Archive:Nacionalinės sąskaitos ir BVP

Duomenys paimti birželio 2017. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2018 m. rugsėjo mėn.

1 grafikas. Realiojo BVP augimas 2006–2016 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais)
Šaltiniai – Eurostatas (naida_10_gdp), EBPO ir Pasaulio bankas

1 lentelė. Realiojo BVP augimas 2006–2016 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais; proc. per metus)
Šaltiniai – Eurostatas (naida_10_gdp), EBPO ir Pasaulio bankas

2 grafikas. BVP dabartinėmis rinkos kainomis 2006–2016 m.
(mlrd. PGS)
Šaltiniai – Eurostatas (prc_ppp_ind), EBPO ir Pasaulio bankas

2 lentelė. BVP dabartinėmis rinkos kainomis 2006 ir 2014–2016 m.
Šaltiniai – Eurostatas (prc_ppp_ind), (nama_10_pe) ir (naida_10_pe), EBPO ir Pasaulio bankas

3 grafikas. BVP vienam gyventojui dabartinėmis rinkos kainomis 2006 ir 2016 m.
(ES 28 = 100; pagal PGS vienam gyventojui)
Šaltiniai – Eurostatas (naida_10_gdp), (nama_10_pc) ir (naida_10_pe), EBPO ir Pasaulio bankas

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis 2006 ir 2016 m.
(bendrosios pridėtinės vertės (iš viso) proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

4 grafikas. ES 28 realiosios bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai 2006–2016 m.
(2005 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

5 grafikas. ES 28 realiosios bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai 2006–2016 m.
(2005 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

6 grafikas. ES 28 realus darbo našumas 2006, 2011 ir 2016 m.
(tūkst. EUR vienam darbuotojui)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_a10) ir (nama_10_a10e)

4 lentelė. Realus darbo našumas 2006, 2011 ir 2016 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_a10_e)

7 grafikas. ES 28 realiųjų vartojimo išlaidų, bendrojo kapitalo formavimo, eksporto ir importo pokyčiai 2006–2016 m.
(2005 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

8 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentų metinė pokyčio norma realiaisiais dydžiais 2006–2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

9 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentai dabartinėmis rinkos kainomis 2016 m.
(proc. BVP)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) arba (tec00009), (tec00010), (tec00011) ir (tec00110)

10 grafikas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas dabartinėmis rinkos kainomis 2016 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

5 lentelė. Investicijos dabartinėmis rinkos kainomis 2005, 2010 ir 2015 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nasa_10_ki)

11 grafikas. Pajamų pasiskirstymas dabartinėmis rinkos kainomis 2016 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

12 grafikas. ES 28 pajamų pokyčiai dabartinėmis rinkos kainomis 2006–2016 m.
(2005 m. = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidos 2006, 2011, 2015 ir 2016 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_pc)

Nacionalinės sąskaitos – daugelio gerai žinomų šiame straipsnyje aptariamų ekonominių rodiklių šaltinis. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – dažniausias ekonomikos dydžio mato vienetas, o išvestiniai rodikliai, pvz., eurais išreikštas arba pagal kainų lygio skirtumus koreguotas BVP vienam gyventojui, dažnai naudojami gyvenimo lygiui palyginti arba ekonominei konvergencijai ar skirtumams Europos Sąjungoje (ES) stebėti.

Be to, tam tikrų BVP komponentų ir susijusių rodiklių, pvz., ekonominės veiklos rezultatų, importo ir eksporto, vidaus (privataus ir viešojo) vartojimo ar investicijų ir pajamų ir santaupų paskirstymo duomenų, raida gali būti labai naudinga vertinant varomąsias ekonominės veiklos jėgas; atitinkamai ja galima remtis rengiant, stebint ir vertinant konkrečias ES politikos sritis.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

BVP raida

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2009 m. pastūmėjo ES, Japoniją ir Jungtines Amerikos Valstijas į gilų nuosmukį (žr. 1 grafiką), tačiau 2010 m. jos ėmė atsigauti. Ši krizė buvo juntama dar 2008 m., kai ES 28 BVP augimo norma labai sumažėjo, o 2009 m. realusis BVP sumažėjo 4,4 proc. ES 28 atsigaunant 2010 m. BVP apimties indeksas (grindžiamas grandininiu metodu susieta apimtimi) padidėjo 2,1 proc., o 2011 m. – dar 1,7 proc. Vėliau 2012 m. BVP realiaisiais dydžiais sumažėjo 0,5 proc., bet 2013, 2014 ir 2015 m. užregistruota laipsniškai didėjanti teigiama pokyčio norma (atitinkamai 0,2, 1,6 ir 2,2 proc.). Iki 2010 m. atitinkamos pokyčio normos euro zonoje (EZ 19) buvo labai panašios į ES 28 pokyčio normas, bet 2011 m. užregistruotas augimas buvo šiek tiek mažesnis (1,5 proc.), 2012 m. jo sumažėjimas buvo dar didesnis (–0,9 proc.), o 2013 m. tęsėsi (–0,3 proc.). 2014 ir 2015 m. realiojo BVP augimas euro zonoje buvo šiek tiek mažesnis nei visoje ES 28.

ES realusis BVP augo įvairiai – tiek vertinant laikotarpius, tiek skirtingas ES valstybes nares (žr. 1 lentelę). 2009 m. visų valstybių narių, išskyrus Lenkiją, rodikliai mažėjo, tačiau 2010 m. 23 valstybių narių ekonomika vėl pradėjo augti – tokia pat padėtis buvo 2011 m. Tačiau 2012 m. padėtis pasikeitė: apie ekonomikos augimą pranešė tik mažiau nei pusė (13) valstybių narių. 2013 m. daugumoje valstybių narių vėl nustatytas augimas: tais metais teigiamą pokyčio normą užregistravusių valstybių narių skaičius pasiekė 17, 2014 m. padidėjo iki 25, o 2015 m. – iki 27; vienintelė valstybė narė, kurios pokyčio norma 2015 m. buvo neigiama, buvo Graikija; ji užregistravo 0,2 proc. sumažėjimą, nors 2014 m. buvo nustatytas 0,4 proc. padidėjimas, o 2008–2013 m. jos ekonominės veiklos rezultatai šešis kartus nuosekliai mažėjo. 2016 m. pirmąkart nuo 2007 m. apie BVP sumažėjimą nepranešė nė viena valstybė narė: 27 iš jų pranešė apie padidėjimą, o Graikijos padėtis nepasikeitė.

2016 m. didžiausi augimo rodikliai buvo Airijoje (5,2 proc.) ir Maltoje (5,0 proc.), o mažiausi – neskaitant 0,0 proc. pokyčio normos Graikijoje — 0,9 proc. Italijoje ir po 1,2 proc. Prancūzijoje bei Belgijoje.

Lenkijoje 1 lentelėje nurodytu laikotarpiu pokyčio normos buvo teigiamos, o Danija, Vokietija, Estija, Prancūzija, Lietuva, Malta, Austrija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė 2016 m. užregistravo septintąją teigiamą metinę pokyčio normą iš eilės; kitaip tariant, jų paskutinė neigiama metinė pokyčio norma buvo pačiame krizės įkarštyje 2009 m. Tai pasakytina ir apie Norvegiją bei Jungtines Amerikos Valstijas, taip pat apie Šveicariją, Albaniją, Turkiją, Kosovą (JT ST rezoliucija 1244) ir Kiniją – naujausi turimi jos duomenys susiję su 2015 m.

Nagrinėjant pastarąjį dešimtmetį matyti, kad pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės padariniai pablogino bendruosius ES valstybių narių ekonomikos rezultatus. Vidutinis ES 28 ir euro zonos (EZ 19) augimas 2006–2015 m. buvo atitinkamai 0,7 proc. per metus ir 0,5 proc. per metus (žr. 1 lentelę). Pagal šį rodiklį didžiausias augimas 2006–2016 m. buvo Maltoje (vidutiniškai 3,7 proc. per metus), po jos rikiavosi Lenkija (3,5 proc.), Airija (3,4 proc.) ir Slovakija (3,1 proc.). Tačiau Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Portugalijoje bendra realiojo BVP tendencija 2006–2016 m. buvo neigiama.

Lyginant šalis reikėtų taikyti perkamosios galios standartus (PGS) – jais vertės koreguojamos siekiant atsižvelgti į šalių kainų lygių skirtumus. Pažymėtina, kad 2 bei 3 grafikuose ir 2 lentelėje pateikti duomenys nurodyti dabartinėmis kainomis, todėl dėl infliacijos ir valiutų keitimo kurso svyravimų jų nereikėtų naudoti lyginant skirtingus laikotarpius. 2016 m. ES 28 BVP pasiekė 14,8 trln. PGS (14 800 mlrd.); taigi, ES 28 PGS išreikštas BVP kiekvienais metais, kurių analizė pateikiama, buvo didesnis nei Jungtinių Amerikos Valstijų. Įdomu pažymėti, kad Kinijos ekonominės veiklos rezultatai paprastai būdavo mažesni už ES 28 arba Jungtinių Amerikos Valstijų rezultatus, bet, Kinijos ekonomikai sparčiai keičiantis ir nuolat augant, ši padėtis pakito. 2014 m. Kinijos PGS išreikštas BVP pirmąkart viršijo Jungtinių Amerikos Valstijų lygį, o 2016 m. Kinijos ekonominės veiklos rezultatai pasiekė 15,6 trln. PGS – šis lygis 5,3 proc. viršijo nustatytąjį ES 28.

2016 m. euro zona (EZ 19) sudarė 70,6 proc. ES 28 BVP (įvertinto pagal PGS) – jis sumažėjo nuo 72,3 proc. 2006 ir 2007 m. 2016 m. penkios pirmosios pagal ekonomikos dydį ES valstybės narės (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija) kartu sudarė 67,1 proc. ES 28 BVP – ši dalis buvo 2,0 proc. punktais mažesnė nei prieš dešimtmetį (2006 m.).

Paprastai gyvenimo lygis vertinamas remiantis BVP vienam gyventojui duomenimis, kitaip tariant, pakoreguotais pagal ekonomikos dydį (gyventojų skaičių). 2016 m. ES 28 vidutinis BVP vienam gyventojui dabartinėmis kainomis buvo 29 tūkst. EUR. Lyginant skirtingus laikotarpius apimtimi (remiantis 2010 m. grandininiu metodu susietomis apimtimis), ES 28 BVP vienam gyventojui 2016 m. buvo 26,9 tūkst. EUR, t. y. antrus metus iš eilės viršijo didžiausią BVP, pasiektą 2008 m. (26,2 tūkst. EUR) prieš pajuntant pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės padarinius.

Lyginant ES valstybių narių BVP vienam gyventojui (taip pat su ne valstybėmis narėmis), analizuotos PGS išreikštos vertės, nes jos yra koreguotos pagal kainų lygio skirtumus šalyse. Apskaičiuojant ES 28 PGS laikoma, kad vienas PGS atitinka vieną eurą. Sąlyginę atskirų šalių padėtį galima apibūdinti lyginant ją su ES 28 vidurkiu, kuris laikomas 100 (žr. 2 lentelę). 2016 m. tarp ES valstybių narių didžiausias rodiklis buvo Liuksemburgo: jo BVP vienam gyventojui, išreikštas PGS, apie 2,7 karto viršijo ES 28 vidurkį. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad į šią šalį atvyksta dirbti daug Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojų. Bulgarijos BVP vienam gyventojui, išreikštas PGS, nesiekė nė pusės ES 28 vidurkio.

Nepaisant to, kad iš esmės PGS rodiklius reikėtų naudoti lyginant šalių padėtį tais pačiais metais, o ne per tam tikrą laikotarpį, iš šių rodiklių raidos per pastarąjį dešimtmetį matyti tam tikra gyvenimo lygio konvergencija. Dauguma 2004, 2007 arba 2013 m. į ES įstojusių valstybių narių 2006 m. nesiekė ES 28 vidurkio, bet 2016 m. prie jo priartėjo, nors tam ir pakenkė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. Slovėnija ir Kipras buvo išimtys. Slovėnija, taip pat kaip ir Graikija bei Portugalija iš ES 15 valstybių narių, šiuo laikotarpiu nusileido dar šiek tiek žemiau ES 28 vidurkio (žr. 3 grafiką). ES 28 vidurkį viršijęs Kipras, taip pat kaip ir Italija bei Ispanija, nukrito į žemesnę poziciją. 2016 m. Liuksemburgas, Airija, Vokietija, Danija ir Austrija ES 28 vidurkį viršijo labiau nei 2006 m., bet kelios kitos 2006 m. ES 28 vidurkį viršijusios ES 15 valstybės narės, būtent Jungtinė Karalystė, Suomija, Nyderlandai, Prancūzija ir Belgija, 2016 m. nukrito arčiau ES 28 vidurkio (nors jį vis dar viršijo). Šiuo laikotarpiu Danijos ir Austrijos PGS išreikštas BVP vienam gyventojui ES 28 vidurkio atžvilgiu beveik nepakito.

Pagrindiniai suvestiniai BVP rodikliai

Vertinant BVP pagal produkciją, 3 lentelėje apžvelgiama santykinė 10 rūšių veiklos, prisidedančios prie bendrosios pridėtinės vertės bazinėmis kainomis, svarba. 2006–2016 m. pramonės sektoriaus dalis ES 28 pridėtinės vertės rodiklyje sumažėjo 0,9 proc. punkto iki 19,3 proc., nors ir išliko šiek tiek didesnė už paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų dalį – jų bendrosios pridėtinės vertės dalis 2016 m. (19,1 proc.) ir 2006 m. (19,0 proc.) buvo panaši. Tačiau viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos sektoriaus dalis padidėjo 0,8 proc. punkto ir 2016 m. siekė 19,0 proc. Toliau pagal dydį 2016 m. rikiavosi šių rūšių veikla: nekilnojamojo turto operacijos (11,2 proc.), profesinių, mokslinių, techninių, administracinių ir aptarnavimo tarnybų paslaugos (toliau – verslo paslaugos) (11,0 proc.), statyba (5,3 proc.), finansų ir draudimo paslaugos (5,1 proc.) bei informacijos ir ryšių paslaugos (5,0 proc.). Mažiausiai prisidėjo pramogų ir kitos paslaugos (3,5 proc.) ir žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba (1,5 proc.).

2016 m. paslaugos sudarė 73,9 proc. ES 28 bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 71,8 proc. 2006 m. Paslaugų sektorius santykinai buvo ypač svarbus Liuksemburge, Kipre, Maltoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Portugalijoje ir Danijoje – šiose šalyse jis sudarė bent tris ketvirtadalius bendrosios pridėtinės vertės. Tačiau Čekijoje ir Airijoje paslaugų dalis nesiekė trijų penktadalių.

Bent iš dalies struktūrinius pokyčius galima paaiškinti technologijų kaita, santykinių kainų pokyčiais, užsakomosiomis paslaugomis ir globalizacija. Dėl šių reiškinių gamybos veikla ir kai kurios paslaugos (kurias galima teikti nuotoliniu būdu, pvz., skambučių centruose) dažnai perkeliamos į pigesnės darbo jėgos regionus tiek pačioje ES, tiek už jos ribų. Tam tikrų rūšių veiklą ypač paveikė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. 2007–2009 m. pramonė mažėjo ryškiausiai. Jos pridėtinė vertė ES 28 iš viso krito 12,7 proc. (apimtimi), o ES 28 pramonės produkcija 2011–2013 m. sumažėjo dar 2,2 proc., vėliau 2014 ir 2015 m. didėjo palyginti sparčiai (atitinkamai 2,3 proc. ir 3,9 proc.), o 2016 m. – šiek tiek lėčiau (1,5 proc.). Statybų sektoriaus nuosmukis buvo giliausias ir ilgiausias: 2007–2013 m. produkcija mažėjo kasmet ir iš viso sumažėjo 18,7 proc.; taigi, 2014 m. statybų sektoriuje užregistruotas metinio rodiklio padidėjimas 1,2 proc. buvo pirmasis per septynerius metus; 2015 m. jis padidėjo 1,5 proc., o 2016 – 1,1 proc. Verslo paslaugų ir paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių pridėtinė vertė 2009 m. taip pat palyginti smarkiai mažėjo – atitinkamai –6,9 proc. ir –6,0 proc., bet vėliau iki 2016 m. jų metinės pokyčio normos kasmet būdavo teigiamos. Žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriaus produkcija 2009 m. buvo palyginti stabili (–0,3 proc.), bet 2010 ir 2012 m. krito atitinkamai 2,9 proc. ir 5,5 proc.; 2013 ir 2014 m. padidėjusi 3,5 proc. ir 2,8 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriaus produkcija 2015 ir 2016 m. sumažėjo maždaug po 1 proc. Kitų rūšių veiklos pridėtinė vertė per krizę mažėjo palyginti nesmarkiai, daugiausia 2009, 2010, 2012 ir 2014 m. (finansų ir draudimo paslaugos), taip pat 2009, 2010, 2012 ir 2013 m. (meninė, pramoginė, poilsio organizavimo veikla ir kitos paslaugos) (žr. 5 grafiką). Iš 4 ir 5 grafikuose nurodytųjų dviejų rūšių veiklos pridėtinės vertės metiniai rodikliai nemažėjo nė vienais krizės metais – tai nekilnojamojo turto operacijos; viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas.

2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo visos veiklos, išskyrus žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę, bendroji pridėtinė vertė, smarkiausiai – informacijos ir ryšių veiklos (4,1 proc.), verslo paslaugų (3,1 proc.) ir paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,8 proc.).

Darbo našumas

Siekiant panaikinti infliacijos poveikį, darbo našumas vienam darbuotojui gali būti skaičiuojamas naudojant pagal kainų pokyčius pakoreguotus duomenis. Išanalizavus dešimtmečio (2006–2016 m.) darbo našumą vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais (grindžiamą grandininiu metodu susietos apimties pokyčiais) matyti, kad daugumos veiklos rūšių našumas padidėjo; didžiausias darbo našumo padidėjimas užregistruotas žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos (28,0 proc.), informacijos ir ryšių paslaugų (22,8 proc.) ir pramonės (14,8 proc.) sektoriuose – žr. 6 grafiką. Pažymėtina, kad dėl grandininiu metodu susietų apimčių nesumuojamumo galima analizuoti tik 2010 m. tikslų veiklos sričių darbo našumo palyginimą. 2010 m. didžiausias darbo našumas užregistruotas finansų ir draudimo veiklos sektoriuje, šiek tiek mažesnis – informacijos ir ryšių paslaugų sektoriuje, o mažiausias – miškininkystės ir žvejybos sektoriuje.

Daugiau našumo raidos duomenų realiaisiais dydžiais vienam darbuotojui arba vienai darbo valandai pateikta 4 lentelėje. 2006–2016 m. darbo našumas vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais didėjo beveik visose ES valstybėse narėse, o mažėjo – Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje, Liuksemburge ir Suomijoje (Maltos duomenų neturima). Minėtuoju laikotarpiu (2006–2016 m.) darbo našumas vienai darbo valandai taip pat didėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Graikiją (Kroatijos ir Maltos duomenų neturima). Neatsižvelgiant į valstybes nares, kurių duomenų eilutėse pertrūkiai, abu šie realaus darbo našumo rodikliai (procentais) smarkiausiai augo Bulgarijoje, Slovakijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.

Vartojimas ir investicijos

Nagrinėjant BVP komponentų raidą pagal išlaidas, galima pažymėti, kad galutinio vartojimo išlaidos ES 28 2006–2016 m. padidėjo 8,4 proc. (apimtimi) (žr. 7 grafiką), nors 2009 ir 2012 m. buvo šiek tiek sumažėjusios. 2006–2016 m. valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos didėjo šiek tiek sparčiau – 12,2 proc. Bendrojo kapitalo formavimas šiuo laikotarpiu buvo palyginti nepastovus: 2007 m. jis smarkiai padidėjo, 2009 m. – smarkiai sumažėjo, o 2010–2016 m. svyravo tarp 2008 ir 2009 m. verčių. Daugeliu metų, išskyrus 2007, 2009, 2014 ir 2016 m., eksporto augimas viršijo importo augimą; 2006–2016 m. eksportas padidėjo iš viso 34,2 proc., o importas – 28,4 proc.

Namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos, sumažėjusios 2009 m., 2010 m. didėjo (0,8 proc. apimtimi), 2011 m. beveik nepakito (0,1 proc.), o 2012 ir 2013 m. vėl mažėjo (atitinkamai –0,5 proc. ir –0,1 proc.); 2014, 2015 ir 2016 m. šios išlaidos padidėjo atitinkamai 1,2 proc., 2,1 proc. ir 2,3 proc. ir tai didžiausias padidėjimas (realiaisiais dydžiais) nuo 2007 m.

2010 m. ES 28 valdžios sektoriaus išlaidų (apimtimi) augimas ėmė lėtėti, 2011–2013 m. buvo palyginti stabilus (nuo –0,1 proc. iki 0,4 proc.), o 2014, 2015 ir 2016 m. šiek tiek paspartėjo (atitinkamai 1,0 proc., 1,4 proc. ir 1,7 proc.).

2011 m. ES 28 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo (1,9 proc.), tačiau jo 2009 m. smarkiai sumažėję (–12,0 proc.) jo rodikliai negrįžo į buvusią padėtį ir 2012 bei 2013 m. vėl buvo neigiami; vis dėlto 2014, 2015 ir 2016 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (realiaisiais dydžiais) padidėjo atitinkamai 2,7 proc., 3,6 proc. ir 2,7 proc. ir tai buvo didžiausias augimas nuo 2007 m.

Vertinant dabartinėmis kainomis, 2016 m. namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos sudarė 56,0 proc. ES 28 BVP, valdžios sektoriaus išlaidos – 20,5 proc., o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis buvo 20,0 proc. (žr. 9 grafiką).

Investicijų intensyvumas ES valstybėse narėse buvo labai įvairus ir tai iš dalies atitinka skirtingus tų šalių pastarųjų metų ekonominio vystymosi ir augimo dinamikos etapus (žr. 10 grafiką). 2016 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP (dabartinėmis kainomis) sudarė 19,7 proc. (ES 28) ir 20,1 proc. (euro zonoje, EZ 19). Didžiausia ji buvo Airijoje (29,3 proc.), Čekijoje (24,6 proc.), Švedijoje (24,1 proc.) ir Maltoje (23,4 proc.), o mažiausia – Portugalijoje (14,9 proc.) ir Graikijoje (11,4 proc.).

Daugiausia investavo privatusis sektorius (žr. 5 lentelę): 2015 m. įmonių ir namų ūkių investicijos siekė 17,0 proc. ES 28 BVP, o viešojo sektoriaus atitinkamas rodiklis buvo 2,9 proc. Santykiniais dydžiais didžiausios viešojo sektoriaus investicijos buvo Vengrijoje ir Bulgarijoje (6,6 proc. BVP), verslo sektoriaus investicijos – Švedijoje (16,8 proc.) ir Airijoje (16,7 proc.), o namų ūkiai aktyviausiai investavo Vokietijoje (6,2 proc.). Palyginti su 2005 m., 2015 m. namų ūkių investicijos (BVP dalimi) Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Kipre buvo kur kas mažesnės, o Rumunijoje pastebimai išaugo; iš kitų ES valstybių narių, kuriose namų ūkių investicijos BVP dalimi padidėjo, paminėtinos tik Vokietija ir Lietuva. Panaši lyginamoji analizė rodo, kad Slovėnijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir Estijoje palyginti smarkiai mažėjo verslo investicijų.

Pajamos

ES 28 BVP analizė pagal pajamas rodo, kad tarp iš gamybos gaunamų pajamų labiausiai išsiskyrė atlygis darbuotojams, 2016 m. sudaręs 47,5 proc. BVP dabartinėmis rinkos kainomis. Bendrasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos sudarė 40,7 proc. BVP, o gamybos ir importo mokesčių (atėmus subsidijas) dalis buvo 11,9 proc. (žr. 11 grafiką). Pagal mažiausią atlygio darbuotojams dalį BVP pirmavo Airija (31,3 proc.), Graikija (33,4 proc.) ir Rumunija (34,2 proc.), o 50,0 proc. ribą viršijo trijų ES valstybių narių rodikliai, kurių didžiausias buvo Danijoje 52,6 proc.

12 grafike (jis taip pat grindžiamas dabartinėmis rinkos kainomis) matyti, kad 2011 ar 2012 m. pajamų suvestiniai rodikliai grįžo į lygį, kuris buvo pasiektas prieš finansų ir ekonomikos krizę. 2009 m. atlygis darbuotojams ES 28 sumažėjo 2,8 proc., tačiau 2016 m. jis jau 14,4 proc. viršijo 2008 m. lygį.

Dar 2008 m. ES 28 bendrojo likutinio pertekliaus ir mišriųjų pajamų rodiklių augimas buvo labai nedidelis, o 2009 m. krito 8,2 proc.; 2012 m. šis suvestinis pajamų rodiklis vėl beveik pasiekė iki krizės (2008 m.) buvusį aukščiausią lygį, o 2016 m. jį viršijo 10,8 proc.

Gamybos ir importo mokesčiai (atėmus subsidijas) ES 28 taip pat pradėjo mažėti dar 2008 m. (–3,1 proc.) ir šis procesas 2009 m. greitėjo (–9,3 proc.); 2011 m. patirti nuostoliai buvo kompensuoti su kaupu ir 2016 m. šis suvestinis pajamų rodiklis 16,2 proc. viršijo ankstesnį aukščiausią lygį (pasiektą 2007 m.).

Namų ūkių vartojimas

2016 m. bent pusę BVP (dabartinėmis rinkos kainomis) beveik trijuose ketvirtadaliuose (20) ES valstybių narių sudarė namų ūkių vartojimo išlaidos. Didžiausia dalis pasiekta Kipre (68,7 proc.), Graikijoje (67,8 proc.), Lietuvoje (64,8 proc.) ir Portugalijoje (63,8 proc.). Mažiausia ji buvo Liuksemburge (27,8 proc.), nors jo vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui vis dėlto buvo didžiausios (22 200 PGS) – žr. 6 lentelę.

Be Liuksemburgo, vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui (pakoreguotos atsižvelgiant į kainų lygio skirtumus) 2016 m. taip pat buvo palyginti didelės Jungtinėje Karalystėje (19 300 PGS), Austrijoje (18 800 PGS) ir Vokietijoje (18 700 PGS). O štai Kroatija, Vengrija ir Bulgarija buvo vienintelės ES valstybės narės, kurių vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui nesiekė 10 000 PGS.

Išanalizavus 2011–2016 m. realiuosius vidutinių vartojimo išlaidų vienam gyventojui pokyčius eurais (remiantis grandininiu metodu susietos apimties indeksu), sparčiausias augimas matyti Baltijos jūros regiono valstybėse narėse ir Rumunijoje (pažymėtina, kad pastarosios duomenų eilutėse būta pertrūkių). Didžiausias nuosmukis užregistruotas Graikijoje – šioje šalyje namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui vertinamu laikotarpiu per metus vidutiniškai mažėjo 1,4 proc. Mažesnis nuosmukis (mažiau nei 1,0 proc. per metus) taip pat buvo užregistruotas Italijoje, Austrijoje, Kipre, Slovėnijoje ir Nyderlanduose.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

ES nacionalinių sąskaitų rengimo metodika nustatyta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS). Jos galiojanti versija, ESS 2010 (anglų kalba), priimta 2013 m. gegužės mėn. ir taikoma nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Ji visiškai atitinka pasaulines nacionalinių sąskaitų gaires – 2008 m. NSS (anglų kalba).

BVP ir pagrindiniai jo komponentai

Pagrindiniai nacionalinių sąskaitų suvestiniai rodikliai rengiami iš institucinių vienetų, būtent nefinansinių ir finansinių bendrovių, valdžios sektoriaus, namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų, duomenų.

Nacionalinių sąskaitų duomenys – tai informacija apie BVP komponentus, užimtumą, galutinio vartojimo suvestinius rodiklius ir santaupas. Daugelis iš šių kintamųjų apskaičiuojami kasmet arba kas ketvirtį.

BVP – pagrindinis nacionalinių sąskaitų rodiklis, apibendrinantis šalies (ar regiono) ekonominę padėtį. Jį galima apskaičiuoti taikant skirtingus metodus: produkcijos metodą; išlaidų metodą ir pajamų metodą.

Nagrinėjant BVP vienam gyventojui pašalinama absoliučiojo gyventojų skaičiaus įtaka ir todėl galima lengviau lyginti skirtingas šalis. BVP vienam gyventojui – platus ekonominis gyvenimo lygio rodiklis. Nacionalinėmis valiutomis išreikšti BVP duomenys gali būti perskaičiuojami į perkamosios galios standartus (PGS) taikant perkamosios galios paritetus (PGP), geriau už rinkos valiutos kursus atspindinčius kiekvienos valiutos perkamąją galią. Taip panaikinami šalių kainų lygio skirtumai. BVP vienam gyventojui apimties indeksas, išreikštas PGS, nurodomas taikant santykį su ES 28 vidurkiu (prilyginamu 100). Jei šalies indeksas didesnis arba mažesnis už 100, jos BVP vienam gyventojui lygis atitinkamai didesnis arba mažesnis už ES 28 vidurkį. Pagal šį indeksą galima lyginti atskiras šalis, ne vien pokyčius per tam tikrą laikotarpį.

Apskaičiuojant metinį BVP augimą remiantis grandininiu metodu susietų apimčių indeksais (realiaisiais pokyčiais), siekiama lyginti ekonominio vystymosi dinamiką per tam tikrą laikotarpį ir įvairaus dydžio ekonomikos šalis, neatsižvelgiant į kainų lygį.

Papildomi duomenys

Ekonominės veiklos rezultatus taip pat galima nagrinėti pagal veiklos rūšį. Nagrinėjant aukščiausiu duomenų agregavimo lygmeniu atsižvelgiama į 10 NACE 2 red. pozicijų: žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba; pramonė; statyba; paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; informacijos ir ryšių paslaugos; finansinės ir draudimo paslaugos; nekilnojamojo turto operacijos; profesinės, mokslinės, techninės, administracinės ir aptarnavimo paslaugos; viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; kitos paslaugos ir namų ūkių ir ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla.

Veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį gali būti lengviau nagrinėti naudojant apimties rodiklį (realiuosius pokyčius) – kitaip tariant, defliavus veiklos rezultatų vertę, kad jai neturėtų poveikio kainų pokyčiai. Kiekviena veikla defliuojama atskirai, kad būtų atsižvelgta į susijusių produktų kainų pokyčius.

Kitas nacionalinių sąskaitų duomenų rinkinys (su darbo jėgos našumu susiję rodikliai, pvz., darbo našumo) naudojamas nagrinėjant konkurencingumą. PGS išreikšti našumo rodikliai ypač naudingi lyginant įvairias šalis. Pagal BVP vienam darbuotojui galima plačiąja prasme įvertinti šalių ekonomikos produktyvumą. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad šis rodiklis priklauso nuo bendro užimtumo struktūros ir gali, pvz., mažėti priklausomai nuo to, ar pasirenkamas darbas visą darbo laiką, ar ne visą darbo laiką. BVP vienai darbo valandai yra aiškesnis našumo rodiklis, nes įvairiose šalyse ir veiklos srityse gali būti pasirenkama labai įvairi darbo trukmė.

Metinę namų ūkių išlaidų informaciją galima rasti nacionalinėse sąskaitose, parengtose taikant makroekonominį metodą. Kitas namų ūkių išlaidų duomenų šaltinis yra namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT). Informacija gaunama prašant namų ūkius vesti įsigyjamų prekių ir paslaugų dienoraštį ir kur kas išsamiau aprėpia prekes ir paslaugas bei socialinės ir ekonominės analizės galimybes. NŪBT vykdomas ir skelbiamas tik kas penkerius metus, naujausi turimi duomenys yra 2010 m.

Aplinkybės

Europos institucijoms, vyriausybėms, centriniams bankams ir kitoms ekonominėms ir socialinėms viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms reikia palyginamų ir patikimų statistinių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti priimamus sprendimus. Nacionalines sąskaitas galima naudoti įvairaus pobūdžio analizei ir vertinimui. Kadangi vartojamos tarptautiniu mastu pripažintos sąvokos ir apibrėžtys, galima nagrinėti įvairias šalis, pvz., ES valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybės ryšius arba ES valstybių narių ir kitų šalių skirtumus.

Verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizė

Vienas iš daugelio būdų naudoti nacionalinių sąskaitų duomenis susijęs su būtinybe paremti Europos ekonominės politikos sprendimus ir siekti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) tikslų. Tam reikia aukštos kokybės trumpojo laikotarpio statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima stebėti makroekonominę raidą ir rengti makroekonominės politikos rekomendacijas. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių ir seniausių nacionalinių sąskaitų panaudojimo būdų – kiekybiškai išreikšti ekonomikos augimą, tiesiog analizuojant BVP augimą. Baziniai nacionalinių sąskaitų duomenys visų pirma naudojami makroekonominei politikai rengti ir stebėti, o išsamūs nacionalinių sąskaitų duomenys, pvz., išteklių ir panaudojimo lentelės, taip pat gali būti naudojami sektorių ar pramonės politikai rengti.

Nuo pat EPS sukūrimo 1999 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų naudotojų. ECB kainų stabilumo rizikos vertinimo strategija grindžiama dviem analitinėmis perspektyvomis, vadinamomis dviem ramsčiais: ekonominė analizė ir piniginė analizė. Remiantis šiomis perspektyvomis įvertinama daugelis piniginių ir finansinių rodiklių ir jie lyginami su kitais svarbiais duomenimis, pagal kuriuos galima suderinti pinigų, finansinę ir ekonominę analizę, pvz., su pagrindiniais nacionalinių sąskaitų suvestiniais rodikliais. Taip piniginius ir finansinius rodiklius galima nagrinėti atsižvelgiant į visą likusią ekonomiką.

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas stebi ekonomikos raidą. ES taiko metinį ekonominės politikos koordinavimo ciklą, vadinamąjį Europos semestrą. Europos Komisija kasmet atlieka išsamią ES valstybių narių biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planų analizę ir pateikia konkrečiai šalai skirtas rekomendacijas artimiausiems 12–18 mėnesių.

Be to, Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas, atsižvelgdamas į metinį Europos semestro ciklą, tris kartus per metus (žiemą, pavasarį ir rudenį) rengia Europos Komisijos makroekonomines prognozes. Jose atsižvelgiama į visas ES valstybes nares, kad būtų galima parengti euro zonos ir ES prognozes, tačiau taip pat įtraukiamos šalių kandidačių ir kai kurių ne ES valstybių narių perspektyvos.

Nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys taip pat seniai naudojami valstybės finansams nagrinėti. ES viduje jie taip pat taikomi specialioms reikmėms, susijusioms su EPS konvergencijos kriterijais, iš kurių du tiesiogiai susiję su valstybės finansais. Šie kriterijai nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų duomenis: valstybės deficito ir valstybės skolos santykį su BVP. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie valdžios sektoriaus finansų statistiką.

Regioninė, struktūrinė ir sektorių politika

Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys naudojami ne tik verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizei, bet ir kitoms su politika susijusioms reikmėms, pvz., regioniniams, struktūriniams ir sektorių klausimams spręsti.

Regioninėmis sąskaitomis iš dalies grindžiamas išlaidų paskirstymas struktūriniams fondams. Be to, regioniniai statistiniai duomenys naudojami ex post vertinant regioninės ir sanglaudos politikos rezultatus.

Skatinti ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas – strateginis tiek ES, tiek valstybių narių prioritetas, nustatytas strategijoje „Europa 2020“. Šiems strateginiams prioritetams paremti visuose ES ekonomikos sektoriuose įgyvendinama bendra politika, o valstybės narės diegia savo teritorijoje struktūrines reformas.

Europos Komisija vykdo ekonominę analizę ir padeda plėtoti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėdama įvairių paramos mechanizmų veiksmingumą ir numatydama ilgalaikius prioritetus. Tam pasitelkiami moksliniai tyrimai, analizė ir poveikio vertinimo veiksmai, skirti su ES ir kitų šalių žemės ūkiu ir kaimo ekonomika susijusioms temoms, be kita ko, naudojant žemės ūkio ekonomines sąskaitas.

Tikslų, lyginamųjų standartų ir įnašų nustatymas

Pagal įvairių rūšių ES politiką vis dažniau nustatomi ir privalomi ar neprivalomi vidutinio laikotarpio ar ilgalaikiai tikslai. Kai kuriems iš jų kaip lyginamasis vardiklis naudojamas BVP lygis, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų tikslinis rodiklis yra 3,00 proc. BVP (tai vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų).

Nacionalinių sąskaitų duomenys taip pat naudojami nustatant ES išteklius. Pagrindinės taisyklės nustatomos Tarybos sprendime. Visa nuosavų išteklių suma, būtina ES biudžetui finansuoti, nustatoma pagal visas išlaidas atėmus kitas pajamas, o didžiausia nuosavų išteklių suma siejama su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

Nacionalinių sąskaitų duomenys naudojami ne tik įnašams į ES biudžetą, bet ir įnašams į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas (JT), nustatyti. Įnašai į JT biudžetą pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvairiais koregavimo koeficientais ir ribomis.

Analizė ir prognozės

Nacionalinės sąskaitos taip pat dažnai naudojamos rengiant ekonomikos padėties ir raidos analizę ir prognozes. Socialiniai partneriai, kaip antai įmonių atstovai (pvz., prekybos asociacijos) ar darbuotojų atstovai (pvz., profesinės sąjungos), taip pat gali gilintis į nacionalinių sąskaitų duomenis ir nagrinėti pokyčius, turinčius įtakos darbo santykiams. Be to, pagal nacionalines sąskaitas mokslininkai ir analitikai nagrinėja verslo ciklus ir ilgalaikius ekonominius ciklus bei sieja juos su ekonomikos, politikos ar technologijų raida.

Taip pat žr.

European sector accounts (apžvalginis straipsnis) (anglų kalba)
Main users of national accounts (apžvalginis straipsnis) (anglų kalba)
Sector accounts (anglų kalba)
Update of the 1993 SNA and revision of ESA 95 (apžvalginis straipsnis) (anglų kalba)

Papildoma Eurostato informacija

Pagrindinės lentelės

Annual national accounts (t_nama) (anglų kalba)

Duomenų bazė

Annual national accounts (nama_10) (anglų kalba)

Specialus skyrius

National accounts (including GDP) (anglų kalba)

Metodai ir metaduomenys

ESMS metaduomenų rinkmenos

Annual national accounts (ESMS metadata file — nama_esms) (anglų kalba)
Supply, use and Input-output tables (ESMS metadata file — naio_esms) (anglų kalba)

Metodiniai vadovai