Užimtumo statistika

Duomenys paimti rugpjūčio 2015. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2016 m. lapkričio mėn.

1 lentelė. Užimtumo lygis, 15–64 m. amžiaus grupė, 2004–2014 m.
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)

1 grafikas. Užimtumo lygis, 15–64 m. amžiaus grupė, 2014 m.
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)

2 lentelė. Užimtumo lygis pasirinktose amžiaus grupėse, 2004–2014 m.
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)

2 grafikas. Užimtumo lygis pagal lytį, 15–64 m. amžiaus grupė, 2014 m. (¹)
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)

3 grafikas. Užimtumo lygis pagal amžiaus grupę, 2014 m. (¹)
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (lfsi_emp_a)

3 lentelė. Užimtumo lygis pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą, 25–64 m. amžiaus grupė, 2014 m.
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (lfsa_ergaed)

4 lentelė. Ne visą darbo dieną dirbantys arba ne vieną darbą turintys asmenys 2004–2014 m.
(visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (lfsa_eppga), (lfsa_e2gis) ir (lfsa_egan)

4 grafikas. Ne visą darbo dieną dirbantys asmenys, 15–64 m. amžiaus grupė, 2014 m. (¹)
(visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.)
Šaltinis – Eurostatas (lfsa_eppga)

5 grafikas. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius, 15–64 m. amžiaus grupė, 2014 m.
(visų samdomųjų darbuotojų skaičiaus proc.).
Šaltinis – Eurostatas (lfsa_etpga)

Šiame straipsnyje supažindinama su nauja Europos Sąjungos (ES) užimtumo statistika ir analize, atlikta remiantis socialiniais ir ekonominiais aspektais. Iš užimtumo statistinių duomenų matyti, kad esama didelių lyties, amžiaus ir įgyto išsilavinimo skirtumų, be to, smarkiai skiriasi ir atskirų ES valstybių narių darbo rinkos.

Po to, kai 1997 m. į Amsterdamo sutartį buvo įtrauktas atskiras užimtumui skirtas skyrius, statistika tapo svarbi daugeliui ES politikos sričių. Užimtumo lygis – kitaip tariant, dirbančių darbingo amžiaus gyventojų dalis – svarbus analitinis socialinis rodiklis, naudojamas darbo rinkų raidai nagrinėti.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Užimtumo lygis pagal lytį, amžių ir įgytą išsilavinimą

2014 m. 15–64 m. ES 28 gyventojų užimtumo lygis, nustatomas pagal ES darbo jėgos tyrimą (ES DJT), buvo 64,9 proc. 2008 m. pasiekęs aukščiausią tašką (65,7 proc.), tolesniais metais užimtumo lygis ES 28 nuosekliai krito ir 2010 m. buvo 64,1 proc. Po sumažėjimo (iš viso 1,6 proc. punkto) dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės 2010–2013 m. padėtis ES 28 buvo stabili ir užimtumo lygis buvo 64,1 – 64,2 proc. 2014 m. užimtumo lygis vėl ėmė augti, panašiai kaip iki krizės, ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 0,8 proc. punkto iki 64,9 proc. (žr. 1 lentelę).

ES valstybėse narėse užimtumo lygis 2014 m. pasiekė 71–74 proc. Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje, o Švedijoje jis buvo didžiausias – 74,9 proc. Kita vertus, keturiose ES 28 valstybėse narėse užimtumo lygis nesiekė nė 60 proc., o mažiausias rodiklis buvo Graikijoje (49,4 proc.) (žr. 1 grafiką).

Nuo finansų ir ekonomikos krizės pradžios iki 2014 m. (naujausi turimi duomenys) darbo rinkos funkcionavo labai įvairiai. Nors bendrasis ES 28 užimtumo lygis 2014 m. buvo 0,8 proc. punkto žemesnis nei 2009 m., 11 ES valstybių narių atitinkami rodikliai augo. Didžiausias augimas nustatytas Maltoje (6,8 proc. punkto) ir Vengrijoje (5,4). Vokietijoje ir Liuksemburge užimtumas taip pat didėjo daugiau nei 3,0 proc. punktais. Kita vertus, Graikijoje užimtumo lygis nukrito nuo 61,4 proc. 2008 m. iki kiek mažiau nei 50 proc. 2013 ir 2014 m. 2009–2014 m. taip pat smarkiai (bent 5 proc. punktais) mažėjo Kipro, Ispanijos, Airijos, Kroatijos, Portugalijos ir Danijos užimtumo lygio rodikliai.

Paprastai moterų ir pagyvenusių darbuotojų užimtumo lygis žemesnis. 2014 m. vyrų užimtumo lygis ES 28 buvo 70,1 proc., o moterų – 59,6 proc. Lyginant ilgesnį laikotarpį matyti, kad vyrų užimtumo lygis 2014 m. buvo žemesnis nei prieš 10 metų (70,3 proc. 2004 m.), o moterų aiškiai kilo (4,1 proc. punkto nuo 55,5 proc. 2004 m.) (žr. 2 lentelę).

2014 m. vyrų užimtumo lygis visose ES 28 valstybėse narėse buvo aukštesnis nei moterų, tačiau padėtis valstybėse narėse buvo labai nevienoda, pvz., Maltoje, kur moterų užimtumo lygis trečias žemiausias (49,3 proc.), vyrų ir moterų užimtumo rodikliai skyrėsi 25,6 proc. punkto. Italijoje, Graikijoje ir Čekijoje vyrų ir moterų užimtumo skirtumas buvo 16–18 proc. punktų. Toks skirtumas atitinka realią padėtį Graikijoje ir Italijoje, kur moterų užimtumo lygis yra atitinkamai žemiausias ir antras žemiausias pagal šį rodiklį. Čekijoje didelį vyrų ir moterų užimtumo skirtumą labiau paaiškina ne mažas moterų užimtumas, o ypač aukštas vyrų užimtumo lygis (77,0 proc., t. y. trečioji vieta tarp ES valstybių narių). Suomijoje ir Lietuvoje vyrų ir moterų užimtumas beveik nesiskyrė (moterų užimtumo lygis buvo mažiau nei 2,0 proc. punktais žemesnis). Palyginti nedideli skirtumai taip pat nustatyti Švedijoje ir Latvijoje.

Kalbant apie ne ES valstybes nares, kurių duomenys pateikti 2 lentelėje, didžiausias moterų ir vyrų užimtumo skirtumas buvo Turkijoje: moterų užimtumo rodiklis (29,5 proc.) šioje šalyje 40,0 proc. punkto mažesnis nei vyrų. Gana dideli vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumai taip pat nustatyti buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Japonijoje. O Norvegijoje ir Islandijoje – priešingai, skirtumas buvo mažesnis nei 5,0 proc. punktai (žr. 2 grafiką).

Kaip ir kalbant apie moterų užimtumo lygį, iš gautų duomenų matyti, kad vyresnio amžiaus (55–64 m.) darbuotojų užimtumo lygis augo nepaisant finansų ir ekonomikos krizės. 2014 m. vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis ES 28 pasiekė 51,8 proc. Šis rodiklis nuosekliai augo kasmet nuo 2002 m. (ES 28 laiko eilutės pradžia) iki 2014 m. (naujausia turima informacija). 2014 m. 11 ES 28 valstybių narių vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis buvo 50–66 proc., o aukščiausias – Švedijoje (74,0 proc.) (žr. 2 lentelę). Trijų ELPA šalių, kurių duomenų turima, vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis taip pat buvo aukštas – visose trijose jis viršijo 70 proc., o Islandijoje pasiekė net 83,6 proc. Vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis taip pat buvo aukštas Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose (pastarojoje mažiau). Nuodugnesnė užimtumo lygio pagal amžiaus grupes analizė pateikiama 3 grafike. Ji patvirtina, kad daugumoje atveju aukščiausias buvo 25–54 m. amžiaus grupės užimtumo lygis.

Užimtumo lygis taip pat labai skiriasi priklausomai nuo įgyto išsilavinimo. Šiam tikslui užimtumo lygio statistika rengiama ne pagal 15–64 m., o pagal 25–64 m. amžiaus grupę. 2014 m. ES 28 tretinį išsilavinimą įgijusių (baigusių sutrumpintas aukštojo mokslo programas, bakalauro, magistro arba daktaro ar lygiaverčio lygio studijas) gyventojų užimtumo lygis buvo 83,7 proc. (žr. 3 lentelę) – kur kas aukštesnis nei tik pradinio ar pagrindinio ugdymo programas baigusių gyventojų (52,6 proc.). Vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą programas baigusių ES 28 gyventojų užimtumo lygis buvo 73,4 proc. Nuo finansų ir ekonomikos krizės pradžios (lyginant 2008 m. su 2014 m.) labiausiai krito pradinio ar pagrindinio ugdymo programas baigusių gyventojų užimtumo lygis (3,9 proc. punkto). Smarkiai mažiau krito tretinį išsilavinimą turinčių gyventojų (1,4 proc. punkto) ir vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą programas baigusių asmenų (1,3 proc. punkto) užimtumo lygis.

Darbas ne visą darbo dieną ir darbas pagal terminuotąsias sutartis

15–64 m. amžiaus ES 28 gyventojų, nurodančių, kad jų pagrindinis darbas yra darbas ne visą darbo dieną, dalis nuolat augo – nuo 16,7 proc. 2004 m. iki 19,6 proc. 2014 m. 2014 m. daugiausia tokių darbuotojų buvo Nyderlanduose (49,6 proc.), šiek tiek mažiau – Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Airijoje. Šiose šalyse ne visą darbo dieną dirbo maždaug ketvirtis visos darbo jėgos. Kita vertus, palyginti retai ne visą darbo dieną buvo dirbama Bulgarijoje (2,5 proc.), Slovakijoje, Kroatijoje, Čekijoje ir Vengrijoje (nuo 5,1 iki 5,5 proc.) (žr. 4 lentelę).

Šiuo atžvilgiu labai skiriasi vyrų ir moterų darbo pobūdžio tendencijos. 2014 m. ES 28 ne visą darbo dieną dirbo truputį mažiau nei trečdalis visų 15–64 m. amžiaus moterų (32,2 proc.), o vyrų – žymiai mažiau (8,8 proc.). 2014 m. Nyderlanduose daugiau nei trys ketvirtadaliai (76,7 proc.) visų dirbančių moterų dirbo ne visą darbo dieną – šis rodiklis kur kas didesnis nei kitose ES valstybėse narėse .

2014 m. 14,0 proc. ES 28 gyventojų dirbo pagal ribotos trukmės (terminuotąsias) darbo sutartis. Pagal terminuotąsias sutartis dirbo daugiau nei vienas iš keturių (28,3 proc. ) samdomųjų darbuotojų Lenkijoje ir daugiau nei vienas iš penkių Ispanijoje (24,0 proc.), Portugalijoje (21,4 proc.) ir Nyderlanduose (21,1 proc.) (žr. 5 grafiką). Likusiose ES 28 valstybėse narėse pagal terminuotąsias sutartis dirbančių darbuotojų dalis buvo nuo 19,0 proc. Kipre iki vos 2,8 proc. Lietuvoje ir 1,5 proc. Rumunijoje. Labai skirtingos tendencijos ES valstybėse narėse naudoti terminuotąsias sutartis galbūt bent iš dalies priklauso nuo nacionalinės praktikos, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, darbdavio prognozės dėl galimo augimo ar mažėjimo ir to, ar darbdaviams paprasta įdarbinti ar atleisti darbuotoją.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Duomenų šaltiniai

Ekonomiškai aktyvūs gyventojai (darbo jėga) – tai dirbantys ir nedirbantys asmenys. Pagal ES DJT darbo jėgai priskiriami asmenys nuo 15 m., ataskaitinę savaitę vykdę tam tikrą darbo veiklą, net jei ji truko tik vieną valandą per tą savaitę, ir už ją gavę užmokestį, pelno ar atlygį iš šeimos narių. Darbo jėgai taip pat priskiriami laikinai, pvz., dėl ligos, atostogų, darbo ginčų ar mokymo, nedirbantys asmenys.

Užimtumą galima vertinti pagal asmenų ar darbo vietų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais arba dirbtas valandas. Visiems šiame straipsnyje pateiktiems įverčiams naudoti asmenų skaičiaus duomenys; pateikta užimtumo lygio informacija taip pat pagrįsta asmenų skaičiaus įverčiais. Užimtumo statistika dažnai teikiama kaip užimtumo lygis, kad būtų galima neatsižvelgti į kintantį šalių gyventojų skaičių ir lengviau lyginti įvairių dydžių šalių duomenis. Paprastai skelbiamas darbingo amžiaus gyventojų užimtumo lygis. Dažniausiai darbingas amžius yra 15–64 m., tačiau kai kuriose valstybėse, pvz., Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Islandijoje, taikoma 16–64 m. amžiaus grupė. Kitos tarptautinės statistikos organizacijos 15–64 m. amžiaus grupę taip pat laiko standartine.

Kai kurios svarbiausios užimtumo charakteristikos pagal ES DJT:

• samdomaisiais darbuotojais vadinami viešajam ar privačiajam darbdaviui dirbantys asmenys, gaunantys įvairios formos darbo pajamas, pvz., darbo užmokestį, mokėjimus pagal darbo rezultatą arba natūra; taip pat įtraukiami nešauktiniai ginkluotųjų pajėgų nariai;
• savarankiškai dirbantys asmenys turi savo verslą, ūkį ar verčiasi privačia profesine praktika. Laikoma, kad savarankiškai dirbantis asmuo ataskaitinę savaitę dirbo, jei jis atitinka vieną iš šių kriterijų: dirba siekdamas pelno; skiria laiko verslo veikimui užtikrinti arba steigia verslo vienetą;
• ar asmuo dirba visą darbo dieną, ar ne, paprastai įrašoma pagal tiesioginį respondento atsakymą. Pagrindinės išimtys – Nyderlandai ir Islandija, kur taikomas 35 valandų ribinis dydis, Švedija, kur taikomas ribinis dydis savarankiškai dirbantiems asmenims, ir Norvegija, kur asmenų, dirbančių 32–36 valandas klausiama, ar jie dirba visą darbo dieną, ar dalį;
• ne vieną darbą turinčių darbuotojų rodikliai aprėpia tik asmenis, kurie tuo pat metu turi daugiau nei po vieną darbą; į šiuos rodiklius neįtraukiami ataskaitinę savaitę darbą pakeitusių asmenų duomenys;
• laikoma, kad samdomasis darbuotojas yra laikinas, jei jis ir darbdavys sutaria, kad darbas baigsis esant objektyvioms sąlygoms, pvz., tam tikrą dieną, pabaigus užduotį ar grįžus į nuolatiniam darbuotojui. Tokiems darbuotojams priskiriami: sezoniniai darbuotojai; agentūros ar darbo biržos įdarbinti asmenys, perleisti trečiajai šaliai, kad atliktų konkrečią užduotį (išskyrus tuos atvejus, kai pasirašoma neterminuota darbo sutartis); specialias mokymo sutartis sudarę asmenys.

Aplinkybės

Užimtumo statistiką galima naudoti įvairiems tyrimams, įskaitant makroekonominius (kai darbas vertinamas kaip gamybos veiksnys), našumo ar konkurencingumo. Be to, ją galima naudoti įvairiems su asmens užimtumo padėtimi susijusiems socialiniams ir elgsenos aspektams tyrinėti, pvz., nagrinėjant mažumų socialinę integraciją arba vertinant užimtumą kaip namų ūkių pajamų šaltinį.

Užimtumo rodiklis yra ir struktūrinis, ir trumpojo laikotarpio rodiklis. Naudojant jį kaip struktūrinį rodiklį, pagal darbo jėgos pasiūlą ir paklausą arba užimtumo kokybę galima aiškintis darbo rinkų ir ekonomikos sistemų struktūrą. Kaip trumpojo laikotarpio rodiklis jis atspindi verslo ciklą, tačiau šiuo atžvilgiu jo aprėptis ribota, nes užimtumo rodiklis dažnai laikomas praeities tendencijos rodikliu.

Užimtumo statistika svarbi daugeliui ES politikos sričių. 1997 m. lapkričio mėn. Liuksemburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl užimtumo buvo patvirtinta Europos užimtumo strategija (EUS). Ji patikslinta 2005 m., siekiant glaudžiau suderinti su atnaujintais Lisabonos tikslais, o 2008 m. liepos mėn. atnaujintos 2008–2010 m. užimtumo politikos gairės. 2010 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ pasiūlymą, ir 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba oficialiai jį patvirtino. Europos Vadovų Taryba pritarė penkiems pagrindiniams tikslams, kurių pirmas – iki 2020 m. pakelti 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumo lygį iki 75 proc. ES valstybės narės gali nustatyti savo nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į minėtus pagrindinius tikslus, ir parengti nacionalines reformų programas, kuriose nurodomi veiksmai, kurių jos ketina imtis strategijai įgyvendinti. Strategiją ar bent jos dalį būtų galima įgyvendinti populiarinant lanksčias darbo sąlygas, pvz., darbą ne visą darbo dieną ar iš namų, nes manoma, kad jomis skatinama dirbti. Kitos iniciatyvos, galinčios paskatinti daugiau žmonių dalyvauti darbo rinkoje, – labiau prieinamos vaikų priežiūros paslaugos, daugiau mokymosi visą gyvenimą galimybių ar paprastesnis profesinis judumas. Kalbant apie šiuos klausimus labai svarbi darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra, nes svarbu, kad taikant atitinkamą politiką būtų sprendžiami ir darbo rinkų lankstumo, ir darbo organizavimo bei santykių klausimai, atsižvelgiant į profesinio ir privataus gyvenimo derinimą, darbo vietos garantijas ir socialinę apsaugą. Remiantis strategija „Europa 2020“, EUS raginama imtis priemonių, padėsiančių iki 2020 m. pasiekti šiuos tris pagrindinius tikslus:

• kad darbą turėtų 75 proc. 20–64 m. asmenų;
• kad nebaigiančių mokyklos moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10 proc., o bent 40 proc. 30–34 m. asmenų turėtų tretinį išsilavinimą;
• bent 20 mln. sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia, skaičių.

Lėtas atsigavimas po finansų ir ekonomikos krizės ir vis daugiau duomenų apie nedarbo didėjimą paskatino Europos Komisiją 2012 m. balandžio 18 d. pateikti užimtumo srities dokumentų rinkinį, kuriame pateikta pasiūlymų, kaip didinti užimtumą. Šiuose pasiūlymuose, be kitų sričių, daug dėmesio skiriama darbo vietų kūrimo paklausai ir siūloma būdų, kaip ES valstybės narės galėtų skatinti įdarbinti daugiau žmonių, pavyzdžiui, mažindamos darbo jėgos mokesčius arba labiau remdamos steigiančiuosius įmones. Be to, pasiūlymuose siekiama nustatyti ekonomikos sritis, kuriose galima sukurti naujų darbo vietų, pvz., ekologiškos ekonomikos, sveikatos paslaugų bei informacinių ir ryšių technologijų sektoriai.

2012 m. gruodžio mėn., reaguodama į aukštą ir augantį jaunimo nedarbo lygį keliose ES valstybėse narėse, Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl dokumentų rinkinio „Jaunimo užimtumo didinimas“ (COM(2012) 727 final). Šis priemonių rinkinys – platesnio užimtumo dokumentų rinkinio veiksmų, skirtų jaunimui, tąsa. Jame pateikta įvairių pasiūlymų, pvz.:

• visi jaunuoliai iki 25 m. turėtų per keturis mėnesius nuo tada, kai pabaigia formaliojo švietimo programą ar netenka darbo, gauti kokybišką darbo pasiūlymą, galimybę tęsti mokslus, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę (vadinamoji jaunimo garantija);
• pradėti konsultacijas su Europos socialiniais partneriais dėl stažuočių kokybės sistemos, kad jaunimas saugiomis sąlygomis galėtų įgyti kokybiškos darbo patirties;
• sukurti Europos pameistrystės aljansą, siekiant, kad jaunimas turėtų daugiau kokybiškesnių pameistrystės galimybių ir būtų mažinamos jaunimo judumo kliūtys.

Pastangos mažinti jaunimo nedarbą tęsėsi ir 2013 m., Europos Komisijai pateikus „Jaunimo užimtumo iniciatyvą“ (COM(2013) 144 final), kuria siekiama sustiprinti ir paspartinti dokumentų dėl jaunimo užimtumo didinimo rinkinyje numatytas priemones. Minėtoje iniciatyvoje numatyta visų pirma remti nesimokančius ar nedirbančius jaunuolius regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc. Vėliau priimtas dar vienas Komunikatas „Susitelkime dėl Europos jaunimo. Raginimas spręsti jaunimo nedarbo problemą“ (COM(2013) 447 final), kuriuo siekiama paspartinti „jaunimo garantijos“ įgyvendinimą ir padėti ES valstybėms narėms ir įmonėms įdarbinti daugiau jaunimo.

Vienas iš pagrindinių 2014 m. kadenciją pradėjusios Komisijos narių kolegijos prioritetų – dėmesys naujų darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms, siekiant mažinti reglamentavimą, išmaniau išnaudoti turimus finansinius išteklius ir viešąsias lėšas. 2015 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė konkrečioms šalims skirtas ataskaitas, kuriose nagrinėjama ES valstybių narių ekonominė politika ir teikiama informacijos apie jų artimiausių metų prioritetus, nustatytus siekiant skatinti ekonomiką augti ir kurti naujas darbo vietas. Taip pat vasario mėn. Europos Komisija pasiūlė skirti 1 mlrd. EUR jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų 2015 metams, kad ES valstybės narės galėtų gauti iki 30 kartų daugiau išankstinio finansavimo jaunimo užimtumo lygiui skatinti ir taip padėtų iki 650 000 jaunuolių gauti darbą.

Taip pat žr.

• Visi straipsniai apie užimtumą (anglų k.)
• Job vacancy statistics (anglų k.)
• Job vacancy trends (anglų k.)
• Labour market statistics introduced (anglų k.)
• Labour markets at regional level (anglų k.)
• Participation of young people in education and the labour market (apžvalginis straipsnis) (anglų k.)
• The EU in the world - labour market (anglų k.)
• Underemployment and potential additional labour force statistics (anglų k.)
• Youth unemployment (apžvalginis straipsnis) (anglų k.)

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

• Europos socialinė statistika, 2013 m. redakcija (anglų k.)
• Darbo rinkos statistika, 2011 m. (anglų k.)
• Darbo rinkos statistika, 2010 m. (anglų k.)
• Darbo, privataus ir šeiminio gyvenimo derinimas Europos Sąjungoje, 2009 m. (anglų k.)
• Socialinė padėtis Europos Sąjungoje, 2009 m. (anglų k.)

Pagrindinės lentelės

• Užimtumas ir nedarbas (darbo jėgos tyrimas) (t_employ), žr. (anglų k.):

DJT pagrindiniai rodikliai (t_lfsi)

Gyventojai, veikla ir neveiklumas. DJT koreguotos eilutės (t_lfsi_act)

Užimtumas. DJT koreguotos eilutės (t_lfsi_emp)

Nedarbas. DJT koreguotos eilutės (t_une)

DJT eilutės. Išsamūs metiniai tyrimo rezultatai (t_lfsa)

DJT eilutės. Specialios temos (t_lfst)

Duomenų bazė

• Užimtumas ir nedarbas (darbo jėgos tyrimas) (employ), žr. (anglų k.):

DJT pagrindiniai rodikliai (lfsi)

Gyventojai, veikla ir neveiklumas. DJT koreguotos eilutės (lfsi_act)

Užimtumas. DJT koreguotos eilutės (lfsi_emp)

Nedarbas. DJT koreguotos eilutės (une)

DJT eilutės. Išsamūs ketvirtiniai tyrimo rezultatai (nuo 1998 m.) (lfsq)

DJT eilutės. Išsamūs metiniai tyrimo rezultatai (lfsa)

DJT eilutės. Specialios temos (lfst)

DJT ad hoc moduliai (lfso)

2013 m. Nelaimingi atsitikimai darbe ir kitos su darbu susijusios sveikatos problemos (lfso_13)

2012 m. Perėjimas nuo darbo prie išėjimo į pensiją (lfso_12)

2011 m. Neįgaliųjų galimybės patekti į darbo rinkas (lfso_12)

2010 m. Darbo ir šeiminio gyvenimo derinimas (lfso_10)

2009 m. Jaunimo patekimas į darbo rinką (lfso_09)

2008 m. Migrantų padėtis darbo rinkoje (lfso_08)

2007 m. Profesiniai nelaimingi atsitikimai, sveikatos problemos ir pavojingų veiksnių poveikis (lfs_07)

2006 m. Perėjimas nuo darbo prie išėjimo į pensiją (lfso_06)

2005 m. Darbo ir ššeiminio gyvenimo derinimas (lfso_05)

2004 m Darbo organizavimas ir darbo laikas (lfso_04)

2003 m. Mokymasis visą gyvenimą (lfso_03)

2002 m. Neįgaliųjų įdarbinimas (lfso_02)

2000 m. Perėjimas nuo mokymosi prie darbo (lfso_00)

Specialus skyrius

• Užimtumas ir nedarbas (darbo jėgos tyrimas) (anglų k.)

Metodai ir metaduomenys

Leidiniai

• ES darbo jėgos tyrimas. Interneto leidinys (anglų k.)
• Darbo jėgos tyrimas ES, šalyse kandidatėse ir ELPA šalyse. Pagrindiniai nacionalinių tyrimų bruožai. 2013–2014 m. redakcija (anglų k.)
• Europos Sąjungos duomenų kokybės ataskaita. Darbo jėgos tyrimas. 2013–2014 m. redakcija (anglų k.)

ESMS metaduomenų rinkmenos ir ES DJT metodika

• Užimtumas ir nedarbas (darbo jėgos tyrimas) (ESMS metaduomenų rinkmena — employ_esms) (anglų k.)
• Užimtumo augimas ir veiklos sritys. Metiniai vidurkiai (ESMS metaduomenų rinkmena — lfsi_grt_a_esms) (anglų k.)
• DJT ad hoc moduliai (ESMS metaduomenų rinkmena — lfso_esms) (anglų k.)
• DJT pagrindiniai rodikliai (ESMS metaduomenų rinkmena — lfsi_esms) (anglų k.)
• DJT duomenų eilutės. Išsamūs metiniai tyrimų rezultatai (ESMS metaduomenų rinkmena — lfsa_esms) (anglų k.)
• DJT duomenų eilutės. Išsamūs ketvirtiniai tyrimų rezultatai (nuo 1998 m.) (ESMS metaduomenų rinkmena — lfsq_esms) (anglų k.)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

• Užimtumo statistika. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Kitos nuorodos

• Europos Komisija. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos užimtumo strategija
• Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Užimtumas (anglų k.)