Archive:Nacionalinės sąskaitos ir BVP

Duomenys išgauti 2015 m. gegužės mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2016 m. rugpjūčio mėn.

1 grafikas. BVP dabartinėmis rinkos kainomis (2004–2014 m.)
(mlrd. EUR).
Šaltiniai – Eurostatas (tec00001) ir (nama_10_gdp)

1 lentelė. BVP dabartinėmis rinkos kainomis 2003–2004 ir 2012–2014 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp), (nama_10_pc) ir (tec00114)

2 grafikas. BVP vienam gyventojui dabartinėmis rinkos kainomis 2003 ir 2013 m.(¹)
(ES 28=100; pagal PGS vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (tec00114)

3 grafikas. Realiojo BVP augimas 2004–2014 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

2 lentelė. Realiojo BVP augimas 2004–2014 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais; 2004–2014 m. vidurkis).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis 2003 ir 2013 m.
(bendrosios pridėtinės vertės (iš viso) proc.).
Šaltinis – Eurostatas (nama_nace10_c)

4 grafikas. ES 28 bendroji pridėtinė vertė 2004–2014 m.
(2005=100).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

5 grafikas. ES 28 bendroji pridėtinė vertė 2004–2014 m.
(2005=100).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

6 grafikas. ES 28 darbo našumas 2004 ir 2014 m.
(tūkst. EUR vienam darbuotojui).
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_a10) ir (nama_10_a10e)

4 lentelė. Realus darbo našumas 2004–2014 m.
(2010 = 100).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_lp_ulc)

7 grafikas. ES 28 vartojimo išlaidos ir bendrojo kapitalo formavimas palyginamosiomis kainomis 2004–2014 m.
(2005=100).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

8 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentų metinė pokyčio norma
(realiaisiais dydžiais) 2004–2014 m.
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

9 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentai 2014 m.
(BVP proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) arba (tec00009), (tec00010), (tec00011) ir (tec00110)

10 grafikas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2014 m.
(BVP proc.).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

5 lentelė. Investicijos 2003, 2008 ir 2013 m.
(BVP proc.).
Šaltinis – Eurostatas (tsdec210)

11 grafikas. Pajamų paskirstymas 2014 m.
(BVP proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) arba (tec00016), (tec00015) ir (tec00013)

12 grafikas. ES 28 pajamų paskirstymas 2004–2014 m.
(2005=100).
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) arba (tec00016), (tec00015) ir (tec00013)

6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidos 2004, 2009 ir 2014 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_pc)

Nacionalinės sąskaitos – daugelio gerai žinomų šiame straipsnyje aptariamų ekonominių rodiklių šaltinis. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – dažniausias ūkio dydžio mato vienetas, o išvestiniai rodikliai, pvz., eurais išreikštas arba pagal kainų lygio skirtumus koreguotas BVP vienam gyventojui, dažnai naudojami gyvenimo lygiui palyginti arba konvergencijai Europos Sąjungoje (ES) stebėti.

Be to, tam tikrų BVP komponentų ir susijusių rodiklių, pvz., ekonominės veiklos rezultatų, importo ir eksporto, vidaus (privataus ir viešojo) vartojimo ar investicijų ir pajamų ir santaupų paskirstymo duomenų raida gali praversti gilinantis į varomąsias ekonomikos jėgas; atitinkamai ja galima remtis rengiant, stebint ir vertinant konkrečias ES politikos sritis.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

BVP raida

2008 m. ES-28 BVP augimas labai sulėtėjo ir 2009 m. dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės BVP stipriai sumažėjo. 2010 m. ES-28 BVP lygis pradėjo augti ir 2011, 2012 ir 2013 m. ši tendencija (nors ir vis lėtesniu tempu) tęsėsi ir BVP išaugo iki 13 075 000 mln. EUR. Šis rodiklis (dabartinėmis kainomis) yra visų laikų didžiausias (žr. 1 grafiką).

73,4 proc. šio viso rodiklio 2013 m. teko euro zonai (EZ-18), o jo 71,0 proc. sudarė penkios didžiausios ekonomikos ES valstybės narės (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija). Vis dėlto šalių duomenis reikėtų lyginti atsargiai, nes nominaliojo BVP, ypač euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių, rodikliams įtakos gali turėti daug veiksnių, pvz., valiutų keitimo kurso svyravimai.

Gyvenimo lygiui vertinti labiau tinka BVP vienam gyventojui duomenys, išreikšti perkamosios galios standartais (PGS), kitaip tariant duomenys, pakoreguoti pagal ūkio dydį (gyventojų skaičių) ir įvairių šalių kainų lygio skirtumus. 2012 m. ES-28 vidutinis BVP vienam gyventojui buvo 25 500 PGS, t. y. šiek tiek daugiau nei 2007 ir 2008 m. (25 000 PGS) prieš pajuntant finansų ir ekonomikos krizės padarinius. Sąlyginę atskirų šalių padėtį galima apibūdinti lyginant ją su šiuo vidurkiu, o ES-27 rodiklį laikant 100. 2012 m. tarp ES valstybių narių didžiausias sąlyginis rodiklis buvo Liuksemburgo: jo BVP vienam gyventojui, išreikštas PGS, daugiau nei 2,6 kartus viršijo ES-27 vidurkį. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad į šią šalį atvyksta dirbti daug Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojų. Kita vertus 2012 m. Bulgarijos BVP vienam gyventojui nesiekė nė pusės ES-27 vidurkio.

Nepaisant to, kad iš esmės PGS rodiklius reikėtų naudoti lyginant šalių padėtį tais pačiais metais, o ne per tam tikrą laikotarpį, šių rodiklių raida per pastarąjį dešimtmetį leidžia teigti, kad 2004, 2007 ar 2013 m. į ES įstojusių valstybių narių gyvenimo lygis artėjo prie ES vidurkio, nors tam ir pakenkė finansų ir ekonomikos krizė. 2002 m. padėtį lyginant su 2012 m., Liuksemburgas, Vokietija, Švedija ir Austrija dar labiau viršijo ES-27 vidurkį, o kelios kitos ES-15 valstybės narės, visų pirma Jungtinė Karalystė, Italija, Airija ir Prancūzija prie jo priartėjo (žr. 2 grafiką). 2002 m. ES-27 vidurkio nesiekusios Lietuva, Rumunija, Latvija, Slovakija, Estija, Lenkija ir Bulgarija 2012 m. labiausiai prie jo priartėjo, o štai Graikija ir Portugalija – nutolo.

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2009 m. pastūmėjo ES, Japoniją ir Jungtines Valstijas į gilų nuosmukį (žr. 3 grafiką), tačiau 2010 m. jos ėmė atsigauti. Japonijos ir Jungtinių Valstijų ekonomika krizės padarinius pajuto dar 2008 m., nors tada realusis BVP sumažėjo gana nedaug. 2009 m. ES-28 realusis BVP sumažėjo 4,5 proc., Japonijos – 5,5 proc., o Jungtinių Valstijų – 2,8 proc. ES-28 atsigaunant 2010 m. BVP palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,0 proc., o 2011 m. – dar 1,6 proc. 2012 m. BVP mažėjo 0,4 proc., o 2013 m. buvo palyginti stabilus (0,1 proc. padidėjimas). Euro zonoje (EZ-18) atitinkami 2010 ir 2011 m. augimo rodikliai buvo panašūs į ES-28, tačiau 2012 m. sumažėjimas buvo ryškesnis (-0,7 proc.) ir jis tęsėsi ir 2013 m. (-0,4 proc.). Padėties gerėjimas Japonijoje ir (šiek tiek mažiau) Jungtinėse Valstijose 2010 m. buvo labiau juntamas nei ES-28. JAV ši tendencija tęsėsi ir 2011 m., o Japonijos realusis BVP šiek tiek mažėjo (-0,5 proc.), (bent) iš dalies dėl tragiškų Tohoku žemės drebėjimo ir cunamio 2011 m. kovą padarinių. 2012 ir 2013 m. tiek Japonijos, tiek Jungtinių Valstijų ekonomika augo.

ES valstybių narių realusis BVP augo įvairiai – tiek vertinant laikotarpius, tiek skirtingas šalis. 2009 m. visų ES valstybių narių, išskyrus Lenkiją, rodikliai mažėjo, tačiau 2010 m. 22 valstybių narių ekonomika vėl pradėjo augti ir 2011 m. ši tendencija nustatyta 25 ES valstybėse narėse. Tačiau 2012 m. padėtis pasikeitė ir tik pusės ES-28 valstybių narių ekonomika augo. 2013 m. jų buvo jau 17. 2013 m. sparčiausias augimas buvo Latvijoje (4,1 proc.), Rumunijoje (3,5 proc.) ir Lietuvoje (3,3 proc.). Tais metais Kipro ekonomika sumažėjo labiau (-5,4 proc.) nei 2012 m. (-2,4 proc.), o Graikijoje buvo priešingos tendencijos: 2013 m. ekonomika sumažėjo 3,9 proc., t. y. mažiau nei ankstesniais dvejais metais (po maždaug -7 proc.).

Nagrinėjant visą pastarąjį dešimtmetį, finansų ir ekonomikos krizės padariniai pablogino bendruosius ES valstybių narių ekonomikos rezultatus. Vidutinis metinis ES-28 ir euro zonos (EZ-18) augimas 2003–2013 m. buvo atitinkamai 1,1 ir 0,8 proc. Didžiausi rodikliai buvo Slovakijos ir Lietuvos (abiejų 4,2 proc. per metus), toliau – Lenkija (4,0 proc.), Latvija (3,7 proc.), Estija (3,6 proc.), Rumunija (3,5 proc.) ir Bulgarija (3,3 proc.). Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje bendrasis realiojo BVP kitimas 2003–2013 m. buvo neigiamas.

Pagrindiniai suvestiniai BVP rodikliai

Vertinant BVP pagal produkciją, 3 lentelėje apžvelgiama santykinė 10 rūšių veiklos, prisidedančios prie bendrosios pridėtinės vertės, svarba. 2003–2013 m. pramonės sektoriaus dalis ES-28 pridėtinės vertės rodiklyje sumažėjo 1,2 proc. punkto iki 19,1 proc. Nuo šio sektoriaus nedaug atsiliko paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (19,0 proc.). Šių sektorių dalis per minėtą dešimtmetį taip pat mažėjo (0,7 proc. punkto). Kita vertus viešosios administracijos, švietimo ir sveikatos sektoriaus dalis didėjo (1,0 proc. punkto) ir 2013 m. pasiekė 19,4 proc. Taigi ši ekonominė veikla sąraše pakilo iš trečiosios pozicijos į pirmąją ir tapo didžiausia (šiuo išsamumo lygmeniu), vertinant pagal pridėtinę vertę. Toliau pagal dydį 2013 m. rikiavosi šių rūšių veikla: nekilnojamojo turto operacijos (11,2 proc.), profesinių, mokslinių, techninių, administracinių ir aptarnavimo tarnybų paslaugos (toliau – verslo paslaugos) (10,4 proc.), statyba (5,7 proc.), finansų ir draudimo paslaugos (5,4 proc.) bei informacijos ir ryšių paslaugos (4,5 proc.). Mažiausiai prisidėjo pramogų ir kitos paslaugos (3,6 proc.) ir žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba (1,7 proc.).

2013 m. paslaugos sudarė 73,5 proc. ES-28 bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 71,5 proc. 2003 m. Paslaugų sektorius santykinai buvo ypač svarbus Liuksemburge, Kipre, Maltoje, Graikijoje, Prancūzijoje (2012 m. duomenys), Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Danijoje – šiose šalyse jis sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius bendrosios pridėtinės vertės.

Bent iš dalies struktūrinius pokyčius galima paaiškinti technologijų kaita, santykinių kainų pokyčiais, užsakomosiomis paslaugomis ir globalizacija. Dėl šių reiškinių gamybos veikla dažnai perkeliama į pigesnės darbo jėgos regionus tiek pačioje ES, tiek už jos ribų.

Tam tikrų rūšių veiklą ypač paveikė finansų ir ekonomikos krizė: 2007–2009 m. pramonė mažėjo ryškiausiai ir jos pridėtinė vertė ES-28 iš viso krito 13,8 proc. (apimtimi), pramonės produkcija 2011–2013 m. sumažėjo dar 1,5 proc. Statybų sektoriaus nuosmukis buvo giliausias ir ilgiausias: 2007–2013 m. produkcija mažėjo kasmet ir iš viso sumažėjo 18,9 proc. Verslo paslaugų ir paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių pridėtinė vertė mažėjo tik vienus metus (2008–2009 m.), tačiau gana smarkiai – atitinkamai -8,0 proc. ir -5,5 proc. Paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių produkcija 2012 m. mažėjo, bet ne tiek daug. Žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriaus produkcija 2009 m. pasiekė piką, bet 2010 m. ir 2012 m. mažėjo atitinkamai 3,8 ir 5,5 proc. Kitų rūšių veiklos pridėtinė vertė per krizę mažėjo ne taip žymiai, daugiausia 2009, 2010 ir 2012 m. (finansų ir draudimo paslaugos) bei 2009 m. (meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla) (žr. 4 grafiką).

Darbo našumas

Dešimtmečio (2003–2013 m.) darbo našumo vienam darbuotojui analizė rodo, kad visų rūšių veiklos rodikliai (dabartinėmis kainomis) augo ir šis augimas buvo nuo 17,4 proc. (paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos) iki 35,9 proc. (pramonė). Šių rodiklių atitinkamai nesiekė informacijos ir ryšių paslaugos (4,4 proc.) ir verslo paslaugos (8,0 proc.) (žr. 5 grafiką). Infliacijos poveikiui panaikinti darbo našumas vienam asmeniui taip pat gali būti apskaičiuojamas naudojant produkcijos palyginamosiomis kainomis rodiklius. Išsamesni našumo raidos duomenys vienam darbuotojui arba vienai darbo dienai rodo, kad į ES 2004, 2007 ar 2013 m. įstojusių valstybių narių darbo našumas per pastarąjį dešimtmetį artėjo prie ES-27 vidurkio (žr. 4 lentelę), išskyrus Maltą. Pavyzdžiui, Lietuvoje darbo našumas vienam darbuotojui 2002–2012 m. padidėjo nuo 49 proc. iki 74 proc. ES-27 vidurkio. Latvijos, Rumunijos, Slovakijos, Estijos ir Lenkijos rodikliai taip pat labai artėjo prie šio vidurkio. Kita vertus, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Belgijoje ir Graikijoje darbo našumas vienam asmeniui, palyginti su ES-27 vidurkiu, labai sumažėjo.

Vartojimas ir investicijos

Nagrinėjant BVP komponentų raidą pagal išlaidas, galima pažymėti, kad galutinio vartojimo išlaidos ES-28 2003–2013 m. padidėjo 9,7 proc. (apimtimi) (žr. 6 grafiką), nors 2009 ir 2012 m. buvo šiek tiek sumažėjusios. 2003–2013 m. valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos didėjo šiek tiek sparčiau – 13,5 proc. Bendrojo kapitalo formavimas šiuo laikotarpiu sumažėjo 2,9 proc., daugiausia dėl smarkaus sumažėjimo 2009, 2012 ir 2013 m., o eksportas pastaraisiais metais augo kur kas labiau nei importas.

Namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos, sumažėjusios 2009 m., 2010 ir 2011 m. didėjo (atitinkamai 1,1 ir 0,3 proc. apimtimi), tačiau 2012 m. vėl sumažėjo (-0,7 proc.), o 2013 m. stabilizavosi. Nuo 2009 m. ES-27 valdžios sektoriaus išlaidų (apimtimi) augimas ėmė lėtėti, o 2011 m. virto neigiamu (-0,2 proc.). Neigiama tendencija tęsėsi ir 2012 m. (taip pat -0,2 proc.), o 2013 m. šiek tiek pagerėjo (0,3 proc. augimas). 2011 m. ES-28 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas truputį didėjo (1,6 proc.), tačiau jo rodikliai dar neatsigavo nuo stipraus nuosmukio 2009 m. (-13,4 proc.) ir 2012 bei 2013 m. vėl buvo neigiami.

Vertinant dabartinėmis kainomis, 2013 m. namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos sudarė 58,3 proc. ES-28 BVP, valdžios sektoriaus išlaidos – 21,5 proc., o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis buvo 17,3 proc. (žr. 8 grafiką).

Apskritai investicijų intensyvumas ES valstybėse narėse buvo labai įvairus ir tai iš dalies atitinka skirtingus tų šalių pastarųjų metų ekonominio vystymosi ir augimo dinamikos etapus (žr. 9 grafiką). 2013 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP sudarė 17,3 proc. (ES-28) ir 17,7 proc. (euro zonoje, EZ-18). Šis rodiklis buvo didžiausias Estijoje (25,3 proc.), Rumunijoje(23,6 proc.), Čekijoje (22,1 proc.), Latvijoje ir Austrijoje (po 21,1 proc.) ir Bulgarijoje (20,7 proc.), o mažiausias – Airijoje (10,7 proc., 2012 m. duomenys), Kipre (11,6 proc.) ir Graikijoje (12,1 proc.).

Daugiausia investavo privatusis sektorius (žr. 5 lentelę). 2012 m. įmonių ir namų ūkių investicijos siekė 16,0 proc. ES-28 BVP, o viešojo sektoriaus rodiklis buvo 2,3 proc. Santykiniais dydžiais didžiausios viešojo sektoriaus investicijos buvo Estijoje (5,4 proc. BVP), verslo sektoriaus – Bulgarijoje (16,5 proc.) ir Latvijoje (16,1 proc.), o namų ūkiai aktyviausiai investavo Suomijoje (6,9 proc.), Italijoje (6,5 proc.), Vokietijoje (6,3 proc.), Prancūzijoje (6,2 proc.) ir Belgijoje (6,0 proc.).

Pajamos

ES-28 BVP analizė pagal pajamas rodo, kad tarp iš gamybos gaunamų pajamų labiausiai išsiskyrė atlygis darbuotojams, 2013 m. sudaręs 49,4 proc. BVP. Bendrasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos sudarė 38,6 proc. BVP, o gamybos ir importo mokesčių (atėmus subsidijas) dalis buvo 12,1 proc. (žr. 10 grafiką). 11 grafike matyti, kad 2011 ar 2012 m. atitinkami pajamų suvestiniai rodikliai grįžo į lygį, kuris buvo pasiektas prieš finansų ir ekonomikos krizę. 2009 m. atlygis darbuotojams sumažėjo 3,0 proc., tačiau 2013 m. jau 5,5 proc. viršijo 2008 m. lygį. Bendrojo likutinio pertekliaus ir mišriųjų pajamų rodiklių sąstingis prasidėjo dar 2008 m., o 2009 m. jie krito 8,6 proc. 2012 m. šis suvestinis pajamų rodiklis vėl beveik pasiekė iki krizės (2007 m.) buvusį aukščiausią lygį, o 2013 m. jį viršijo 1,2 proc. Gamybos ir importo mokesčiai (atėmus subsidijas) taip pat pradėjo mažėti dar 2008 m. (-2,7 proc.) ir šis procesas 2009 m. greitėjo (-8,5 proc.). 2011 m. patirti nuostoliai buvo kompensuoti ir 2013 m. šis pajamų rodiklis 6,1 proc. viršijo ankstesnį aukščiausią lygį (taip pat 2007 m.).

Namų ūkių vartojimas

2012 m. bent pusę didžiosios ES valstybių narių daugumos BVP sudarė namų ūkių vartojimo išlaidos. Didžiausias ES valstybių narių rodiklis buvo Graikijos (76,7 proc., 2011 m. duomenys), Kipro (73,9 proc.), Bulgarijos (70,1 proc.) ir Maltos (69,1 proc.). Mažiausias – Liuksemburgo (38,1 proc.), nors jo vidutinės namų ūkių išlaidos vienam gyventojui vis dėlto buvo didžiausios (30 800 EUR) (žr. 6 lentelę).

Išsamesni 2012 m. ES-28 bendrųjų namų ūkių vartojimo išlaidų duomenys rodo, kad beveik ketvirtadalį (24,1 proc.) jų sudarė būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro išlaidos (žr. 12 grafiką). Toliau pagal dydį buvo transporto (13,0 proc.) ir maisto bei nealkoholinių gėrimų išlaidos (taip pat 13,0 proc.). Likusių 12 grafike nurodytų kategorijų vartojimo išlaidos kartu sudarė beveik pusę (49,8 proc.) bendrųjų namų ūkių vartojimo išlaidų.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

ES nacionalinių sąskaitų rengimo metodika nustatyta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS). Galiojanti 1995 m. ESS versija visiškai atitinka pasaulines nacionalinių sąskaitų rengimo gaires 1993 m. NSS. 2008 m. tarptautiniu mastu susitarus dėl atnaujintos NSS versijos, 2013 m. gegužės mėn. priimta atnaujinta ESS versija (introduction 2010 m. ESS (anglų kalba)), kuri bus pradėta taikyti nuo 2014 m. rugsėjo mėn.

BVP ir pagrindiniai jo komponentai

Pagrindiniai nacionalinių sąskaitų suvestiniai rodikliai rengiami iš institucinių vienetų, būtent nefinansinių ir finansinių bendrovių, valdžios sektoriaus, namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų, duomenų.

Nacionalinių sąskaitų duomenys – tai informacija apie BVP komponentus, užimtumą, galutinio vartojimo suvestinius rodiklius ir santaupas. Daugelis iš šių kintamųjų apskaičiuojami kasmet arba kas ketvirtį.

BVP – pagrindinis nacionalinių sąskaitų rodiklis, apibendrinantis šalies ar regiono ekonominę padėtį. Jį galima apskaičiuoti taikant skirtingus metodus: produkcijos metodą, išlaidų metodą ir pajamų metodą.

Nagrinėjant BVP vienam gyventojui pašalinama absoliučiojo gyventojų skaičiaus įtaka ir todėl galima lengviau lyginti skirtingas šalis. BVP vienam gyventojui – platus ekonominis gyvenimo lygio rodiklis. Nacionalinėmis valiutomis išreikšti BVP duomenys gali būti perskaičiuojami į perkamosios galios paritetus (PGP), geriau už rinkos valiutos pirkimo kursus atspindinčius kiekvienos valiutos perkamąją galią. Taip panaikinami šalių kainų lygio skirtumai. BVP vienam gyventojui apimties indeksas, išreikštas PGS, nurodomas taikant santykį su ES-27 vidurkiu (prilyginamą 100). Jei šalies indeksas didesnis arba mažesnis už 100, jos BVP vienam gyventojui lygis atitinkamai didesnis arba mažesnis už ES-27 vidurkį. Pagal šį indeksą galima lyginti atskiras šalis, ne vien pokyčius per tam tikrą laikotarpį.

Apskaičiuojant metinį BVP augimą palyginamosiomis kainomis, kitaip tariant – BVP apimties pokytį, siekiama lyginti ekonominio vystymosi dinamiką per tam tikrą laikotarpį ir įvairaus dydžio ekonomikos šalis, neatsižvelgiant į kainų lygį.

Papildomi duomenys

Ekonominės veiklos rezultatus taip pat galima nagrinėti pagal veiklos rūšį. Nagrinėjant aukščiausiu duomenų agregavimo lygmeniu atsižvelgiama į 10 NACE 2 red. pozicijų: žemės ūkis, medžioklė ir žvejyba; pramonė; statyba; paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; informacijos ir ryšių paslaugos; finansinės ir draudimo paslaugos; nekilnojamojo turto operacijos; profesinės, mokslinės, techninės, administracinės ir aptarnavimo paslaugos; viešasis valdymas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; kitos paslaugos ir namų ūkių ir ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla. Veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį gali būti lengviau nagrinėti naudojant apimties rodiklį – kitaip tariant, defliavus veiklos rezultatų vertę, kad jai neturėtų poveikio kainų pokyčiai. Kiekviena veikla defliuojama atskirai, kad būtų atsižvelgta į susijusių produktų kainų pokyčius.

Kitas nacionalinių sąskaitų duomenų rinkinys (su darbo jėgos našumu susiję rodikliai, pvz., darbo našumo) naudojamas nagrinėjant konkurencingumą. PGS išreikšti našumo rodikliai ypač naudingi lyginant įvairias šalis. PGS išreikštas BVP vienam darbuotojui leidžia susidaryti bendrą įspūdį apie šalių ekonomikos produktyvumą. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad šis rodiklis priklauso nuo bendro užimtumo struktūros ir gali, pvz., mažėti priklausomai nuo to, ar pasirenkamas darbas visą darbo dieną, ar ne visą darbo dieną. PGS išreikštas BVP vienai darbo valandai yra aiškesnis našumo rodiklis, nes įvairiose šalyse ir veiklos srityse gali būti pasirenkama labai įvairi darbo trukmė. Duomenys pateikiami kaip indeksas pagal santykį su ES vidurkiu. Jei indeksas viršija 100, darbo našumas viršija ES vidurkį.

Vartojimo išlaidų duomenis galima suskirstyti pagal Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių (COICOP), kurį aukščiausiu agregavimo lygmeniu sudaro 12 pozicijų. Metinę namų ūkių išlaidų informaciją galima rasti nacionalinėse sąskaitose, parengtose taikant makroekonominį metodą. Kitas namų ūkių išlaidų duomenų šaltinis yra namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT). Informacija gaunama prašant namų ūkius vesti įsigyjamų prekių ir paslaugų dienoraštį ir kur kas išsamiau aprėpia prekes ir paslaugas bei socialinės ir ekonominės analizės galimybes. NŪBT vykdomas ir skelbiamas tik kas penkerius metus, naujausi turimi duomenys yra 2005 m.

Namų ūkių santaupos – pagrindinis vidaus kapitalo investicijų finansavimo šaltinis. Sąskaitų sistemoje tiek disponuojamosios pajamos, tiek santaupos pateikiamos bruto, kitaip tariant, į abu šiuos suvestinius rodiklius įtraukiant pagrindinio kapitalo vartojimą.

Aplinkybės

Europos institucijoms, vyriausybėms, centriniams bankams ir kitoms ekonominėms ir socialinėms viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms reikia palyginamų ir patikimų statistinių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti priimamus sprendimus. Nacionalines sąskaitas galima naudoti įvairaus pobūdžio analizei ir vertinimui. Kadangi vartojamos tarptautiniu mastu pripažintos sąvokos ir apibrėžtys, galima nagrinėti įvairias šalis, pvz., ES valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybės ryšius arba ES valstybių narių ir kitų šalių skirtumus.

Verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizė

Vienas iš daugelio būdų naudoti nacionalinių sąskaitų duomenis susijęs su būtinybe paremti Europos ekonominės politikos sprendimus ir siekti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) tikslų. Tam reikia aukštos kokybės trumpojo laikotarpio statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima stebėti makroekonominę raidą ir rengti makroekonominės politikos rekomendacijas. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių ir seniausių nacionalinių sąskaitų panaudojimo būdų – kiekybiškai išreikšti ekonomikos augimą, tiesiog analizuojant BVP augimą. Baziniai nacionalinių sąskaitų duomenys visų pirma naudojami makroekonominei politikai rengti ir stebėti, o labiau išvestiniai duomenys, pvz., išteklių ir panaudojimo lentelės, taip pat gali būti naudojami sektorių ar pramonės politikai rengti.

Nuo pat EPS sukūrimo 1999 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų naudotojų. ECB kainų stabilumo rizikos vertinimo strategija grindžiama dviem analitinėmis perspektyvomis, vadinamomis dviem ramsčiais: ekonominė analizė ir piniginė analizė. Remiantis šiomis perspektyvomis įvertinama daugelis piniginių ir finansinių rodiklių ir jie lyginami su kitais svarbiais duomenimis, leidžiančiais suderinti piniginę, finansinę ir ekonominę analizę, pvz., su pagrindiniais nacionalinių sąskaitų suvestiniais rodikliais. Taip piniginius ir finansinius rodiklius galima nagrinėti atsižvelgiant į visą likusią ekonomiką.

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) rengia Europos Komisijos makroekonomines prognozes. Jose atsižvelgiama į visas ES valstybes nares, kad būtų galima parengti euro zonos ir ES prognozes, tačiau taip pat įtraukiamos šalių kandidačių ir kai kurių ne ES valstybių narių perspektyvos.

Nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys taip pat seniai naudojami valstybės finansams nagrinėti. ES viduje jie taip pat taikomi specialioms reikmėms, susijusioms su EPS konvergencijos kriterijais, iš kurių du tiesiogiai susiję su valstybės finansais. Šie kriterijai nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų duomenis: valstybės deficito ir valstybės skolos santykį su BVP. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie Valdžios sektoriaus finansų statistiką.

Regioninė, struktūrinė ir sektorių politika

Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys naudojami ne tik verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizei, bet ir kitoms su politika susijusioms reikmėms, pvz., regioniniams, struktūriniams ir sektorių klausimams spręsti.

Regioninėmis sąskaitomis iš dalies grindžiamas išlaidų paskirstymas struktūriniams fondams. Be to, regioniniai statistiniai duomenys naudojami ex post vertinant regioninės ir sanglaudos politikos rezultatus.

Skatinti ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas – strateginis tiek ES, tiek valstybių narių prioritetas, nustatytas strategijoje „Europa 2020“. Šiems strateginiams prioritetams paremti visuose ES ekonomikos sektoriuose įgyvendinama bendra politika, o valstybės narės diegia savo teritorijoje struktūrines reformas. Norėdama užtikrinti, kad šie veiksmai būtų kuo naudingesni, ir pasirengti ateities uždaviniams, Europos Komisija nagrinėja šią politiką.

Europos Komisija vykdo ekonominę analizę ir padeda plėtoti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėdama įvairių paramos mechanizmų veiksmingumą ir numatydama ilgalaikius prioritetus. Tam pasitelkiami moksliniai tyrimai, analizė ir poveikio vertinimo veiksmai, skirti su ES ir kitų šalių žemės ūkiu ir kaimo ekonomika susijusioms temoms, be kita ko naudojant žemės ūkio ekonomines sąskaitas.

Tikslų, lyginamųjų standartų ir įnašų nustatymas

Nustatant įvairių rūšių ES politiką vis dažniau nustatomi ir privalomi ar neprivalomi vidutinio laikotarpio ar ilgalaikiai tikslai. Kai kuriems iš jų kaip lyginamasis vardiklis naudojamas BVP lygis, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų tikslinis rodiklis yra 3 proc. BVP.

Nacionalinių sąskaitų duomenys taip pat naudojami nustatant ES išteklius. Pagrindinės taisyklės nustatomos Tarybos sprendime. Visa nuosavų išteklių suma, būtina ES biudžetui finansuoti, nustatoma pagal visas išlaidas atėmus kitas pajamas, o didžiausia nuosavų išteklių suma siejama su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

Nacionalinių sąskaitų duomenys naudojami ne tik įnašams į ES biudžetą, bet ir įnašams į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas (JT), nustatyti. Įnašai į JT biudžetą pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvairiais koregavimo koeficientais ir ribomis.

Analizė ir prognozės

Nacionalinės sąskaitos taip pat dažnai naudojamos rengiant ekonomikos padėties ir raidos analizę ir prognozes. Socialiniai partneriai, kaip antai įmonių atstovai (pvz., prekybos asociacijos) ar darbuotojų atstovai (pvz., profesinės sąjungos), taip pat gali gilintis į nacionalinių sąskaitų duomenis ir nagrinėti pokyčius, turinčius įtakos pramonės santykiams. Be to, mokslininkai ir analitikai, pasitelkę nacionalines sąskaitas, nagrinėja verslo ciklus ir ilgalaikius ekonominius ciklus bei sieja juos su ekonomikos, politikos ar technologijų raida.