenkijos regionai, dar keturi Graikijos regionai (2012 m. duomenimis), Kroatija, rytų Slovakijos regionas Východné Slovensko ir Airijos regionas Border, Midland and Western.

Įdomu pastebėti, kad kai kuriuose sostinių regionuose keturmečių dalyvavimo ankstyvojo ir pradinio ugdymo programose lygis buvo žemesnis už nacionalinį vidurkį; akivaizdžiausiai tai matoma Graikijoje ir Portugalijoje, kiek mažesniu mastu Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Rumunijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Europa 2020“. Švietimo ir mokymo programų nebaigę asmenys

15–17 m. jaunimas dažnai turi pasirinkti – mokytis toliau, įgyti profesinių įgūdžių ar ieškoti darbo. Daugumoje ES valstybių narių privalomas mokymasis trunka vidutiniškai 9 ar 10 metų ir paprastai baigiasi po pagrindinio ugdymo programos. Švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų rodiklis rodo, kiek (proc.) 18–24 m. asmenų buvo baigę tik pagrindinio ugdymo programas ir (per keturias savaites iki tyrimo, kurio duomenys parengti) toliau nesimokė.

„Europa 2020“

Švietimas yra vienas iš penkių pagrindinių Europos ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ ramsčių. Su švietimu yra susiję du tikslai, pagal kuriuos stebima ES pažanga siekiant tapti pažangia, tvaria ir įtraukia ekonomika. Šiais orientaciniais ES lygmens tikslais siekiama, kad:

2020 m. švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų skaičius būtų mažesnis nei 10 proc.;
2020 m. bent 40 proc. visų 30–34 m. ES gyventojų būtų įgiję tretinį arba lygiavertį išsilavinimą.

Reikėtų pažymėti, kad šie tikslai nustatyti visai ES, tačiau nėra konkrečiai taikomi nacionaliniu ar regioniniu lygmenimis. Iš tiesų kiekvienas strategijos „Europa 2020“ orientacinis tikslas paverčiamas nacionaliniu (ir kartais regioniniu) tikslu, atitinkančiu skirtingą kiekvienos valstybės narės padėtį ir aplinkybes.

Švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus ES 28 rodiklis jau artėja link strategijos „Europa 2020“ tikslo

2014 m. ES 28 mokyklos nebaigusių 18–24 m. asmenų procentinė dalis buvo 11,1 proc., t. y. 0,8 procentinio punkto mažesnė nei 2013 m. Tokia šio strategijos „Europa 2020“ tikslo tendencija stebima jau seniai: ES 28 18–24 m. jaunuolių, turinčių ne aukštesnį nei pagrindinis išsilavinimą ir toliau nebesimokančių nei vidurinėse, nei profesinėse mokyklose, mažėja jau 12 metų paeiliui (nuo 17,0 proc. 2002 m.). Jei daugiau nei dešimtmetį stebima mažėjimo tendencija tęsis, panašu, kad „Europa 2020“ tikslas, kad tokių žmonių būtų mažiau nei 10 proc., bus pasiektas. Vis dėlto tebelieka didelių skirtumų tiek tarp ES valstybių narių, tiek jose pačiose. Juos tam tikru mastu atspindi nacionaliniai tikslai, dėl kurių susitarta pagal strategiją „Europa 2020“ ir kurie svyruoja nuo 4 proc. (Kroatija) iki 16 proc. (Italija). Jungtinė Karalystė tikslo nėra nustačiusi.

ES mastu didesnė tikimybė, kad mokyklą, jos nebaigę, mes vyrai (12,7 proc. 2014 m.) nei moterys (9,5 proc.) bei tam tikrų socialinių ir ekonominių grupių atstovai, pavyzdžiui, užsienyje gimę asmenys (20,1 proc.) arba fiziškai neįgalūs asmenys (25,1 proc. 2011 m.). Daugiau informacijos apie regioninius skirtumus pagal lytį abiejų su švietimu susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų atžvilgiu pateikiama šiame straipsnyje (anglų k.).

Rytiniuose ES regionuose švietimo ar mokymo programų nebaigusių gyventojų dalis yra mažiausia

2 žemėlapyje parodyta, kad švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičius NUTS 2 lygmens regionuose 2014 m. buvo labai nevienodas: mažiausiai tokių asmenų buvo rytiniuose ES regionuose, pradedant Lenkija, Čekija ir Slovakija ir baigiant pietrytine Austrija, Slovėnija ir Kroatija, o daugiausiai – paprastai pietiniuose ES regionuose (Ispanijoje, Italijos salose, Maltoje) bei tam tikruose Bulgarijos ir Rumunijos regionuose.

DĖMESIO CENTRE – REGIONAI

Adrijos jūros pakrantės regionas Jadranska Hrvatska, Kroatija

ES 28 švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų procentinė dalis 2014 m. buvo 11,1 proc. Kroatijoje, Adrijos jūros pakrantės regione Jadranska Hrvatska 18–24 m. jaunuolių, turinčių ne aukštesnį nei pagrindinis išsilavinimą ir toliau nebesimokančių nei vidurinėse, nei profesinėse mokyklose, procentinė dalis sumažėjo iki 2,2 proc. Tai žemiausias lygis visoje ES.

©: Phant / Shutterstock.com

Dažnai palyginti nedaug švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų – miestų regionuose

2014 m. mažiausia švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų procentinė dalis buvo Kroatijos regione Jadranska Hrvatska (2,2 proc.) ir Čekijos sostinės Prahos regione (2,5 proc.). Mažiau nei 5 proc. (2 žemėlapyje pažymėti tamsiausia spalva) švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų užfiksuota šešiuose sostinių regionuose: Kroatijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos (2013 m. duomenys), Slovėnijos ir Jungtinės Karalystės. Be šių regionų, mažiau nei 5 proc. ne aukštesnį nei pradinį išsilavinimą įgijusių ir toliau nesimokančių 18–24 m. asmenų buvo dar šešiuose Lenkijos regionuose, dar trijuose Čekijos regionuose, dar viename Slovakijos regione, viename Kroatijos ir viename Slovėnijos regione, taip pat Austrijos regione Steiermark ir Prancūzijos regione Bretagne.

Mažiausi švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų rodikliai dažniausiai būdingi miesto vietovėms: tai neturėtų stebinti, nes labiau tikėtina, kad aukštosios ir profesinės mokyklos steigiamos sostinėse ir kituose miestuose, kur potencialių besimokančiųjų skaičius yra didesnis. Tai itin akivaizdžiai matoma Rumunijos ir Jungtinės Karalystės regionuose Bucureşti - Ilfov ir Inner London. Vis dėlto kai kurioms ES valstybėms narėms ši tendencija nebūdinga: gana daug švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų (palyginti su nacionaliniu vidurkiu) buvo Belgijos ir Vokietijos sostinių regionuose Région de Bruxelles-Capitale / Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir Berlin.

Palyginti didelis švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičius neretai būna periferinėse ir atokiose vietovėse, kur įgyti tam tikrą specializaciją norintiems jaunuoliams tenka palikti namus, o tie, kurie lieka tame pačiame regione, turi mažiau galimybių siekti aukštojo išsilavinimo (daugiau informacijos pateikta žemiau).

2014 m. švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų procentinė dalis strategijos „Europa 2020“ tikslą (ne daugiau kaip 10 proc.) atitiko 138-iuose iš 261-o regiono, kurių duomenų turėta (žr. 2 žemėlapį). Be jau minėtų regionų, palyginti nedaug mokyklos nebaigusių 18–24 m. asmenų buvo daugumoje (likusių) Belgijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Airijos, Prancūzijos, Kipro (šiuo analizės lygiu – vienas regionas), Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Švedijos regionų.

Nemenki švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus skirtumai nustatyti Vokietijos, Graikijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės regionuose

Vokietijos, Graikijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės regionuose nustatyti palyginti dideli švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus svyravimai. Vokietijoje žemiausias lygis nustatytas regione Tübingen (5,4 proc.), o regione Bremen švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų buvo 2,6 karto daugiau (14,0 proc.). Graikijoje žemiausias lygis buvo regione Thessalia (5,9 proc.), aukščiausias – Anatoliki Makedonia, Thraki (19,7 proc.). Panašios tendencijos pastebimos ir Ispanijoje: mažiausiai švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų (9,4 proc.) yra País Vasco, daugiausia (32,1 proc.) – Illes Balears. Dar didesni žemiausio ir aukščiausio lygio skirtumai nustatyti Jungtinėje Karalystėje: regione Inner London mokyklos nebaigusių 18–24 m. asmenų yra 4,7 proc., t. y. per keturis kartus mažiau nei pietvakariniame regione Cornwall ir Isles of Scilly (20,3 proc.).

Daugiausia švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų – periferiniuose ir salų regionuose

Daugiausia 18–24 m. asmenų, kurie 2014 m. buvo laikomi švietimo ir mokymo programų nebaigusiais asmenimis, užregistruota autonominiuose Ispanijos ir Portugalijos miestuose ir salose. Prancūzijos užjūrio regionų ir Korsikos salos regiono duomenų neturima. Kaip jau minėta, tai bent iš dalies galima paaiškinti menkesniu tolesnio švietimo ir mokymo galimybių pasirinkimu šiuose atokiuose regionuose, dėl kurio norintiesiems tęsti pasirinktus mokslus gali tekti išvykti.

Beveik pusė NUTS 2 lygmens regionų, kur bent vienas penktadalis 18–24 m. gyventojų yra nebaigę švietimo ir mokymo programų, buvo Ispanijoje (10 regionų). Likusieji buvo daugiausia pietiniuose ES regionuose Portugalijoje (trys regionai), dviejuose Italijos salų regionuose (Sardinijoje ir Sicilijoje), Maltoje, taip pat Rumunijoje (trys regionai), Bulgarijoje (vienas regionas) ir Jungtinėje Karalystėje (Cornwall ir Isles of Scilly). 2014 m. beveik trečdalis 18–24 m. gyventojų Balearų salose (Illes Balears) ir Azorų autonominiame regione (Região Autónoma dos Açores) buvo nebaigę mokyklos.

Švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis ES 28 2008–2014 m. sumažėjo

3 žemėlapyje parodytas 18–24 m. švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus santykinis pokytis. Palyginimas iš esmės grindžiamas padėties kaita nuo finansų ir ekonomikos krizės pradžios ir naujausia turima informacija. Šiuo laikotarpiu (2008–2014 m.) sparčiai augo jaunimo nedarbas, todėl, atsižvelgdami į darbo galimybių trūkumą, jaunuoliai galėjo nuspręsti tęsti mokslus.

2008–2014 m. švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis ES 28 sumažėjo 3,5 procentinio punkto. Tokia mažėjimo tendencija ES 28 nustatyta kiek daugiau nei keturiuose penktadaliuose (82,8 proc.) iš 256 regionų, kurių duomenų turima (žr. 3 žemėlapį).

Nors regioninės tendencijos yra nevienodos ir įvairialypės, didžiausias švietimo ir mokymo programų nebaigusių 18–24 m. asmenų dalies sumažėjimas 2008–2014 m. dažnai nustatytas tuose regionuose, kuriuose švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus rodikliai buvo vieni didžiausių. Visų pirma tai pasakytina apie Portugalijos ir Ispanijos regionus, taip pat apie Turkiją.

Vertinant pagal NUTS 2 lygmens regionus, didžiausias švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus sumažėjimas nustatytas Portugalijos autonominėse salose ir regione Norte; čia švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis sumažėjo daugiau nei 20 procentinių punktų. Kituose trijuose Portugalijos regionuose (Centro, Algarve ir Lisboa), taip pat Ispanijos regionuose Murcia, Castilla-La Mancha, La Rioja ir Ciudad Autónoma de Melilla šis rodiklis mažėjo bent 15 procentinių punktų. Ne viename kitame Portugalijos ir Ispanijos regione, taip pat dviejuose Graikijos regionuose (Ionia Nisia ir Voreio Aigaio) ir dviejuose Jungtinės Karalystės regionuose (Leicestershire, Rutland and Northamptonshire; Essex) švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis sumažėjo bent 10 proc. Visi paminėti regionai 3 žemėlapyje pažymėti tamsiai žalia spalva.

Švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis daugiau nei 5 procentiniais punktais 2008–2014 m. išaugo tik trijuose ES regionuose

Regionai, kuriuose švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis 2008–2014 m. išaugo, paprastai buvo regionai, kuriuose švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičius buvo palyginti nedidelis. Be to, nustatytas padidėjimas dažniausiai buvo gana nedidelis. Trys ES regionai, kuriuose švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis išaugo 5 procentiniais punktais ar daugiau, buvo Rumunijos regionai Nord-Vest ir Sud-Est bei Bulgarijos regionas Severozapaden. Kiti 3 žemėlapyje tamsiausia raudona spalva pažymėti regionai, kuriuose švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis išaugo bent 2,5 procentinio punkto, – tai dar du Rumunijos regionai (Centru ir Nord-Est), vienas Vengrijos (Észak-Magyarország) ir vienas Lenkijos (Warmińsko-Mazurskie) regionas.

Profesinio vidurinio mokymo programų moksleiviai

Profesinis rengimas ir mokymas laikomas labai svarbiu veiksniu mažinant jaunimo nedarbą ir sudarant palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką. Politikai visoje ES ieško galimybių padidinti profesinio mokymo ir pameistrystės programų patrauklumą, kad jos taptų alternatyva siekti vidurinio ir aukštojo išsilavinimo ir padėtų išsiugdyti daugiau gebėjimų, patrauklių darbdaviams.

2013 m. maždaug pusė (48,9 proc.) vidurinių mokyklų (ISCED 3 lygmuo; daugiau informacijos apie šią klasifikaciją žr. tolesnį skyrių Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti) moksleivių ES 28 dalyvavo profesinio mokymo programose; likusi dalis – bendrojo lavinimo programose. 4 žemėlapyje parodyta, kad profesinio mokymo programose dalyvaujančių moksleivių dalis ES valstybėse narėse gerokai skyrėsi: itin aukšto lygio profesinio mokymo specializacija būdinga regionų klasteriui Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Šiaurės Italijoje, taip pat Šveicarijoje; didelis dalyvavimas nustatytas ir Suomijoje bei Nyderlanduose. Iš dalies tokius skirtumus galima paaiškinti tuo, kaip vertinamas profesinis rengimas ir mokymas: pavyzdžiui, Čekijoje, Vokietijoje ir Austrijoje profesinis rengimas ir mokymas paprastai laikomas patrauklia galimybe, padedančia jaunuoliui patekti į darbo rinką, o kitose ES valstybėse narėse jo vaidmuo yra menkesnis, iš dalies todėl, kad visuomenė jį vertina ne taip palankiai.

Trijuose Čekijos regionuose ir viename Austrijos regione profesinio mokymo programose dalyvavo daugiau kaip trys ketvirtadaliai vidurinių mokyklų moksleivių

Vertinant detaliau pagal NUTS 2 lygmens regionus, Čekijoje 2013 m. buvo trys regionai, kuriuose profesinio mokymo programose dalyvavo daugiau nei trys ketvirtadaliai vidurinių mokyklų moksleivių. Tai – Severozápad, Jihozápad ir Severovýchod. Tas pats pasakytina apie Austrijos regioną Oberösterreich. Mažiausias dalyvavimas profesinio mokymo programose nustatytas abiejuose NUTS 2 lygmens Airijos regionuose ir Škotijoje (turima tik NUTS 1 lygmens Jungtinės Karalystės regionų duomenų); čia profesinio mokymo programose dalyvavo mažiau nei dešimtadalis moksleivių. Dar trijuose regionuose profesinio mokymo programose dalyvaujančių moksleivių dalis buvo 10–20 proc. Tai – Maltos ir Kipro salų regionai (šiuo analizės lygiu – pavieniai regionai) ir Vengrijos sostinės regionas (Közép-Magyarország). Mažiau nei 35 proc. (4 žemėlapyje pažymėta šviesiausia spalva) moksleivių dalyvavo profesinio mokymo programose septyniuose Graikijos ir septyniuose Ispanijos regionuose, šešiuose likusiuose Vengrijos regionuose (priešingai nei Vengriją supančiuose kaimyninių šalių regionuose), taip pat Velse (NUTS 1 lygmens Jungtinės Karalystės regionas), Estijoje ir Lietuvoje (šiuo analizės lygiu – pavieniai regionai).

„Europa 2020“: tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius

Tretiniu išsilavinimu vadinamas universitetų, profesinio mokymo universitetų, technologijų institutų ir kitų įstaigų siūlomo išsilavinimo, patvirtinamo jų suteikiamu akademiniu laipsniu ar aukštojo mokslo diplomu, lygis. Nedidelis tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius gali menkinti ES konkurencingumą ir pažangaus augimo potencialą. Panašu, kad ateityje vis daugiau darbo vietų bus reikalaujama aukštojo išsilavinimo, todėl valstybėms narėms tenka spręsti keturis svarbius uždavinius: suteikti galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą didesniam gyventojų skaičiui (visų pirma palankių sąlygų neturinčių grupių atstovams); mažinti studijas metančių studentų skaičių; trumpinti studijoms baigti reikalingą laiką ir didinti aukštojo mokslo kokybę geriau pritaikant studijų programas prie darbo rinkos reikalavimų.

Kaip jau minėta, strategijoje „Europa 2020“ nustatytas su aukštuoju mokslu susijęs siekis, pagal kurį universitetinį ar lygiavertį išsilavinimą iki 2020 m. turėtų būti įgiję bent 40 proc. visų 30–34 m. asmenų.

Tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius ES 28 nuolat augo: nuo 23,6 proc. 2002 m. (metai, kuriais pradėti rinkti ES 28 duomenys) rezultatai gerėjo kasmet. 2014 m. maždaug 37,9 proc. (t. y. 0,8 procentinio punkto daugiau nei 2013 m.) 30–34 m. gyventojų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Jei 30–34 m. asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičius didės proporcingai pastarųjų metų pažangai, tikėtina, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatytas 40 proc. pagrindinis tikslas bus pasiektas.

DĖMESIO CENTRE – REGIONAI

Londono centras (regionas Inner London) (Jungtinė Karalystė)

Didžiosios Britanijos sostinės regione Inner London užfiksuotas aukščiausias aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų lygis. Čia tretinį išsilavinimą (bakalauro, magistro ar daktaro laipsnį) turėjo kiek daugiau nei du trečdaliai 30–34 m. gyventojų. Tai maždaug 1,8 karto viršija ES 28 vidurkį (37,9 proc.).

©: Olavs / Shutterstock.com

Maždaug trečdalis (33,6 proc.) 30–34 m. vyrų ES 28 2014 m. buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tokį išsilavinimą įgijusių šio amžiaus moterų buvo gerokai daugiau – 42,3 proc. Be to, aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. vyrų daugėjo lėčiau nei moterų, todėl skirtumas tarp abiejų lyčių didėjo. Daugiau informacijos pateikiama šiame straipsnyje (anglų k.), kuriame analizuojami skirtumai pagal lytį siekiant šio strategijos „Europa 2020“ tikslo. 30–34 m. asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, priklausančių palankių sąlygų neturinčioms grupėms, pavyzdžiui, gyvenantiems kaimo vietovėse ar gimusiems už ES ribų, skaičius taip pat buvo mažesnis (atitinkamai 26,9 proc. ir 33,0 proc.).

Galimybė įsidarbinti – vienas iš traukos veiksnių, lemiančių kvalifikuoto jaunimo persikėlimą į sostinių regionus

Kadangi dauguma 30–34 m. grupės asmenų tretinį išsilavinimą greičiausiai būna įgiję iki 30 m., pagal šį rodiklį taip pat galima vertinti regionų patrauklumą (ar trauką) absolventams pagal galimybes įsidarbinti. Didelės organizacijos dažnai steigia sostinėse savo pagrindines buveines dėl prestižo ar norėdamos pasinaudoti galimais didžiausių ES miestų masto ekonomijos teikiamais privalumais. Paprastai sostinėse yra didelė ir įvairi darbo pasiūla aukštųjų mokyklų absolventams, todėl nenuostabu, kad daugelyje ES sostinių regionų didelė dalis 30–34 m. gyventojų buvo įgiję tretinį išsilavinimą. Tokios aukštojo mokslo įgijimo tendencijos matyti ir 5 žemėlapyje pagal NUTS 2 lygmens regionus. Be sostinių regionų, aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų dalis buvo palyginti didelė tuose regionuose, kurie siejami su moksliniais tyrimais ir (arba) technologijomis (pavyzdžiui, Provincie Vlaams-Brabant ir Province Brabant Wallon Belgijoje, Midi-Pyrénées ir Rhône-Alpes Prancūzijoje, Berkshire, Buckinghamshire and Oxfordshire bei North Eastern Scotland Jungtinėje Karalystėje).

Daugiau nei du trečdaliai 30–34 m. regiono Inner London gyventojų turi tretinį išsilavinimą

Tamsiausia spalva 5 žemėlapyje parodyti tie NUTS 2 lygmens ES regionai, kuriuose bent pusė 30–34 m. gyventojų 2014 m. buvo įgiję tretinį išsilavinimą. Tokių regionų buvo ne vienas: Hovedstaden (Danija), Southern and Eastern (Airija), Île de France (Prancūzija), Noord-Holland (Nyderlandai), Wien (Austrija), Mazowieckie (Lenkija), Bratislavský kraj (Slovakija), Helsinki-Uusimaa (Suomija) ir Stockholm (Švedija). Aukščiausias lygis užfiksuotas Jungtinės Karalystės sostinėje: 67,3 proc. didžiausio ES miestų regiono — Inner London — gyventojų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys pritraukiami į moksliniams tyrimams imlius regionus

Antrą ir trečią vietą pagal šį rodiklį dalijasi NUTS 2 lygmens regionai North Eastern Scotland (Jungtinė Karalystė) ir Midi-Pyrénées (Prancūzija); abiejuose šiuose regionuose aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų buvo per 60 proc. Šiuose regionuose atliekama daug mokslinių tyrimų, o susijusią ekonominę veiklą vykdančios įmonės dažnai įsikuria netoliese, kad galėtų naudotis sąveika ir tiek klientų, tiek konkurentų artumu, todėl regione gali būti didesnis tam tikrų specialistų poreikis ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų trauka. Du svarbiausi šių regionų traukos veiksniai – Šiaurės jūros naftos pramonė prie Škotijos krantų ir orlaivių bei erdvėlaivių pramonės centras Tulūzoje. Kiti moksliniams tyrimams ir, atitinkamai, aukštos kvalifikacijos darbuotojams imlūs sektoriai – biotechnologijos, medicinos moksliniai tyrimai, informacijos ir komunikacijos technologijos, transporto įrangos gamyba. Daugiau informacijos apie regioninę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) statistiką pateikiama šiame straipsnyje (anglų k.).

Rytiniuose ir pietiniuose ES regionuose aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis sumažėjo iki mažiau nei 20 proc. (5 žemėlapyje parodyta šviesiausia spalva). Tokių regionų yra aštuoni ir jų ekonomikai tradiciškai svarbus pirminis ūkio sektorius, sunkioji pramonė (pvz., žemės ūkis, kasyba, geležies ir plieno pramonė) arba žemės ūkis. Keturi iš aštuonių regionų yra pietų Italijoje (Basilicata, Campania, Sardegna ir Sicilia), trys – rytų Rumunijoje (Nord-Est, Sud-Est ir Sud - Muntenia) ir vienas – šiaurės vakarinėje Čekijos dalyje (Severozápad). Daugiau nei pusėje (17) Turkijos regionų aukštąjį išsilavinimą buvo įgijęs mažiau nei penktadalis 30–34 m. gyventojų.

Daugumoje likusių rytinių ES regionų (išskyrus Lenkiją, Slovėniją ir Kroatiją) aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalis yra gana nedidelė — mažiau nei 30 proc. Tas pats pasakytina ir apie kai kuriuos Italijos ir Vokietijos regionus (tai bent iš dalies galima paaiškinti tuo, kad šiuose regionuose itin daug dėmesio skiriama profesiniam mokymui, o darbdaviai daugeliu atveju reikalauja ne aukštojo išsilavinimo, o profesinės kvalifikacijos).

2008–2014 m. tretinį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų dalis gerokai išaugo

Visoje ES 28 tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis 2008–2014 m. padidėjo 6,7 proc. punkto ir pasiekė 37,9 proc. Suomija buvo vienintelė ES valstybė narė, pateikusi duomenų, kad minėtu laikotarpiu aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis sumažėjo 0,4 proc. punkto iki 45,3 proc. (taigi, bet kuriuo atveju viršijo nacionalinį tikslą – 42 proc.).

Didžiausias aukštąjį išsilavinimų įgijusių asmenų dalies padidėjimas 2008–2014 m. ES valstybėse narėse nustatytas Austrijoje (svarbu žinoti, kad bent iš dalies taip buvo dėl pertraukos eilutėse), o dviženklis padidėjimas nustatytas Baltijos jūros regiono šalyse, Graikijoje, Liuksemburge ir visose rytinėse valstybėse narėse, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją.

6 žemėlapyje parodyta, kaip keitėsi aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų dalis NUTS 2 lygmensregionuose (tamsiausia žalia spalva pažymėti regionai, kuriuose dalies padidėjimas 2008–2014 m. buvo didžiausias). Keturiuose regionuose aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų dalis 2008–2014 m. padidėjo daugiau kaip 20 procentinių punktų. Trys tokie regionai buvo Austrijoje (dėl metodinių pokyčių ISCED klasifikacijoje buvo padaryta pertrauka eilutėse), o didžiausias padidėjimas (24,5 procentinio punkto) nustatytas Slovakijos sostinės regione Bratislavský kraj.

Daugiau nei keturi penktadaliai ES regionų pranešė, kad 30–34 m. gyventojų, turinčių tretinį išsilavinimą, dalis 2008–2014 m. padidėjo

Daugumoje ES 28 regionų tendencijos buvo panašios: 30–34 m. gyventojų, turinčių tretinį išsilavinimą, dalis 2008–2014 m. išaugo 222 regionuose iš 263 NUTS 2 lygmens regionų (žr. 6 žemėlapį). 41-ame regione 30–34 m. gyventojų, turinčių tretinį išsilavinimą, dalis sumažėjo. Vokietijos regione Detmold (Šiaurės Reinas-Vestfalija) pokyčių nenustatyta. Aukštųjų mokyklų absolventų skaičiaus mažėjimą galėjo lemti įvairūs veiksniai: žmonės persikėlė į kitus regionus (galbūt ieškodami darbo) arba negrįžo į kilmės regionus pabaigę mokslus (pasirinkę įsikurti kitame regione), arba studijų baigimo rodikliai apskritai buvo nedideli.

Labiausiai aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų dalis mažėjo Ispanijos autonominėje zonoje Ceuta, šiaurės Bulgarijos regione Severen tsentralen, dviejuose rytiniuose Vokietijos regionuose Dresden ir Chemnitz, Prancūzijos regionuose Basse-Normandie ir Languedoc-Roussillon, Suomijos regione Etelä-Suomi ir Jungtinės Karalystės North Yorkshire regione. Tai – vieninteliai ES regionai, kuriuose 30–34 m. asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalis 2008–2014 m. sumažėjo daugiau nei 5 procentiniais punktais (6 žemėlapyjepažymėta tamsiausia raudona spalva).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Švietimo statistika suteikia informacijos apie dalyvavimą švietimo programose, jų finansavimą ir mokymo personalą, taip pat piliečių išsimokslinimą. Čia taip pat pateikiama informacijos apie perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą ir užsienio kalbų mokėjimą.

Pagrindiniai šaltiniai

UNESCO / OECD / Eurostato (UOE) statistika

Nemaža dalis Europos švietimo statistikos renkama bendradarbiaujant UNESCO statistikos institutui (UNESCO-UIS) (anglų k.), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) ir Eurostatui. Šis procesas dažnai vadinamas UOE duomenų rinkimu. Besimokančių asmenų skaičiaus ir užsienio kalbų mokymosi duomenis Eurostatas renka atskirai.

UOE duomenų rinkimas iš esmės grindžiamas administraciniais švietimo ministerijų ir nacionalinių statistikos institucijų šaltiniais remiantis bendromis apibrėžtimis. Regioninės švietimo statistikos statistinis vienetas – besimokantis asmuo. Ataskaitinis laikotarpis absolventų duomenims rinkti – kalendoriniai metai, visiems kitiems nemonetariniams duomenims rinkti – mokslo / akademiniai metai (pavyzdžiui, 2013 m. duomenys apima 2012 – 2013 mokslo metus).

Kadangi šalių švietimo sistemos skiriasi, norint lyginti duomenis yra būtina regioninių, nacionalinių ir tarptautinių švietimo statistinių duomenų ir rodiklių rinkimo, rengimo ir teikimo sistema. Ši sistema – tai Tarptautinis standartizuotas švietimo klasifikatorius(ISCED).

Tarptautinis standartizuotas švietimo klasifikatorius (ISCED)

ISCED klasifikatorius retkarčiais atnaujinamas, kad būtų atsižvelgta į naujausius pasaulio švietimo sistemų pokyčius. ISCED 2011 buvo priimtas 2011 m. lapkričio mėn. UNESCO generalinėje konferencijoje. Šis klasifikatorius – šiame straipsnyje pateikiamos statistikos pagrindas, nors ataskaitinių metų iki 2014 m. duomenys buvo renkami naudojantis ankstesne klasifikatoriaus versija (ISCED-97).

Į 2011 m. klasifikatoriaus versiją įtrauktos naujos kategorijos, susijusios su ankstyvojo ugdymo programų plėtra ir tretinio švietimo restruktūrizacija.

ISCED visos švietimo programos ir kvalifikacijos klasifikuojamos pagal lygmenis:

ikimokyklinis ugdymas / iki pradinio ugdymo (0 lygmuo);
pradinis ugdymas (1 lygmuo);
pagrindinis ugdymas (2 lygmuo);
vidurinis ugdymas (3 lygmuo);
profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (4 lygmuo);
sutrumpintas aukštasis (tretinis) mokslas (5 lygmuo);
bakalauro ar lygiavertės studijos (6 lygmuo);
magistrantūros ar lygiavertės studijos (7 lygmuo);
doktorantūros ar lygiavertės studijos (8 lygmuo).

Išsamus aprašymas pateikiamas UNESCO statistikos instituto svetainėje (anglų k.).

Darbo jėgos tyrimas

Švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų ir tretinio išsilavinimo statistiniai duomenys šiam straipsniui surinkti atliekant ES darbo jėgos tyrimą.

Darbo jėgos tyrimas grindžiamas asmeniniuose namų ūkiuose gyvenančių asmenų apklausa. Paprastai apimami visi konkrečios valstybės narės gyventojai, išskyrus asmenis, gyvenančius kolektyviniuose ar instituciniuose namų ūkiuose. Darbo jėgos tyrimo švietimo duomenys atnaujinami du kartus per metus – pavasarį (įskaitant naujų ataskaitinių metų duomenis) ir rudenį.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iki 2013 ataskaitinių metų imtinai šie duomenys klasifikuojami pagal ISCED-97, o nuo 2014 m. – pagal ISCED 2011. Todėl švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus rodiklis turi pertrauką eilutėse: iki 2013 m. jis nustatytas remiantis ISCED-97 0–3C lygmenimis, o 2014 ataskaitiniais metais – ISCED 2011 0–2 lygmenimis. Panašią pertrauką eilutėse turi ir tretinio išsilavinimo rodiklis: iki 2013 m. jis nustatytas remiantis ISCED-97 5–6 lygmenimis, o 2014 ataskaitiniais metais – ISCED 2011 5-8 lygmenimis.

Rodiklių apibrėžtys

Keturmečių priešmokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigose (ISCED 2011 0–1 lygmenys) statistiniai duomenys siejami su įstaigomis, teikiančiomis ugdomojo pobūdžio vaikų priežiūros paslaugas.Tokiose įstaigose privalo dirbti specialų pedagoginį išsilavinimą turintys specialistai. Šis rodiklis apskaičiuojamas remiantis dviejų skirtingų šaltinių (švietimo ir demografinės statistikos) duomenimis, nes ne visi švietimo institucijose užregistruoti mokiniai įtraukiami į demografinius duomenis kaip šalies gyventojai (todėl šis rodiklis gali viršyti 100 proc.).

Švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus rodiklis apibrėžiamas kaip 18–24 m. asmenų, turinčių ne aukštesnį nei pagrindinis (ISCED-97 0, 1, 2 arba 3c lygmenys iki 2013 m. imtinai ir ISCED 2011 0–2 lygmenys nuo 2014 m.) išsilavinimą ir (per keturias savaites iki tyrimo) toliau nesimokiusių nei vidurinėse, nei profesinėse mokyklose, procentinė dalis. Šis rodiklis – vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų. Siekiama, kad švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų ES būtų mažiau kaip 10 proc.

Profesinis mokymas padeda besimokantiems asmenims įgyti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų konkrečiai profesijai ar amatui. Profesinis mokymas gali turėti mokymo darbo vietoje elementų (pavyzdžiui, pameistrystės ar dvejopo mokymo programų). Šiame straipsnyje pateikiamas rodiklis rodo, kiek moksleivių dalyvauja profesinio mokymo programose, palyginti su visais vidurinio ugdymo programų (ISCED 2011 3 lygmuo ) moksleiviais.

Tretinio išsilavinimo rodiklis apibrėžiamas kaip procentinė aukštojo mokslo (pavyzdžiui, universiteto ar instituto) programas sėkmingai baigusių 30–34 m. asmenų dalis. Taikoma 30–34 m. amžiaus riba, nes paprastai tai pirmasis penkmetis, kai didžioji dauguma studentų būna baigę studijas. Aukštasis mokslas – ISCED 1997 5–6 lygmenys iki 2013 m. imtinai ir ISCED 2011 5–8 lygmenys nuo 2014 m. Šis rodiklis – taip pat strategijos „Europa 2020“ siekis. Siekiama, kad iki 2020 m. bent 40 proc. 30–34 m. asmenų būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Bendroji informacija

Švietimas ir mokymas labai svarbūs tiek ekonominei, tiek socialinei pažangai, todėl labai svarbu suderinti gebėjimus ir darbo rinkos poreikius. Globalizuotoje žinių ekonomikoje tai įgyja dar didesnės svarbos, nes konkuruoti našumu, kokybe ir inovacijomis reikia kvalifikuotos darbo jėgos.

ES valstybės narės iš esmės yra pačios atsakingos už savo švietimo ir mokymo sistemas bei mokymo programų turinį. ES remia nacionalinius veiksmus ir padeda valstybėms narėms spręsti bendrus uždavinius taikydama vadinamąjį atvirąjį koordinavimo metodą: ES sudaro sąlygas diskutuoti konkrečiais politikos klausimais (pvz., visuomenės senėjimo, įgūdžių deficito ar pasaulinės konkurencijos), kad valstybės narės galėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

Strateginė programa „ET 2020“ (ET 2020)

Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa (žinoma kaip „ET 2020“) nustatyta 2009 m. gegužės mėn. priimtose Tarybos išvadose (2009/C 119/02). Joje nustatyti keturi strateginiai ES švietimo ir mokymo tikslai: mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove; gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą; skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą; stiprinti novatoriškumo ir kūrybingumo, įskaitant verslumą, aspektus visuose švietimo ir mokymo lygiuose. Kad būtų pasiekta šių tikslų, iniciatyvoje „ET 2020“ nustatyti keli orientaciniai rodikliai, kurie reguliariai stebimi statistikos reikmėms ir dėl jų atsiskaitoma, įskaitant iki 2020 m. pasiektinus tikslus, kaip antai:

bent 95 proc. vaikų nuo ketverių metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti ankstyvojo ugdymo programose;
nepakankamus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus turinčių penkiolikmečių dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.;
švietimo ar mokymo programų nebaigusių asmenų turėtų būti mažiau nei 10 proc.;
bent 40 proc. 30–34 m. asmenų turėtų būti įgiję tretinį išsilavinimą;
vidutiniškai bent 15 proc. 25–64 m. suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose;
ES vidutiniškai ne mažiau kaip 20 proc. aukštojo mokslo įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su aukštuoju mokslu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes), kuris atitiktų ne mažiau kaip 15 Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) kreditų arba kurio trukmė būtų ne trumpesnė kaip trys mėnesiai;
vidutiniškai ne mažiau kaip 6 proc. 18–34 metų amžiaus pirminio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su pirminiu profesiniu rengimu ir mokymu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes), kurio trukmė būtų ne trumpesnė kaip dvi savaitės;
dirbančių absolventų (20–34 m. amžiaus), kurie studijas baigė per pastaruosius trejus metus iki ataskaitinių metų, dalis turėtų siekti bent 82 proc.