Archive:Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos

Duomenys paimti 2017 m. balandžio mėn. Naujausi duomenys – „Papildoma Eurostato informacija“, „Pagrindinės lentelės“ ir „Duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. liepos mėn.

Darbo sąnaudų komponentai

1 grafikas. Apytikslės valandinės darbo sąnaudos 2016 m.
(EUR).
Šaltinis – Eurostatas (lc_lci_lev)

2 grafikas. Visų samdomųjų darbuotojų
(išskyrus praktikantus) valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana 2014 m.
"Šaltinis –" Eurostatas (earn_ses_pub2s)

3 grafikas. Mažai uždirbantys samdomieji darbuotojai
(išskyrus praktikantus), kurių darbo užmokestis sudaro mažiau nei du trečdalius valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos, 2014 m.
(samdomųjų darbuotojų proc. dalis).
Šaltinis –" Eurostatas (earn_ses_pub1s)

4 grafikas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2015 m.
(vidutinio vyrų ir moterų gaunamo valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių skirtumas (proc.) pagal vyrų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, nekoreguota forma).
Šaltinis – Eurostatas (earn_gr_gpgr2)

5 grafikas. Metinės darbo pajamos atskaičius mokesčius 2015 m.
(EUR).
Šaltinis – Eurostatas (earn_nt_net)

1 lentelė. Mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų mokesčio tarifo rodikliai 2015 m.
(proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (earn_nt_taxwedge), (earn_nt_unemtrp) ir (earn_nt_lowwtrp)

Šiame straipsnyje lyginami ir gretinami Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, ES šalių kandidačių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų (darbdavių išlaidų darbuotojams) duomenys.

Darbo jėga – labai svarbus ekonomikos elementas. Įmonėms darbo jėga – tai išlaidos (darbo sąnaudos), į kurias įtraukiamas ne tik samdomiesiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, bet ir įvairios kitos sąnaudos, daugiausia darbdavio mokėtinos socialinės įmokos. Todėl darbo jėga yra esminis verslo konkurencingumo veiksnys. Konkurencingumą taip pat veikia kapitalo sąnaudos (pvz., paskolų palūkanos ir kapitalo dividendai) ir piniginės išraiškos neturintys elementai, pvz., verslumas, gebėjimai ir darbo našumas, inovacijos ir prekių ženklų ar produktų pateikimas rinkose.

Atlygis už darbą, paprastai vadinamas darbo užmokesčiu ar darbo pajamomis, dažniausiai yra pagrindinis samdomųjų darbuotojų pajamų šaltinis, turintis didelės įtakos jų perkamajai galiai ar (arba) taupymo galimybėms. Į darbo užmokestį (pajamas) neatskaičius mokesčių įtraukiamos ir samdomojo darbuotojo mokėtinos socialinės įmokos, o darbo pajamos atskaičius mokesčius skaičiuojamos atėmus šias ir bet kokias kitas valdžios sektoriui mokėtinas įmokas, pvz., pajamų mokesčius. Kadangi mokesčių suma paprastai priklauso nuo namų ūkio pajamų ir sudėties, pajamos atskaičius mokesčius apskaičiuojamos pagal kelias tipines padėtis, kurios gali susiklostyti namų ūkiuose. Diagramoje apibendrintas darbo pajamų atskaičius mokesčius bei neatskaičius mokesčių ir darbo sąnaudų ryšys.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Darbo sąnaudos

2016 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES 28 buvo apie 25,40 EUR, o euro zonoje (EZ 19) – 29,80 EUR. Tačiau šie vidutiniai rodikliai slepia didelius ES valstybių narių skirtumus: valandinės darbo sąnaudos buvo nuo 4,40 EUR Bulgarijoje iki 42,00 EUR Danijoje (1 grafikas). Norvegijoje vidurkis buvo dar didesnis (50,20 EUR).

Darbo sąnaudas sudaro darbo užmokesčio sąnaudos ir su darbo užmokesčiu nesusijusios sąnaudos, pvz., darbdavių socialinės įmokos. 2016 m. su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis ES 28 sudarė 23,9 proc., o euro zonoje – 26,0 proc. visų darbo sąnaudų. Šie rodikliai ES valstybėse narėse taip pat labai įvairūs: didžiausi su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalies rodikliai buvo Prancūzijoje (33,2 proc.), Švedijoje (32,5 proc.), Belgijoje (27,5 proc.), Lietuvoje (27,8 proc.) ir Italijoje (27,4 %), o mažiausi – Maltoje (6,6 proc.), Liuksemburge (13,4 proc.), Airijoje (13,8 proc.), Danijoje (13,9 proc.) ir Kroatijoje (14,9 proc.).

Darbo užmokestis (pajamos) neatskaičius mokesčių

Darbo pajamų mediana

Darbo pajamos neatskaičius mokesčių – didžiausia darbo sąnaudų dalis. 2014 m. didžiausia valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių mediana (išreiškus eurais) buvo nustatyta Danijoje (25,52 EUR). Danijos rodiklis viršijo Airijos (20,16 EUR), Švedijos (18,46 EUR), Liuksemburgo (18,38 EUR), Belgijos (17,32 EUR) ir Suomijos (17,24 EUR) rodiklius. O mažiausi rodikliai buvo Bulgarijoje (1,67 EUR) ir Rumunijoje (2,03 EUR), po kurių sekė Lietuva (3,11 EUR), Latvija (3,35 EUR) ir Vengrija (3,59 EUR). Kitaip tariant, palyginus visas ES valstybes nares didžiausias valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių rodiklis buvo 15 kartų didesnis nei mažiausias (išreiškus eurais). Pakoregavus pagal kainų lygį (perskaičiavus perkamosios galios standartais (PGS)) didžiausias vidurkis penkis kartus viršijo mažiausią, o Danija ir Bulgarija išsaugojo savo atitinkamas pirmąją ir paskutiniąją vietas.

Mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai

Mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai – tai samdomieji darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra ne didesnis kaip du trečdaliai nacionalinės valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių medianos. 2014 m. ES 28 17,2 proc. visų samdomųjų darbuotojų priklausė šiai grupei, o euro zonoje ši dalis buvo kiek mažesnė (15,9 proc.). Padėtis pagal šį rodiklį 2014 m. įvairiose ES valstybėse narėse buvo įvairi: didžiausia santykinė tokių darbuotojų dalis nustatyta Latvijoje (25,5 proc.), Rumunijoje (24,4 proc.), Lietuvoje (24,0 proc.) ir Lenkijoje (23,6 proc.). Šiek tiek mažesni buvo Estijos (22,8 proc.), Vokietijos (22,5 proc.), Airijos (21,6 proc.) ir Jungtinės Karalystės (21,3 proc.) rodikliai. Keliose valstybėse narėse padėtis buvo priešinga ir mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis nesiekė 10 proc. visų samdomųjų darbuotojų – tai Švedija (2,6 proc.), Belgija (3,8 proc.), Suomija (5,3 proc.), Danija (8,6 proc.), Prancūzija (8,8 proc.) ir Italija (9,4 proc.).

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – svarbus rodiklis, pagal kurį vertinami vidutinių ES vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumai. 2015 m. visose ES 28 teritorijoje moterims buvo mokama vidutiniškai 16,3 proc. mažiau nei vyrams. Euro zonoje šis skirtumas sudarė 16,8 proc. Mažiausias (mažiau nei 10,0 proc.) vidutinio darbo užmokesčio skirtumas buvo Liuksemburge, Italijoje, Rumunijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje. Didžiausias – Estijoje (26,9 proc.), Čekijoje (22,5 proc.), Vokietijoje (22,0 proc.), Austrijoje (21,7 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (20,8 proc.) (žr. 4 grafiką).

Šiuos skirtumus gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai, profesijų ir veiklos, kurią paprastai vykdo daugiau vyrų ar moterų, skirtumai, darbo ne visą darbo dieną pasirinkimo skirtumai, taip pat privačiųjų ir viešųjų įstaigų žmogiškųjų išteklių skyrių požiūris į karjeros raidą ir nemokamas ir (arba) vaiko priežiūros atostogas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą galima bent iš dalies paaiškinti sektorių ir profesiniu atsiskyrimu, išsilavinimu ir mokymu, informuotumu ir skaidrumu bei tiesioginės diskriminacijos atvejais. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas taip pat atspindi kitokio pobūdžio nelygybę, visų pirma dažnai neproporcingą moterims tenkančių šeiminių prievolių dalį ir susijusius sunkumus derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Daug moterų dirba ne visą darbo dieną arba pagal nestandartines sutartis. Tai leidžia joms toliau dirbti ir vykdyti šeimines prievoles, tačiau turi neigiamos įtakos darbo užmokesčiui, karjeros raidai, galimybėms būti paaukštintoms ir pensijos dydžiui.

Darbo pajamos atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Darbo pajamos atskaičius mokesčius

Darbo pajamų atskaičius mokesčius informacija papildo darbo pajamų neatskaičius mokesčių duomenis, kaip disponuojamųjų pajamų išraiška, kitaip tariant, šis rodiklis gaunamas iš sumų neatskaičius mokesčių atėmus pajamų mokesčius ir darbuotojų socialinio draudimo įmokas ir pridėjus šeimos išmokas (pinigų pervedimus už išlaikomus vaikus), jei namų ūkiuose yra vaikų.

2015 m. nesusituokusio asmens, uždirbančio 100 proc. verslo ekonomikos sektoriaus darbuotojo vidutinių pajamų ir neturinčio vaikų, darbo pajamos atskaičius mokesčius buvo nuo 4,3 tūkst. EUR Bulgarijoje iki 38,5 tūkst. EUR Liuksemburge. Mažiausios (4,9 tūkst. EUR) ir didžiausios (52,5 tūkst. EUR) vidutinės susituokusios poros (šeimą išlaiko vienas asmuo, yra du vaikai) darbo pajamos atskaičius mokesčius taip pat buvo minėtose valstybėse narėse (5 lentelė).

Jei abu susituokusios poros nariai dirba (ir gauna vidutines darbuotojo pajamas), pagal didžiausias metines darbo pajamas atskaičius mokesčius taip pat pirmauja Liuksemburgas: 86,4 tūkst. EUR (pora su dviem vaikais) ir 78,8 tūkst. EUR (pora be vaikų). Mažiausi rodikliai, nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra du vaikai, ar ne, nustatyti Bulgarijoje (8,7 tūkst. EUR).

Mokesčių pleištas

Informacija apie mokesčių pleištą leidžia įvertinti mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų naštą, palyginti su darbo sąnaudomis. Ši informacija teikiama mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų atžvilgiu. 2015 m. ES 28 mokesčių pleištas buvo 38,4 proc. (žr. 1 lentelę). Didžiausia mokesčių našta 2015 m. teko Belgijos, Vengrijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos ir Švedijos mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams (visose daugiau nei 40,0 proc.), o mažiausia – Maltos, Airijos ir Jungtinės Karalystės (visose ji nesiekė 30,0 proc.).

Remiantis kitais trim 1 lentelėje pateikiamais rodikliais matyti, kokia darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis yra atskaitoma (dėl didesnių mokesčio tarifų, socialinės apsaugos įmokų ir (arba) sumažėjusių arba panaikintų išmokų), kai darbuotojai grįžta į darbo rinką arba jų pajamos padidėja. 2015 m. ES 28 mokesčiams atskaitoma pajamų dalis, kai bedarbis vėl pradeda dirbti, buvo 74,0 proc. (76,5 proc. euro zonoje). Didžiausias šis rodiklis buvo Belgijoje (92,0 proc.), mažiausias – Slovakijoje (44,7 proc.).

Jei mažas darbo pajamas gaunantys darbuotojai siektų gauti daugiau pajamų, didesnė dalis jų darbo pajamų būtų atskaityta mokesčiams. Susituokusių porų (vienas maitintojas, du vaikai) atveju mažo darbo užmokesčio spąstai 2015 m. ES 28 buvo 59,8 proc. (58,0 proc. euro zonoje): mažiausias buvo Italijos rodiklis (5,2 proc.), o didžiausias – Liuksemburgo (105,8 proc.). Kalbant apie nesusituokusius asmenis be vaikų, 2015 m. ES 28 mažo darbo užmokesčio spąstai šiai gyventojų kategorijai buvo 44,6 proc. (44,9 proc. euro zonoje): didžiausias rodiklis nustatytas Nyderlanduose (75,2 proc.), mažiausi – Bulgarijoje (21,6 proc.) ir Graikijoje (21,7 proc.).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos aprėpia atlygį samdomiesiems darbuotojams (įskaitant darbo užmokestį pinigais ir natūra bei darbdavio socialinės apsaugos įmokas), profesinio mokymo sąnaudas ir kitas išlaidas (pvz., samdymo sąnaudas, išlaidas darbo drabužiams ir užimtumo mokesčius, laikomus darbo sąnaudomis atėmus bet kokias gautas subsidijas). Šių darbo sąnaudų sudedamųjų dalių ir jų elementų apibrėžtys pateikiamos 2005 m. spalio 21 d. TTemplate:Emplate:EurLex.

Darbo sąnaudų statistiką sudaro hierarchinė daugiametės, metinės ir ketvirtinės statistikos sistema. Pagal šią statistiką galima susidaryti visapusį ir išsamų įvairių ES valstybių narių ir tam tikrų kitų šalių ekonomikos sektorių darbo sąnaudų dydžio, struktūros ir trumpojo laikotarpio tendencijų vaizdą. Visi statistiniai duomenys grindžiami suderinta darbo sąnaudų apibrėžtimi. Darbo sąnaudų dydis grindžiamas naujausiu darbo sąnaudų tyrimu (šiuo metu tai 2012 m. tyrimas) ir ekstrapoliacija, pagrįsta ketvirtiniu darbo sąnaudų indeksu. Darbo sąnaudų tyrimas vykdomas kas ketverius metus ir per jį renkami labai išsamūs darbo sąnaudų dydžio duomenys. Ekstrapoliuojant pagal darbo sąnaudų indeksą naudojami tik suvestiniai duomenys. Pagal ketvirtinį darbo sąnaudų indeksą (vieną iš Europos ekonominių rodiklių (anglų kalba)) vertinama sąnaudų našta, susijusi su darbo jėgos gamybos veiksniais. Renkant darbo sąnaudų indekso duomenis renkami vidutinių valandinių darbo sąnaudų (iš viso) duomenys ir dviejų kategorijų darbo sąnaudų duomenys: darbo užmokestis; darbdavio socialinės apsaugos įmokų pridėjus sumokėtus mokesčius ir atėmus darbdavio gautas subsidijas. Duomenys pateikiami ir Europos (ES ir euro zonos) suvestinių rodiklių., ir atskirų ES valstybių narių suvestinių rodiklių lygmeniu (taip pat pagal ekonominės veiklos rūšį, remiantis NACE 2 red. B–N ir P–S sekcijomis: pramonė, statyba ir paslaugos, išskyrus viešąjį administravimą, gynybą ir privalomąjį socialinį draudimą) bei darbo dienų ir pagal sezonus koreguota forma.

Darbo užmokestis (pajamos) neatskaičius mokesčių

Pagrindinės darbo pajamų apibrėžtys nustatytos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1738/2005. Duomenys gaunami kas ketverius metus vykdant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST), kurio naujausi duomenys gauti 2014 m. spalio mėn. Darbo pajamos neatskaičius mokesčių – tai darbdavio tiesiogiai pinigais mokamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kurias turi mokėti samdomasis darbuotojas tarpininkaujant darbdaviui. Įskaitomos visos išmokos, nepriklausomai nuo to, ar jos mokamos reguliariai (pvz., 13-as arba 14-as mėnesio darbo užmokestis, atostogų išmokos, premijos iš pelno, išmokos už nepanaudotas atostogas, nereguliarūs komisiniai ir kt.).

Darbo pajamų medianos duomenys pagrįsti visų samdomųjų darbuotojų (dirbančių visą arba nevisą darbo dieną, išskyrus pameistrius) valandinėmis darbo pajamomis neatskaičius mokesčių įmonėse, kuriose yra ne mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios priklauso visiems ekonomikos sektoriams, išskyrus žemės ūkį, žuvininkystę, viešąjį administravimą, asmeninius namų ūkius ir ekstrateritorines organizacijas. Darbo užmokesčio mediana – tokia vertė, kurios pusė visų gyventojų nesiekia, o kita pusė ją viršija.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu (nekoreguota forma) vadinamas samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinių valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių ir samdomųjų darbuotojų moterų vidutinių valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių skirtumas, išreikštas kaip samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinių valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šio rodiklio rengimo metodika grindžiama duomenimis, kurie buvo surinkti atliekant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST), ir tikslinama kas ketverius metus, kai gaunami naujausio DUST duomenys.

Pagal šią metodiką nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo rodiklis aprėpia visus pramonės, statybos ir paslaugų sektorių (NACE 2 red. B–S sekcijos, išskyrus O) įmonių (bent 10 samdomųjų darbuotojų) samdomuosius darbuotojus (nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbo valandų skaičiaus). Kai kurios šalys taip pat teikia NACE 2 red. O sekcijos (viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas) duomenis, tačiau tai neprivaloma. Taip pat galima gauti informacijos, išnagrinėtos pagal viešąjį arba privatų sektorius, darbo laiką (visa darbo diena arba ne visa darbo diena) ir samdomųjų darbuotojų amžių.

Darbo pajamos atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Darbo pajamos atskaičius mokesčius apskaičiuojamos remiantis darbo pajamomis neatskaičius mokesčių ir atitinka tą pajamų dalį, kurią samdomieji darbuotojai gali išleisti arba sutaupyti. Priešingai nei darbo pajamų neatskaičius mokesčių atveju, į darbo pajamas atskaičius mokesčius neįskaičiuojamos socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai, tačiau įskaičiuojamos šeimos pašalpos.

Pagal mokesčio tarifo rodiklius (darbo sąnaudų mokesčių pleištą, nedarbo spąstus ir mažo darbo užmokesčio spąstus) siekiama stebėti darbo patrauklumą. Darbo sąnaudų mokesčių pleištu vadinamas darbo pajamoms neatskaičius mokesčių taikomas pajamų mokestis, pridėjus samdomojo darbuotojo ir darbdavio socialinės apsaugos įmokas, ir išreikštas visų darbo sąnaudų procentine dalimi. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu.

Pagal nedarbo spąstus nustatoma darbo pajamų neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma dėl didesnių mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų bei netekus nedarbo ir kitų pašalpų tuomet, kai bedarbis pradeda dirbti. Nedarbo spąstai – tai skirtumas tarp darbo pajamų neatskaičius mokesčių ir padidėjusių grynųjų pajamų, keičiant statusą iš bedarbio į darbuotoją, išreikštas kaip darbo pajamų neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu.

Pagal mažo darbo užmokesčio spąstus nustatoma (procentinė) darbo pajamų neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma bendrai kaip pajamų mokesčiai, socialinės apsaugos įmokos ir bet kokios nebemokamos pašalpos, kai darbo pajamos neatskaičius mokesčių padidėja nuo 33 proc. iki 67 proc. verslo ekonomikos sektorių (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo vidutinių darbo pajamų. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų bei šeimų, kuriose tik vienas asmuo dirba ir kurios augina du vaikus nuo 6 iki 11 m., atžvilgiu.

Aplinkybės

Darbo sąnaudų ir darbo pajamų struktūra ir raida – svarbus bet kokios darbo rinkos bruožas, atspindintis asmenų darbo pasiūlą ir įmonių darbo paklausą.

ES siekia skatinti lygias galimybes ir palaipsniui mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienodo vyrų ir moterų užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, o 157 straipsnio 3 dalimi nustatomas vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos teisės aktų teisinis pagrindas. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Komisija priėmė dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (anglų kalba). Šioje darbo programoje Europos Komisija pakartojo savo įsipareigojimą toliau skatinti vyrų ir moterų lygybę. Viena iš jos teminių prioritetinių sričių: kova su moterų skurdu mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumą. Europos Komisija nustatė pagrindinius veiksmus šiam tikslui pasiekti. Vienas iš jų – kasmet minima Europos vienodo darbo užmokesčio diena (anglų kalba), kuria siekiama skleisti informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir jo priežastis.