2017 m. kovo mėn. duomenys. Naujausi duomenys: „Papildoma Eurostato informacija“, „Pagrindinės lentelės“ ir „Duomenų bazė“. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. birželio mėn."

Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautinės prekybos prekėmis raida. Jame apžvelgiama ES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba (ES valstybių narių tarpusavio prekyba), pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktų, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.

ES 28 dalis pasaulinėje prekyboje prekėmis sudaro apie 15 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis vertė smarkiai (apie tris kartus) viršija tarptautinės prekybos paslaugomis vertę, nes kai kuriomis paslaugomis sunkiau prekiauti tarpvalstybiniu mastu.

1 grafikas. Pagrindiniai tarptautinės prekybos prekėmis dalyviai 2015 m.
(mlrd. EUR).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

2 grafikas. Prekių eksporto ir importo santykis 2005 ir 2015 m.
(proc.).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

3 grafikas. Tarptautinės prekybos prekėmis balansas 2005 ir 2015 m.
(mlrd. EUR).
Šaltiniai –" Eurostatas (ext_lt_introle) ir (ext_lt_intercc)

4 grafikas. Pasaulinės prekių eksporto rinkos dalys 2015 m.
(pasaulinio eksporto proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_introle)

5 grafikas. Pasaulinės prekių importo rinkos dalys 2015 m.
(pasaulinio importo proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_introle)

6 grafikas. ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis raida 2006–2016 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intertrd)

7 grafikas. ES 28 išorės prekyba prekėmis 2016 m.
(ES 28 eksporto ir importo proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

8 grafikas. ES 28 vidaus prekyba prekėmis 2016 m.
(ES 28 išvežtų ir atvežtų prekių proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

9 grafikas. ES 28 vidaus ir išorės prekyba prekėmis 2016 m.
(importas ir eksportas, visos prekybos proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

10 grafikas. ES 28 išorės prekyba prekėmis pagal pagrindinius prekybos partnerius 2006 m. ir 2016 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

11 grafikas. ES 28 pagrindiniai prekybos partneriai (prekių eksportas) 2016 m.
(ES 28 išorės eksporto proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

12 grafikas. ES 28 pagrindiniai prekybos partneriai (prekių importas) 2016 m.
(ES 28 išorės importo proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_maineu)

13 grafikas. ES 28 išorės prekyba pagal pagrindinius produktus 2011 m. ir 2016 m.
(mlrd. EUR).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intertrd)

14 grafikas. ES 28 pagrindiniai eksportuojami produktai 2011 m. ir 2016 m.
(ES 28 išorės eksporto proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

15 grafikas. ES 28 pagrindiniai importuojami produktai 2011 m. ir 2016 m.
(ES 28 išorės importo proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

16 grafikas. ES 28 pagrindiniai eksportuojami ir importuojami produktai 2016 m.
(ES 28 išorės eksporto ir importo proc.).
Šaltinis –" Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Pagrindiniai tarptautinės prekybos prekėmis dalyviai

Nuo 2004 m., kai Kinija aplenkė Japoniją, trys didžiausios pasaulinės tarptautinės prekybos dalyvės yra ES 28, Kinija ir Jungtinės Valstijos (žr. 1 grafiką). 2015 m. ES 28, Kinijos ir Jungtinių Valstijų bendrasis prekybos prekėmis (eksporto ir importo) lygis buvo beveik vienodas: JAV – 3 633 mlrd. EUR, arba 61 mlrd. EUR daugiau nei Kinijos ir 115 mlrd. EUR daugiau nei ES 28 (pažymėtina, kad į pastaruosius duomenis neįtraukiama ES vidaus prekyba). Ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį buvo Japonija (1 127 mlrd. EUR).

2015 m. eksporto ir importo santykis buvo ypač didelis eksporto naudai Rusijoje, Norvegijoje ir Kinijoje (žr. 2 grafiką), o absoliučiaisiais dydžiais Kinijos ir Rusijos metiniai prekybos pertekliaus rodikliai buvo didžiausi nuo 2005 m. 2015 m. didžiausias metinis prekybos deficitas buvo Jungtinėse Valstijose (žr. 3 grafiką). Ši tendencija stebima visą pastarąjį dešimtmetį (remiantis turimais duomenimis).

2015 m. pasaulinio prekių importo ir eksporto ES 28 dalis buvo antra pagal dydį (žr. 4 ir 5 grafikus). ES 28 prekių eksportas sudarė 15,5 proc. viso pasaulinio rodiklio ir 2014 m. pirmą kartą nuo ES sukūrimo šiuo atžvilgiu mus aplenkė Kinija (16,1 proc. 2014 m. ir 17,8 proc. 2015 m.), tačiau vis dar pirmavome palyginti su Jungtinėmis Valstijomis (13,4 proc.). Pagal importą Jungtinės Valstijos (17,4 proc.) lenkė ir ES 28 (14,5 proc.), ir Kiniją (12,7 proc.).

ES išorės prekyba prekėmis

ES 28 tarptautinės prekybos prekėmis su likusio pasaulio sektoriumi vertė (ES išorės eksporto ir importo suma) 2016 m. buvo 3 453 mlrd. EUR (žr. 6 grafiką). Palyginti su 2015 m., tiek importas, tiek eksportas šiek tiek sumažėjo. Eksportas (44 mlrd. EUR) sumažėjo maždaug dvigubai daugiau nei importas (21 mlrd. EUR). Todėl ES 28 prekybos perteklius liko teigiamas, bet sumažėjo nuo 60 mlrd. EUR 2015 m. iki 38 mlrd. EUR 2016 m.

2009 m. tiek ES 28 eksportas, tiek importas staigiai sumažėjo, tačiau per kitus ketverius metus eksportas augo 58,7 proc. ir 2013 m. pasiekė rekordinę vertę – 1 736 mlrd. EUR. 2014 m. jis sumažėjo 1,9 proc., 2015 m. vėl padidėjo (5,1 proc.) iki rekordinių 1 789 mlrd. EUR, o 2016 m. vėl sumažėjo 2,4 proc. Per trejus metus nuo 2009 m. importas didėjo 45,6 proc. ir 2012 m. pasiekė 1 799 mlrd. EUR. 2013 m. jis sumažėjo 6,2 proc., tačiau 2014 m. padėtis stabilizavosi ir importas padidėjo 0,3 proc. 2015 m. rodiklis išaugo 2,2 proc., bet 2016 m. sumažėjo 1,2 proc ir 2012 m. vertės dar nepasiekė.

Kalbant apie ES valstybes nares, 2016 m. didžiausia ES 28 išorės prekybos dalis teko Vokietijai – jos prekių eksportas sudarė 28,7 proc. viso ES 28 prekių eksporto į ne ES šalis, o importas – beveik penktadalį (18,8 proc.) viso ES 28 importo (žr. 7 grafiką). Kitų trijų didžiausių eksportuotojų santykinės dalys nuo 2015 m. nepakito: Jungtinės Karalystės – 11,1 proc., Italijos– 10,5 proc. ir Prancūzijos – taip pat 10,5 proc. (Italijos eksportas į ne ES 28 šalis viršijo Prancūzijos rodiklį). Šios šalys buvo vienintelės ES valstybės narės (be minėtosios Vokietijos), kurių ES 28 eksporto dalis buvo dviženklė. Be Vokietijos, 2016 m. daugiausiai prekių iš ne ES šalių importavo Jungtinė Karalystė (16,6 proc.), Nyderlandai (14,2 proc.), Prancūzija (9,4 proc.) ir Italija (8,4 proc.). Palyginti didelę Nyderlandų dalį galima bent iš dalies paaiškinti tuo, kad labai daug prekių į ES įvežama per Roterdamą – pagrindinį ES jūrų uostą. 2016 m. didžiausias ES 28 išorės prekybos prekėmis perteklius, būtent 180,9 mlrd. EUR, buvo Vokietijoje, kiek mažesnis – Italijoje (39,9 mlrd. EUR) ir Airijoje (34,5 mlrd. EUR). Didžiausias ES išorės prekybos prekėmis deficitas nustatytas Nyderlanduose (115,9 mlrd. EUR) ir Jungtinėje Karalystėje (89,7 mlrd. EUR).

ES vidaus prekyba prekėmis

Prekybos prekėmis tarp ES valstybių narių (ES vidaus prekyba) vertė pagal išvežamas prekes 2016 m. buvo 3 110 mlrd. EUR, t. y. 78 proc. daugiau nei ES 28 eksportas į ne ES šalis (ES išorės prekyba), siekęs 1 745 mlrd. EUR.

ES 28 vidaus prekyba (taip pat vertinama pagal išvežamas prekes) 2015–2016 m. padidėjo 1,3 proc. Tai septinti metai iš eilės nuo 2009 m., kai šis rodiklis auga. Vertinant įvežamas ir išvežamas prekes kartu, 2016 m. ES vidaus prekyba labiausiai augo Kipre (11,2 proc.), Rumunijoje (7,0 proc.) ir Kroatijoje (5,7 proc.), o mažėjo tik Maltoje (-7,7 proc.), Liuksemburge (-4,8 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-4,3 proc.), Suomijoje (-1,4 proc.), Belgijoje (-0,5 proc.) ir Lietuvoje (-0,1 proc.).

Kaip ir kalbant apie ES 28 išorės prekybą, iš visų ES valstybių narių 2016 m. Vokietija aktyviausiai dalyvavo ES 28 vidaus prekyboje – jos į kitas ES 28 šalis išvežamų prekių dalis sudarė 22,8 proc. viso ES 28 rodiklio, o iš kitų ES 28 šalių įvežamų prekių dalis – kiek daugiau nei penktadalį (20,9 proc.) ES 28 rodiklio (žr. 8 grafiką). Vienintelė kita ES valstybė narė, kurios į kitas ES šalis išvežamų prekių dalis buvo didesnė nei dešimtadalis viso ES rodiklio, buvo Nyderlandai (12,5 proc.), vėlgi – dėl Roterdamo poveikio. Beveik dešimtadalis į ES 28 šalis įvežamų prekių rodiklio teko Prancūzijai (11,8 proc.) ir Jungtinei Karalystei (9,6 proc.).

ES vidaus rinkos svarbą įrodo ir tai, kad visų ES valstybių narių, išskyrus Maltą ir Jungtinę Karalystę, kurių rodikliai buvo praktiškai vienodi, ES vidaus prekybos prekėmis (išvežamos ir įvežamos prekės) rodikliai viršijo išorės prekybos rodiklius (eksportas ir importas) (žr. 9 grafiką). Atskirų valstybių narių ES vidaus ir išorės prekybos prekėmis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvo labai įvairūs, iš dalies dėl istorinių ryšių ir geografinės padėties. Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis (apie 80 proc. visos prekybos) buvo Estijoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, o Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis tesiekė 49,3 proc.

Pagrindiniai prekybos prekėmis partneriai

2006–2016 m. ES 28 prekių eksporto tendencijos pagal pagrindinius prekybos partnerius buvo įvairios. Sparčiausiai augo eksportas į Kiniją, padidėjęs beveik tris kartus, ir į Pietų Korėją (beveik du kartus) (žr. 10 grafiką). Eksportas į Norvegiją ir Japoniją augo lėčiau ir 2016 m., palyginti su 2006 m., padidėjo atitinkamai 26 proc. ir 30 proc. ES 28 eksporto lygis į Rusiją nagrinėjamuoju laikotarpiu nepasikeitė.

Kalbant apie importą, 2006–2016 m. ES 28 importo iš Japonijos, Rusijos ir Norvegijos vertė sumažėjo atitinkamai 15 proc., 17 proc. ir 23 proc. Dviejų pastarųjų šalių atveju pokyčiai bent iš dalies buvo susiję su svyruojančiomis naftos ir dujų kainomis. Smarkiausiai augo importas iš Kinijos (76 proc.), Indijos (74 proc.) ir Šveicarijos (70 proc.).

2016 m. Jungtinės Valstijos tebebuvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES 28 eksportuojamų prekių paskirties šalis (žr. 11 grafiką). Nepaisant to, kad ES 28 eksporto į JAV dalis sumažėjo nuo 28,0 proc. viso kiekio 2002 m. iki 16,7 proc. 2013 m., 2016 m. ji atsigavo ir pasiekė 20,8 proc. Antra pagal šį rodiklį 2016 m. buvo Kinija (9,7 proc. viso ES 28 rodiklio), trečia – Šveicarija (8,2 proc.). 2015 m. Turkija aplenkė Rusiją ir tapo ketvirta pagal dydį ES 28 prekių eksporto paskirties šalis, o 2016 m. ši tendencija tęsėsi ir Turkijos dalis buvo 4,5 proc. viso ES 28 eksporto rodiklio. Septynioms didžiausioms ES 28 eksportuojamų prekių paskirties rinkoms (t. y. Jungtinės Valstijos, Kinija, Šveicarija, Turkija, Rusija, Japonija ir Norvegija) teko daugiau nei pusė (53,4 proc.) viso ES 28 prekių eksporto.

Šios septynios šalys buvo ir didžiausios į ES 28 importuojamų prekių tiekėjos, tik šiuo atžvilgiu išsidėstė šiek tiek kita tvarka (plg. 11 ir 12 grafikus). Jų reikšmė ES 28 prekių importui buvo didesnė nei ES 28 prekių eksportui: šiek tiek daugiau nei trys penktadaliai (60,2 proc.) visų į ES 28 importuojamų prekių buvo iš šių septynių šalių. 2016 m. daugiau nei penktadalio (20,2 proc.) visų į ES 28 importuotų prekių kilmės šalis buvo Kinija – didžiausia į ES 28 importuojamų prekių tiekėja. Šiek tiek (6 proc. punktais) mažiau prekių importuota iš Jungtinių Valstijų (14,5 proc.). Iš trečioje ir ketvirtoje vietoje esančių Šveicarijos (7,1 proc.) ir Rusijos (7,0 proc.) į ES 28 importuota dar 7 proc. punktų mažiau prekių. Penktoje vietoje pagal šį rodiklį buvo Turkija, nežymiai aplenkusi Japoniją ir Norvegiją.

Pagrindinės gaminių grupės

2011–2016 m. daugumos produktų grupių, kurių duomenys pateikti 13 grafike, ES 28 išorės eksporto vertė padidėjo, išskyrus dvi kategorijas: žaliavų eksportas sumažėjo iš viso 5,1 proc., o mineralinio kuro ir tepalų eksportas sumažėjo 26,0 proc. Smarkiausiai (31,0 proc.) augo maisto produktų, gėrimų ir tabako eksportas, taip pat palyginti sparčiai didėjo cheminių ir susijusių produktų ES išorės eksporto lygio rodikliai (23,1 proc.). Mašinų ir transporto įrangos bei kitų pagamintų prekių eksporto augimas taip pat buvo dviženklis.

Importo tendencijos buvo panašios: 2011–2016 m. palyginti smarkiai sumažėjo bendrasis žaliavų (-20,2 proc.) ir mineralinio kuro ir tepalų (-46,6 proc.) ES išorės importo lygis. Pažymėtina, kad tam tikra sumažėjimo dalis gali būti paaiškinama kainų pokyčiais ir (arba) valiutų keitimo normų svyravimais, nes daugeliu žaliavinių prekių ir nafta pasaulinėse rinkose prekiaujama JAV doleriais. Tuo tarpu mašinų ir transporto įrangos ES išorės importas iš viso 2011–2016 m. padidėjo 24,9 proc. Taip pat palyginti smarkiai augo maisto produktų, gėrimų ir tabako (19,1 proc.) ir cheminių bei susijusių produktų (18,9 proc.) importo rodikliai.

2016 m. ES 28 išorės prekybos prekėmis perteklių (37,7 mlrd. EUR) lėmė teigiamas prekybos mašinomis ir transporto įranga balansas (193,1 mlrd. EUR) ir teigiamas prekybos cheminiais ir susijusiais produktais balansas (129,1 mlrd. EUR). 2011–2016 m. ES 28 prekybos cheminiais ir susijusiais produktais perteklius didėjo, o prekybos mašinomis ir transporto įranga perteklius šiek tiek mažėjo. Kalbant apie maisto produktus, gėrimus ir tabaką, nedidelis 2011 m. ES 28 prekybos deficitas 2016 m. virto šiek tiek didesniu pertekliumi. Didžiausias prekybos deficitas 2016 m. buvo dėl mineralinio kuro ir tepalų produktų – jų importas viršijo eksportą 190,0 mlrd. EUR. 2011–2016 m. ES 28 prekybos mineraliniu kuru ir tepalais bei žaliavomis deficitas smarkiai sumažėjo, pvz., mineralinio kuro ir tepalų grupės atžvilgiu jis per šį penkerių metų laikotarpį sumažėjo daugiau nei du kartus. O ES 28 prekybos kitomis pagamintomis prekėmis deficitas išaugo ir 2016 m. pasiekė 53,3 mlrd. EUR, arba 3,5 proc. daugiau nei 2011.

ES 28 prekių eksporto struktūra 2011–2016 m. pastebimiausiai kito dėl mažesnių produktų grupių (žr. 14 grafiką). Minėtu laikotarpiu maisto produktų, gėrimų ir tabako produktų dalis padidėjo nuo 5,7 proc. iki 6,6 proc., o mineralinio kuro ir tepalų produktų dalis sumažėjo nuo 6,4 proc. iki 4,2 proc.

Didžiausias ES 28 importo struktūros pokytis 2011–2016 m. buvo susijęs su mineralinio kuro ir tepalų produktų importu, kurio dalis sumažėjo nuo 28,6 proc. iki 15,5 proc. (žr. 15 grafiką). Kita vertus, tuo laikotarpiu augo kitų pagamintų prekių dalis (nuo 23,3 proc. iki 26,3 proc.) ir mašinų bei transporto įrangos (nuo 25,6 proc. iki 32,3 proc.).

Pagal 16 grafiką galima palyginti ES 28 importo ir eksporto struktūrą 2016 m., tačiau reikėtų turėti omenyje, kad apskritai eksportas apie 2,2 proc. viršijo importą. Labiausiai skiriasi mineralinio kuro ir tepalų produktų dalis – jų importuota 3,6 kartus daugiau nei eksportuota. Šį skirtumą lygino mažesnis mašinų ir transporto įrangos bei cheminių ir susijusių produktų importo lygis.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika apibūdina ES valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis (ES vidaus prekyba) vertę ir kiekį, ir valstybių narių prekybos prekėmis su kitomis šalimis (ES išorės prekyba) vertę ir kiekį. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybių narių ir euro zonos importą, eksportą ir prekybos balansą šaltinis.

Skelbiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partnerės atžvilgiu, remiantis keliais produktų klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamų gaminių klasifikatorių – Jungtinių Tautų (JT) Standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.), pagal kurį galima lyginti viso pasaulio tarptautinės prekybos statistinius duomenis.

Rengiant ES išorės prekybos statistiką ES 28 laikoma vienu prekybos vienetu. Kitaip tariant, eksporto duomenys siejami tik su visos ES 28 eksportu į likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išorės importo duomenys siejami su importu iš likusio pasaulio sektoriaus šalių (ne ES valstybių narių) į ES 28. Teikiant atskirų ES valstybių narių duomenis paprastai tarptautinės prekybos srautai nurodomi pasaulinės prekybos srautų atžvilgiu (įskaitant tiek ES vidaus, tiek ES išorės prekybos partnerius). Į ES valstybių narių tarpusavio prekybos (ES vidaus prekybos) statistiką įtraukiami kiekvienos valstybės narės registruojamų įvežamų ir išvežamų prekių duomenys.

ES išorės ir vidaus prekybos statistinės vertės nustatomos pagal eksportuojamų ir išvežamų prekių FOB kainos principą ir pagal importuojamų ir įvežamų prekių CIF kainos principą. Pateikiamos vertės aprėpia tik šias papildomas sąnaudas (vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu ES valstybės narės, iš kurios prekės eksportuojamos ar išsiunčiamos, teritorijoje (eksportuojamos ir išvežamos prekės), ir su vežimo iki valstybės narės, į kurią prekės importuojamos ar įvežamos, teritorijos (importuojamos ir įvežamos prekės).

ES duomenys gaunami iš Eurostato pagrindinės tarptautinės prekybos prekėmis duomenų bazės – COMEXT. Šioje duomenų bazėje kaupiami tiek naujausi, tiek senesni ES valstybių narių duomenys, be to, pateikiama nemažai ES nepriklausančių šalių statistikos. Eurostato svetainėje skelbiami suvestiniai ir išsamūs tarptautinės prekybos prekėmis statistiniai duomenys kas mėnesį parengiami remiantis COMEXT. Kadangi COMEXT atnaujinama kasdien, svetainėje paskelbti duomenys gali skirtis nuo COMEXT duomenų (jei jie neseniai tikslinti).

Aplinkybės

Tarptautinės prekybos prekėmis statistika aktyviai naudojama priimant sprendimus tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir prekybos strategijai rengti. Tarptautinės prekybos prekėmis statistika taip pat padeda ES institucijoms pasirengti daugiašalėms ir dvišalėms prekybos deryboms, formuoti ir įgyvendinti antidempingo politiką, makroekonominę ir pinigų politiką, vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šalių ekonomikos integraciją.

Prekybos raida gali būti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika, pagal kurią Europos Komisija derasi dėl prekybos susitarimų ir atstovauja ES interesams visų 28 valstybių narių vardu. Europos Komisija konsultuojasi su ES valstybėmis narėmis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariami įvairūs prekybos politikos klausimai, turintys įtakos ES, įskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones. Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros valstybės narės gali rengti teisės aktus dėl prekybos klausimų ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Neseniai ši aprėptis išplėsta ir jai dabar priklauso ne tik prekyba prekėmis, bet ir prekyba paslaugomis, intelektinės nuosavybės klausimai ir tiesioginės užsienio investicijos.

Pasauliniu mastu daugiašaliai prekybos klausimai sprendžiami remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) (anglų kalba). Jai priklauso 164 šalys (2017 m. kovo mėn. duomenimis) ir dar kelios šalys siekia narystės. PPO nustato pasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti narių ginčus. Europos Komisija veda derybas su savo PPO partnerėmis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašalių prekybos derybų raunde (dar vadinamame Dohos vystymosi darbotvarke). Vis dėlto šių derybų nepavyko baigti nei 2005 m., nei 2006 m., nei PPO posėdyje 2008 m. liepos mėn. 2013 m. gruodžio mėn. kai kuriose srityse pažangos pasiekta Balyje (Indonezija) priėmus susitarimų rinkinį, į kurį taip pat įtraukti prekybos lengvinimo veiksmai, įsipareigojimas mažinti žemės ūkio eksporto subsidijas ir kiti klausimai, pvz., susiję su aprūpinimo maistu saugumu besivystančiose šalyse. Per 2015 m. gruodžio mėn. 10-ąją PPO šalių narių ministrų konferenciją Nairobyje susitarta dėl kelių prekybos iniciatyvų, kuriomis siekiama visų pirma padėti skurdžiausioms organizacijos narėms. Viena iš šių iniciatyvų – įsipareigojimas panaikinti ūkių produktų eksporto subsidijas.

Šiuo metu ES derasi dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, vadinamosios transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) (anglų kalba). Tikimasi, kad bet kokie ateityje sudaryti susitarimai paskatins abiejų regionų ekonomikos augimą. 2017 m. vasario mėn. Europos Parlamentas balsavimu pritarė ES ir Kanados išsamiam ekonomikos ir prekybos susitarimui (IEPS). Kad visos šios susitarimo nuostatos įsigaliotų, jį dar turi ratifikuoti nacionaliniai parlamentai.

Taip pat žr.

Intra-EU trade of the most traded goods (anglų kalba)
Intra-EU trade in goods - recent trends (anglų kalba)
Extra-EU trade in goods (anglų kalba)
The EU in the world - international trade (anglų kalba)

Papildoma Eurostato informacija

Duomenų vizualizavimas

5 pagrindinės prekybos prekėmis šalys partnerės (anglų kalba)
Mano šalis (anglų kalba)

Pagrindinės lentelės

Tarptautinė prekyba prekėmis (t_ext_go), žr. (anglų kalba):

Tarptautinės prekybos prekėmis rodikliai (ilgasis laikotarpis) (t_ext_go_lti)

Tarptautinės prekybos prekėmis rodikliai (trumpasis laikotarpis) (t_ext_go_sti)

Duomenų bazė

Tarptautinė prekyba prekėmis (ext_go), žr. (anglų kalba):

Tarptautinė prekyba prekėmis (suvestiniai duomenys) (ext_go_agg)

Tarptautinė prekyba prekėmis (ilgojo laikotarpio rodikliai) (ext_go_lti)

Tarptautinė prekyba prekėmis (trumpojo laikotarpio rodikliai) (ext_go_sti)

Tarptautinė prekyba prekėmis (išsamūs duomenys) (detail)

Kita informacija. Teisinis pagrindas

2009 m. gegužės 6 d. *Reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis 2010 m. vasario 2 d. *Reglamentas (ES) Nr. 92/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl muitinių ir nacionalinių statistikos institucijų keitimosi duomenimis, statistinės informacijos rengimo ir kokybės vertinimo 2010 m. vasario 9 d. *Reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo 2004 m. kovo 31 d. *Reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3330/91 2004 m. lapkričio 18 d. *Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantį Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92

Kitos nuorodos

Archive:Tarptautinė prekyba prekėmis

Contents