Archive:Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos

Duomenys išgauti 2015 m. kovo mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2016 m. birželio mėn.

Darbo sąnaudų komponentai

1 grafikas. Apytikslės valandinės darbo sąnaudos 2014 m. (¹)
(EUR).
Šaltinis – Eurostatas (lc_lci_lev)

2 grafikas. Visų samdomųjų darbuotojų (išskyrus praktikantus) valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana
2010 m. (¹)
Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_pub2s)

3 grafikas. Mažai uždirbantys samdomieji darbuotojai
(išskyrus praktikantus), kurių darbo užmokestis sudaro mažiau nei du trečdalius valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos, 2006 ir 2010 m. (¹)
(samdomųjų darbuotojų proc. dalis).
Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_pub1s)

4 grafikas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2013 m. (¹)
(vidutinio vyrų ir moterų gaunamo valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas (proc.) pagal vyrų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, nekoreguota forma).
Šaltinis – Eurostatas (tsdsc340)

1 lentelė. Grynasis metinis darbo užmokestis 2014 m.
(EUR).
Šaltinis – Eurostatas (earn_nt_net)

2 lentelė. Mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų mokesčio tarifo rodikliai 2005 ir 2013 m.
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (earn_nt_taxwedge), (earn_nt_unemtrp) ir (earn_nt_lowwtrp)

Šiame straipsnyje lyginami ir gretinami Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, ES šalių kandidačių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų (darbdavių išlaidų darbuotojams) duomenys.

Darbo jėga – labai svarbus ekonomikos elementas. Įmonėms darbo jėga – tai išlaidos (darbo sąnaudos), į kurias įtraukiamas ne tik samdomiesiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, bet ir įvairios kitos sąnaudos, daugiausia darbdavio mokėtinos socialinės įmokos. Todėl darbo jėga yra esminis verslo konkurencingumo veiksnys, nors jam poveikį daro taip pat kapitalo sąnaudos (pvz., paskolų palūkanos ir kapitalo dividendai) ir piniginės išraiškos neturintys elementai, pvz., inovacijos, prekių ženklai ar produktų rinkodara.

Atlygis už darbą, paprastai vadinamas darbo užmokesčiu ar atlyginimu, dažniausiai yra pagrindinis samdomųjų darbuotojų pajamų šaltinis, turintis didelės įtakos jų perkamajai galiai ar taupymo galimybėms. Į darbo užmokestį neatskaičius mokesčių įtraukiamos ir samdomojo darbuotojo mokėtinos socialinės įmokos, o pajamos atskaičius mokesčius skaičiuojamos atėmus šias ir bet kokias kitas valdžios sektoriui mokėtinas įmokas, pvz., pajamų mokesčius. Kadangi mokesčių suma paprastai priklauso nuo namų ūkio pajamų ir sudėties, pajamos atskaičius mokesčius apskaičiuojamos pagal kelias tipines padėtis, kurios gali susiklostyti namų ūkiuose.

Pirmesnėje diagramoje apibendrintas pajamų atskaičius mokesčius, pajamų neatskaičius mokesčių ir darbo sąnaudų ryšys.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Darbo sąnaudos

2014 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES 28 buvo apie 24,60 EUR, o euro zonoje (EZ 18) – 29,20 EUR. Tačiau šie vidutiniai rodikliai slepia didelius ES valstybių narių skirtumus: iš tiesų valandinės darbo sąnaudos buvo nuo 3,80 EUR iki 40,30 EUR (1 grafikas).

Darbo sąnaudas sudaro darbo užmokesčio sąnaudos ir su darbo užmokesčiu nesusijusios sąnaudos, pvz., darbdavių socialinės įmokos. Su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis ES 28 (visa ekonomika) sudarė 24,4 proc., o euro zonoje – 26,1 proc. Šie rodikliai ES valstybėse narėse taip pat labai įvairūs. Didžiausia su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis (visa ekonomika) buvo Prancūzijoje (33,1 proc.), Švedijoje (31,6 proc.), Italijoje (28,2 proc.), Lietuvoje (28,0 proc.), Belgijoje (27,8 proc.) ir Čekijoje (27,1 proc.). Mažiausia su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis (visa ekonomika) buvo Maltoje (6,9 proc.), Danijoje (13,1 proc.), Airijoje (13,5 proc.), Liuksemburge (13,6 proc.), Kroatijoje (14,9 proc.) ir Slovėnijoje (15,7 proc.).

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

Darbo užmokesčio mediana

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – didžiausia darbo sąnaudų dalis. Didžiausia valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana ES valstybėse narėse 2010 m. spalio mėn. buvo Danijoje (25,00 EUR), Airijoje (18,30 EUR) ir Liuksemburge (17,80 EUR) (žr. 2 grafiką). Mažiausia – Bulgarijoje (1,50 EUR), Rumunijoje (2,00 EUR), Lietuvoje (2,70 EUR) ir Latvijoje (2,90 EUR). Taigi, didžiausias rodiklis 16 kartų viršijo mažiausią išreiškus eurais, o išreiškus perkamosios galios standartais (PGS) – taip atsižvelgiama į kainų skirtumus šalyse – šis santykis buvo 5:1.

Mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai

Mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai – tai samdomieji darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra ne didesnis kaip du trečdaliai tam tikros šalies valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos.

2010 m. ES 27 17,0 proc. visų samdomųjų darbuotojų priklausė šiai grupei, o euro zonoje (EZ 17) ši dalis buvo kiek mažesnė (14,8 proc.). Didžiausia mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis buvo Latvijoje (27,8 proc.) ir Lietuvoje (27,2 proc.), o mažiausia – Švedijoje (2,5 proc.), Suomijoje (5,9 proc.), Prancūzijoje (6,1 proc.), Belgijoje (6,4 proc.) ir Danijoje (7,7 proc.). Palyginti su 2006 m. (anksčiausi ataskaitiniai metai, kuriais tokie duomenys rinkti), mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis liko gana stabili: ES 27 ji padidėjo 0,2 proc. punkto, o euro zonoje – 0,4 proc. punkto (3 grafikas).

2006–2010 m. mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis labiausiai didėjo Maltoje (+3,9 proc. punkto) ir Bulgarijoje (+3,1 proc. punkto), o labiausiai mažėjo Portugalijoje (-4,6 proc. punkto), Latvijoje (-3,1 proc. punkto), Graikijoje (-2,9 proc. punkto), Vengrijoje ir Slovėnijoje (po -2,1 proc. punkto).

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Nepaisant tam tikrų teigiamų tendencijų, vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokestis ES vis dar labai skiriasi. Paprastai šis reiškinys vaidinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu. 2013 m. ES 28 moterims buvo vidutiniškai mokama 16,4 proc. mažiau nei vyrams. Mažiausias (mažiau nei 10,0 proc.) vidutinio darbo užmokesčio skirtumas buvo Slovėnijoje, Maltoje, Lenkijoje, Italijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Rumunijoje ir Belgijoje. Didžiausias – Estijoje (29,9 proc.), Austrijoje (23,0 proc.), Čekijoje (22,1 proc.) ir Vokietijoje (21,6 proc.) (žr. 4 grafiką).

Šiuos skirtumus gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai, profesijų ir veiklos, kurią paprastai vykdo daugiau vyrų ar moterų, skirtumai, darbo ne visą darbo dieną pasirinkimo skirtumai, taip pat privačiųjų ir viešųjų įstaigų žmogiškųjų išteklių skyrių požiūris į karjeros raidą ir nemokamas ar motinystės atostogas. Kartais vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą galima bent iš dalies paaiškinti sektorių ir profesiniu atskyrimu, išsilavinimu ir mokymu, informuotumu, skaidrumu ar tiesiogine diskriminacija. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas taip pat atspindi kitokio pobūdžio nelygybę, visų pirma dažnai neproporcingą moterims tenkančių šeiminių prievolių dalį ir susijusius sunkumus derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Daug moterų dirba ne visą darbo dieną arba pagal nestandartines sutartis. Tai leidžia joms toliau dirbti ir vykdyti šeimines prievoles, tačiau turi neigiamos įtakos darbo užmokesčiui, karjeros raidai, galimybėms būti paaukštintoms ir pensijos dydžiui.

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius

Darbo užmokesčio atskaičius mokesčius informacija papildo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių duomenis, kaip disponuojamųjų pajamų išraiška, kitaip tariant, šis rodiklis gaunamas iš sumų neatskaičius mokesčių atėmus pajamų mokesčius ir darbuotojų socialinio draudimo įmokas ir pridėjus šeimos išmokas (jei namų ūkiuose yra vaikų). Šeimos išmokos yra piniginiai pervedimai už priklausomus vaikus.

2014 m. nesusituokusio asmens, uždirbančio 100 proc. vidutinių pajamų kaip verslo ekonomikos sektoriaus darbuotojas (neturintis vaikų), darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo nuo 3 899 EUR Bulgarijoje iki 38 254 EUR Liuksemburge. Mažiausias (4 328 EUR) ir didžiausias (52 041 EUR) vidutinis susituokusios poros (šeimą išlaiko vienas asmuo, yra du vaikai) darbo užmokestis atskaičius mokesčius taip pat buvo minėtose valstybėse narėse (1 lentelė).

Jei abu susituokusios poros nariai dirba (ir gauna vidutines darbuotojo pajamas), pagal didžiausią metinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius taip pat pirmauja Liuksemburgas: 85 907 EUR (pora su dviem vaikais) ir 78 386 EUR (pora be vaikų). Mažiausi rodikliai, nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra du vaikai, ar ne, buvo Bulgarijoje (7 797 EUR).

Mokesčių pleištas

Informacija apie mokesčių pleištą leidžia įvertinti mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų naštą, palyginti su darbo sąnaudomis. Ši informacija teikiama mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų atžvilgiu. 2013 m. ES 28 mokesčių pleištas buvo 39,0 proc. (žr. 2 lentelę). Didžiausia mokesčių našta mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams 2013 m. buvo Belgijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Latvijoje ir Švedijoje (visur daugiau nei 40,0 proc.), o mažiausia – Maltoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje ir (nesiekė 30,0 proc.) bei Kipre (naujausi duomenys – 2007 m.).

2005–2013 m. ES valstybėse narėse ryškių mokesčio pleišto mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams kitimo tendencijų nepastebėta (žr. 2 lentelę): mokesčių našta didėjo 15 valstybių narių, o mažėjo 12 (Kroatijos lyginamųjų duomenų nėra). Didžiausias sumažėjimas nustatytas Nyderlanduose (-9,3 proc. punktų) ir Švedijoje (-5,7 proc. punktų).

Kiti trys 2 lentelėje pateikiami rodikliai rodo, kokia darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis yra atskaitoma (dėl didesnių mokesčio tarifų, socialinės apsaugos įmokų ir (arba) sumažėjusių arba panaikintų išmokų), kai darbuotojai grįžta į darbo rinką arba jų pajamos padidėja. Mokesčiams atskaitoma pajamų dalis, kai bedarbis vėl pradeda dirbti, 2005–2013 m. ES 28 apskritai didėjo (4,4 proc. punktų). Šis rodiklis mažėjo Lietuvoje (-16,3 proc. punktų; didžiausias sumažėjimas) ir Švedijoje (-15,8 proc. punktų), o Vengrijoje ir Čekijoje didėjo (atitinkamai 16,4 ir 14,4 proc. punktų).

Bendrieji ES 28 rodikliai rodo, kad 2005–2013 m. mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai (nesusituokę, be vaikų) tapo mažiau (4,8 proc. punktų) motyvuoti ieškoti geriau apmokamo darbo, nes tokiu atveju iš jų pajamų būtų atskaitoma daugiau mokesčių, o susituokusių porų (vienas maitintojas, du vaikai) ši motyvacija didėjo 3,9 proc. punktų. Vis dėlto skirtingose valstybėse narėse tendencijos buvo palyginti nevienodos. Čekijoje mokesčiams atskaitoma tokių susituokusių porų pajamų dalis didėjo labiausiai (44,1 proc. punktų), o Portugalijoje – labiausiai mažėjo (45,4 proc. punktų).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos aprėpia atlygį samdomiesiems darbuotojams (įskaitant darbo užmokestį pinigais ir natūra bei darbdavio socialinės apsaugos įmokas), profesinio mokymo sąnaudas ir kitas išlaidas (pvz., samdymo sąnaudas, išlaidas darbo drabužiams ir užimtumo mokesčius, laikomus darbo sąnaudomis atėmus bet kokias gautas subsidijas). Šių darbo sąnaudų sudedamųjų dalių ir jų elementų apibrėžtys pateikiamos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1737/2005.

Darbo sąnaudų statistiką sudaro hierarchinė daugiametės, metinės ir ketvirtinės statistikos sistema. Pagal šią statistiką galima susidaryti visapusį ir išsamų įvairių ES ir tam tikrų kitų šalių ekonomikos sektorių darbo sąnaudų dydžio, struktūros ir trumpojo laikotarpio tendencijų vaizdą. Visi statistiniai duomenys grindžiami suderinta darbo sąnaudų apibrėžtimi. Darbo sąnaudų dydis grindžiamas naujausiu darbo sąnaudų tyrimu (šiuo metu tai 2012 m. tyrimas) ir ekstrapoliacija, pagrįsta ketvirtiniu darbo sąnaudų indeksu. Darbo sąnaudų tyrimas vykdomas kas ketverius metus ir per jį renkami labai išsamūs darbo sąnaudų dydžio duomenys. Ekstrapoliuojant pagal darbo sąnaudų indeksą naudojami tik suvestiniai duomenys. Pagal ketvirtinį darbo sąnaudų indeksą (vieną iš Europos ekonominių rodiklių (anglų k.)) vertinama sąnaudų našta, susijusi su darbo jėgos gamybos veiksniais. Renkant darbo sąnaudų indekso duomenis renkami vidutinių valandinių darbo sąnaudų (iš viso) duomenys ir dviejų kategorijų darbo sąnaudų duomenys: darbo užmokesčio ir darbdavio socialinės apsaugos įmokų pridėjus sumokėtus mokesčius ir atėmus darbdavio gautas subsidijas. Duomenys (taip pat suskirstyti pagal ekonominę veiklą) pateikiami ir ES suvestinių duomenų bei ES valstybių narių (NACE 2 red. B–N ir P–S sekcijos: pramonė, statyta ir paslaugos, išskyrus viešąjį administravimą, gynybą ir privalomąjį socialinį draudimą) duomenų forma bei darbo dienų ir pagal sezonus koreguota forma.

Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

Pagrindinės darbo užmokesčio apibrėžtys nustatytos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1738/2005. Duomenys gaunami kas ketverius metus vykdant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST), kurio naujausi duomenys gauti 2010 m. spalio mėn. Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – tai darbdavio tiesiogiai pinigais mokamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kurias turi mokėti samdomasis darbuotojas tarpininkaujant darbdaviui. Įskaitomos visos išmokos, nepriklausomai nuo to, ar jos mokamos reguliariai (pvz., 13-as arba 14-as mėnesio darbo užmokestis, atostogų išmokos, premijos iš pelno, išmokos už nepanaudotas atostogas, nereguliarūs komisiniai ir kt.).

Darbo užmokesčio medianos duomenys pagrįsti visų samdomųjų darbuotojų (dirbančių visą arba nevisą darbo dieną, išskyrus pameistrius) valandiniu darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių įmonėse, kuriose yra ne mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios priklauso visiems ekonomikos sektoriams, išskyrus žemės ūkį, žuvininkystę, viešąjį administravimą, asmeninius namų ūkius ir ekstrateritorines organizacijas. Darbo užmokesčio mediana – tokia vertė, kurios pusė visų gyventojų nesiekia, o kita pusė ją viršija.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu (nekoreguota forma) vadinamas samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinio valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir samdomųjų darbuotojų moterų vidutinio valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas, išreikštas kaip samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinio valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šio rodiklio rengimo metodika grindžiama duomenimis, kurie buvo surinkti atliekant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST), ir tikslinama kas ketverius metus, kai gaunami šie duomenys. DUST pagrįstas 2005 m. spalio 21 d. Reglamentu 1738/2005.

Pagal šią metodiką nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo rodiklis aprėpia visus pramonės, statybos ir paslaugų sektorių (NACE 2 red. B–S sekcijos, išskyrus O) įmonių (bent 10 samdomųjų darbuotojų) samdomuosius darbuotojus (nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbo valandų skaičiaus). Kai kurios šalys taip pat teikia NACE 2 red. O sekcijos (viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas) duomenis, tačiau tai neprivaloma. Taip pat galima gauti informacijos, išnagrinėtos pagal viešąjį arba privatų sektorius, darbo laiką (visa darbo diena arba ne visa darbo diena) ir samdomųjų darbuotojų amžių.

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Darbo užmokestis atskaičius mokesčius apskaičiuojamas remiantis darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių ir atitinka tą užmokesčio dalį, kurią samdomieji darbuotojai gali išleisti arba sutaupyti. Priešingai nei darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių atveju, į darbo užmokestį atskaičius mokesčius neįskaičiuojamos socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai, tačiau įskaičiuojamos šeimos pašalpos.

Pagal mokesčio tarifo rodiklius (darbo sąnaudų mokesčių pleištą, nedarbo spąstus ir mažo darbo užmokesčio spąstus) siekiama stebėti darbo patrauklumą. Darbo sąnaudų mokesčių pleištu vadinamas darbo užmokesčiui neatskaičius mokesčių taikomas pajamų mokestis, pridėjus samdomojo darbuotojo ir darbdavio socialinės apsaugos įmokas, ir išreikštas visų darbo sąnaudų procentine dalimi. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu. Pagal nedarbo spąstus nustatoma darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma dėl didesnių mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų bei netekus nedarbo ir kitų pašalpų tuomet, kai bedarbis pradeda dirbti; nedarbo spąstai – tai skirtumas tarp darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir padidėjusių grynųjų pajamų, keičiant statusą iš bedarbio į darbuotoją, išreikštas kaip darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu. Pagal mažo darbo užmokesčio spąstus nustatoma (procentinė) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma bendrai kaip pajamų mokesčiai, socialinės apsaugos įmokos ir bet kokios nebemokamos pašalpos, kai darbo užmokestis neatskaičius mokesčių padidėja nuo 33 proc. iki 67 proc. vidutinio verslo ekonomikos sektorių (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio. Šis rodiklis rengiamas nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų bei šeimų, kuriose tik vienas asmuo dirba ir kurios augina du vaikus nuo 6 iki 11 m., atžvilgiu.

Aplinkybės

Darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio struktūra ir raida – svarbus bet kokios darbo rinkos bruožas, atspindintis asmenų darbo pasiūlą ir įmonių darbo paklausą.

Politikai daug dėmesio skiria kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, skatindami gyventojus (vėl) dirbti. Tačiau politiniuose debatuose pradėtos minėti mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų arba dirbančių neturtingų gyventojų grupės. Iš tiesų dideli ES darbo užmokesčio skirtumai lėmė, kad apie 12,1 proc. dirbančiųjų patiria skurdo ar socialinės atskirties riziką ir dėl jiems labai sunku išlaikyti bent minimalų gyvenimo lygį.

ES siekia skatinti lygias galimybes ir palaipsniui mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienodo vyrų ir moterų užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, o 157 straipsnio 3 dalyje – vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos teisės aktų teisinis pagrindas. 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija priėmė 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją. Ši strategija pagrįsta patirtimi, sukaupta įgyvendinant 2006–2010 m. gaires (COM(2006) 92 galutinis), ir ja siekiama sukurti visapusę sistemą, pagal kurią Europos Komisija įsipareigotų skatinti lyčių lygybę visų sričių politikoje. Strategijoje pabrėžiama lyčių lygybės svarba siekiant ekonomikos augimo ir darnaus vystymosi bei remiamas strategijos „Europa 2020“ lyčių lygybės aspektų įgyvendinimas. Atsižvelgdama į tai ES 2011 m. kovo 5 d. paskelbė pirmąja Europos vienodo darbo užmokesčio diena. Ši data pasirinkta ne veltui: norėdamos pasiekti vidutinį vyrų metų darbo užmokestį moterys turėtų dirbti šiek tiek daugiau nei du papildomus mėnesius (iki kitų metų kovo 5 d.) ir tik tada jų gaunama suma prilygtų vyrų gaunamam atlygiui. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas po truputį mažėjo ir 2015 m. Europos vienodo darbo užmokesčio diena buvo vasario 25-oji.

Taip pat žr.

Earnings statistics (anglų k.)
Gender pay gap statistics (anglų k.)
Hourly labour costs (anglų k.)
Labour cost structural statistics - levels (anglų k.)
Labour cost at regional level (anglų k.)
Labour cost index - recent trends (anglų k.)
Labour markets at regional level (anglų k.)
Minimalaus darbo užmokesčio statistika
Regional labour market disparities (anglų k.)

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Darbo rinkos statistika. 2011 m. brošiūra (anglų k.)
Darbo rinkos statistika. 2010 m. brošiūra (anglų k.)
2010 m. 17 proc. ES samdomųjų darbuotojų gavo labai mažą darbo užmokestį. „Statistics in Focus“ (48/2012) (anglų k.)

Pagrindinės lentelės

Darbo pajamos, žr. (anglų k.):

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, nekoreguotas (tsdsc340)

Darbo sąnaudos, žr. (anglų k.):

Darbo sąnaudų indeksas, NACE 2 red. (teilm100)

Darbo sąnaudų indeksas, NACE 2 red., procentinis pokytis Q/Q-1 (teilm120)

Darbo sąnaudų indeksas, NACE 2 red., procentinis pokytis Q/Q-4 (teilm130)

Darbo sąnaudų indeksas, NACE 2 red., indeksas (2008=100) (teilm140)

Duomenų bazė

Darbo pajamos (anglų k.)
Darbo sąnaudos (anglų k.)

Specialus skyrius

Darbo rinka (įskaitant darbo rinkos tyrimą), žr. (anglų k.):

Darbo sąnaudos

Darbo pajamos

Metodai ir metaduomenys

Darbo sąnaudų indeksas (ESMS metaduomenų rinkmena — lci_esms) (anglų k.)
Darbo sąnaudų tyrimas (ESMS metaduomenų rinkmena — lcs_esms) (anglų k.)
Darbo pajamų struktūros tyrimas (ESMS metaduomenų rinkmena — earn_ses2010_esms) (anglų k.)
Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas (ESMS metaduomenų rinkmena — earn_grgpg2_esms) (anglų k.)
Darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir mokesčiai (ESMS metaduomeų rinkmena — earn_net_esms) (anglų k.)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Kitos nuorodos

Tarptautinė darbo organizacija. Darbo užmokesčio pasaulyje ataskaita (anglų k.)
Tarptautinė darbo organizacija. Darbo užmokestis ir pajamos (anglų k.)
EBPO. Darbo sektoriaus statistika (anglų k.)
EBPO. Metodai. Darbo sektoriaus statistika (anglų k.)