Archive:Nacionalinės sąskaitos ir BVP

Duomenys paimti gegužės 2015. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2016 m. rugpjūčio mėn.

1 grafikas. BVP dabartinėmis rinkos kainomis (2004–2014 m.)
(mlrd. EUR).
Šaltiniai – Eurostatas (tec00001) ir (nama_10_gdp)

1 lentelė. BVP dabartinėmis rinkos kainomis 2003–2004 ir 2012–2014 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp), (nama_10_pc) ir (tec00114)

2 grafikas. BVP vienam gyventojui dabartinėmis rinkos kainomis 2003 ir 2013 m.(¹)
(ES 28=100; pagal PGS vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (tec00114)

3 grafikas. Realiojo BVP augimas 2004–2014 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

2 lentelė. Realiojo BVP augimas 2004–2014 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais; 2004–2014 m. vidurkis).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis 2003 ir 2013 m.
(bendrosios pridėtinės vertės (iš viso) proc.).
Šaltinis – Eurostatas (nama_nace10_c)

4 grafikas. ES 28 bendroji pridėtinė vertė 2004–2014 m.
(2005=100).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

5 grafikas. ES 28 bendroji pridėtinė vertė 2004–2014 m.
(2005=100).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

6 grafikas. ES 28 darbo našumas 2004 ir 2014 m.
(tūkst. EUR vienam darbuotojui).
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_a10) ir (nama_10_a10e)

4 lentelė. Realus darbo našumas 2004–2014 m.
(2010 = 100).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_lp_ulc)

7 grafikas. ES 28 vartojimo išlaidos ir bendrojo kapitalo formavimas palyginamosiomis kainomis 2004–2014 m.
(2005=100).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

8 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentų metinė pokyčio norma
(realiaisiais dydžiais) 2004–2014 m.
(proc.).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

9 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentai 2014 m.
(BVP proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) arba (tec00009), (tec00010), (tec00011) ir (tec00110)

10 grafikas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2014 m.
(BVP proc.).
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)

5 lentelė. Investicijos 2003, 2008 ir 2013 m.
(BVP proc.).
Šaltinis – Eurostatas (tsdec210)

11 grafikas. Pajamų paskirstymas 2014 m.
(BVP proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) arba (tec00016), (tec00015) ir (tec00013)

12 grafikas. ES 28 pajamų paskirstymas 2004–2014 m.
(2005=100).
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) arba (tec00016), (tec00015) ir (tec00013)

6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidos 2004, 2009 ir 2014 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_pc)

Nacionalinės sąskaitos – daugelio gerai žinomų šiame straipsnyje aptariamų ekonominių rodiklių šaltinis. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – dažniausias ūkio dydžio mato vienetas, o išvestiniai rodikliai, pvz., eurais išreikštas arba pagal kainų lygio skirtumus koreguotas BVP vienam gyventojui, dažnai naudojami gyvenimo lygiui palyginti arba konvergencijai Europos Sąjungoje (ES) stebėti.

Be to, tam tikrų BVP komponentų ir susijusių rodiklių, pvz., ekonominės veiklos rezultatų, importo ir eksporto, vidaus (privataus ir viešojo) vartojimo ar investicijų ir pajamų ir santaupų paskirstymo duomenų raida gali praversti gilinantis į varomąsias ekonominės veiklos jėgas; atitinkamai ja galima remtis rengiant, stebint ir vertinant konkrečias ES politikos sritis.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

BVP raida

2008 m. ES 28 BVP augimas (dabartinėmis kainomis) labai sulėtėjo ir 2009 m. dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės BVP smarkiai sumažėjo. 2010 m. ES 28 BVP lygis ėmė kilti ir ši tendencija (nors vis lėtėdama) tęsėsi 2011–2013 m., o 2014 m. augimas paspartėjo ir BVP dabartinėmis kainomis padidėjo 3,0 proc. 2014 m. ES 28 BVP pasiekė 13,9 trln. EUR (13 900 mlrd. EUR) ir buvo apie 6,2 proc. didesnis nei JAV (žr. 1 grafiką).

72,6 proc. ES 28 BVP 2014 m. sudarė eurozonos (EZ 19) (mažiau nei 2009 m., kai šis santykis buvo 75,8 proc.). 2014 m. penkios pirmosios pagal ekonomikos dydį ES valstybės narės (Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Ispanija) kartu sudarė 71,4 proc. Pažymėtina, kad šalių duomenis reikėtų lyginti atsargiai, nes nominaliojo BVP rodikliams, perskaičiuotiems bendrąja valiuta, įtakos gali turėti, pvz., valiutų keitimo kurso svyravimai.

Gyvenimo lygiui vertinti labiau tinka BVP vienam gyventojui duomenys, išreikšti perkamosios galios standartais (PGS), kitaip tariant, duomenys, pakoreguoti pagal ūkio dydį (gyventojų skaičių) ir įvairių šalių kainų lygio skirtumus. 2013 m. ES 28 vidutinis BVP vienam gyventojui buvo 26,6 tūkst. PGS, t. y. šiek tiek daugiau nei 2008 m. (25,9 tūkst. PGS) prieš pajuntant finansų ir ekonomikos krizės padarinius. Sąlyginę atskirų šalių padėtį galima apibūdinti lyginant ją su šiuo vidurkiu, o ES 28 rodiklį laikant 100. 2013 m. tarp ES valstybių narių didžiausias rodiklis buvo Liuksemburgo: jo BVP vienam gyventojui, išreikštas PGS, apie 2,6 kartus viršijo ES 28 vidurkį. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad į šią šalį atvyksta dirbti daug Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojų. Kita vertus Bulgarijos BVP vienam gyventojui 2013 m. nesiekė nė pusės ES 28 vidurkio.

Nepaisant to, kad iš esmės PGS rodiklius reikėtų naudoti lyginant šalių padėtį tais pačiais metais, o ne per tam tikrą laikotarpį, šių rodiklių raida per pastarąjį dešimtmetį leidžia teigti, kad daugumos 2004, 2007 ar 2013 m. į ES įstojusių valstybių narių gyvenimo lygis artėjo prie ES vidurkio, nors tam ir pakenkė finansų ir ekonomikos krizė. 2013 m. padėtį lyginant su 2003 m., Liuksemburgas, Vokietija ir Austrija dar labiau viršijo ES 28 vidurkį, o kelios kitos ES 15 valstybės narės, visų pirma Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija ir Belgija, prie jo priartėjo (žr. 2 grafiką). Italijos ir Ispanijos rodikliai per šį laikotarpį smuko: ankstesnę poziciją (virš ES 28 vidurkio arba jam lygią) pakeitė šio vidurkio nesiekiantys rodikliai. 2003 m. ES 28 vidurkio nesiekusios Lietuva, Rumunija, Estija, Slovakija, Latvija, Lenkija ir Bulgarija 2013 m. labiausiai prie jo priartėjo, Graikija – dar labiau nutolo, taip pat kaip ir Kipras bei Slovėnija, tik pastarosios – mažiau.

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2009 m. pastūmėjo ES ir Jungtines Valstijas į gilų nuosmukį (žr. 3 grafiką), tačiau 2010 m. jos ėmė atsigauti. Artėjanti krizė buvo juntama dar 2008 m., kai Jungtinių Valstijų realusis BVP šiek tiek sumažėjo, o ES 28 ėmė augti lėčiau. 2009 m. ES 28 realusis BVP sumažėjo 4,4 proc., o Jungtinių Valstijų – 2,8 proc. ES 28 atsigaunant 2010 m. BVP palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,1 proc., o 2011 m. – dar 1,7 proc. 2012 m. BVP vėl sumažėjo 0,5 proc., 2013 m. – nekito ir 2014 m. vėl pradėjo augti (1,3 proc.). Euro zonoje (EZ 19) atitinkami 2010 ir 2011 m. augimo rodikliai buvo panašūs į ES 28, tačiau 2012 m. sumažėjimas buvo ryškesnis (-0,8 proc.) ir jis tęsėsi ir 2013 m. (-0,4 proc.). 2014 m. rodikliai augo (0,9 proc.), bet ne taip smarkiai, kaip ES 28. 2010 m. Jungtinių Valstijų padėtis gerėjo kiek labiau nei ES 28 ir praktiškai vienodai – 2011 m. Kaip minėta, 2012 m. ES 28 atsigavimas sulėtėjo, o Jungtinių Valstijų padėtis buvo geresnė: augimas 2012–2014 m. viršijo 2,0 proc.

ES realusis BVP augo įvairiai – tiek vertinant laikotarpius, tiek skirtingas valstybes nares. 2009 m. visų ES valstybių narių, išskyrus Lenkiją, rodikliai mažėjo, tačiau 2010 m. 22 valstybių narių ekonomika vėl pradėjo augti ir 2011 m. ši tendencija vyravo 24 ES valstybėse narėse. Tačiau 2012 m. padėtis pasikeitė ir tik beveik pusės ES 28 valstybių narių (13-os) ekonomika augo. 2013 m. jų buvo jau 17, o 2014 m. – 23 (iš 27, kurių duomenų turima).

2014 m. sparčiausias augimas buvo Airijoje (4,8 proc.), Vengrijoje (3,6 proc.), Maltoje (3,5 proc.) ir Lenkijoje (3,4 proc.). Ispanijos metinis rodiklis (1,4 proc.) 2014 m. buvo kiek didesnis nei ES 28 vidurkis (1,3 proc.) ir tai pirmieji metai nuo 2008 m., kai Ispanijos ekonomika augo. Portugalijos (0,9 proc.) ir Graikijos (0,8 proc.) BVP augimas 2014 m. nesiekė ES 28 vidurkio, tačiau Portugalijai tai pirmieji augimo metai nuo 2010 m., o Graikijai – nuo 2007 m. Kipro, Italijos ir Suomijos ekonomika 2014 m. traukėsi trečius metus iš eilės, o Kroatijos realiojo BVP metiniai rodikliai mažėjo jau šešerius metus: trijų iš šių keturių valstybių narių rodikliai 2014 m. mažėjo palyginti nesmarkiai, išskyrus Kiprą, kurio BVP sumažėjo 2,3 proc.

Nagrinėjant visą pastarąjį dešimtmetį matyti, kad finansų ir ekonomikos krizės padariniai pablogino bendruosius ES valstybių narių ekonomikos rezultatus. Vidutinis metinis ES 28 ir euro zonos (EZ 19) augimas 2004–2014 m. buvo atitinkamai 0,9 proc. ir 0,7 proc. Pagal šį rodiklį didžiausias augimas buvo Lenkijoje (vidutiniškai 3,9 proc. per metus) ir Slovakijoje (3,8 proc. per metus), kiek mažesnis – Rumunijoje (2,7 proc.), Bulgarijoje, Latvijoje ir Maltoje (2,5 proc.). O Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje bendra realiojo BVP tendencija 2004–2014 m. buvo neigiama.

Pagrindiniai suvestiniai BVP rodikliai

Vertinant BVP pagal produkciją, 3 lentelėje apžvelgiama santykinė 10 rūšių veiklos, prisidedančios prie bendrosios pridėtinės vertės, svarba. 2003–2013 m. pramonės sektoriaus dalis ES 28 pridėtinės vertės rodiklyje sumažėjo 1,2 proc. punkto iki 19,1 proc. Nuo šio sektoriaus nedaug atsiliko paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (19,0 proc.). Šių sektorių dalis per minėtą dešimtmetį taip pat mažėjo (0,7 proc. punkto). Kita vertus, viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos sektoriaus dalis didėjo (1,0 proc. punkto) ir 2013 m. pasiekė 19,4 proc. Taigi ši ekonominė veikla sąraše pakilo iš trečiosios pozicijos į pirmąją ir tapo didžiausia (šiuo išsamumo lygmeniu), vertinant pagal pridėtinę vertę. Toliau pagal dydį 2013 m. rikiavosi šių rūšių veikla: nekilnojamojo turto operacijos (11,2 proc.), profesinių, mokslinių, techninių, administracinių ir aptarnavimo tarnybų paslaugos (toliau – verslo paslaugos) (10,4 proc.), statyba (5,7 proc.), finansų ir draudimo paslaugos (5,5 proc.) bei informacijos ir ryšių paslaugos (4,5 proc.). Mažiausiai prisidėjo pramogų ir kitos paslaugos (3,6 proc.) ir žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba (1,7 proc.).

2013 m. paslaugos sudarė 73,6 proc. ES 28 bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 71,5 proc. 2003 m. Paslaugų sektorius santykinai buvo ypač svarbus Liuksemburge, Kipre, Maltoje, Graikijoje, Prancūzijoje (2012 m. duomenys), Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Danijoje – šiose šalyse jis sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius bendrosios pridėtinės vertės.

Bent iš dalies struktūrinius pokyčius galima paaiškinti technologijų kaita, santykinių kainų pokyčiais, užsakomosiomis paslaugomis ir globalizacija. Dėl šių reiškinių gamybos veikla dažnai perkeliama į pigesnės darbo jėgos regionus tiek pačioje ES, tiek už jos ribų. Tam tikrų rūšių veiklą ypač paveikė finansų ir ekonomikos krizė. 2007–2009 m. pramonė mažėjo ryškiausiai ir jos pridėtinė vertė ES 28 iš viso krito 12,6 proc. (apimtimi), o ES 28 pramonės produkcija 2011–2013 m. sumažėjo dar 1,2 proc. Statybų sektoriaus nuosmukis buvo giliausias ir ilgiausias: 2007–2013 m. produkcija mažėjo kasmet ir iš viso sumažėjo 18,4 proc., o 2014 m. metinio rodiklio padidėjimas 0,7 proc. buvo pirmasis per septynerius metus. Verslo paslaugų ir paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių pridėtinė vertė 2009 m. taip pat palyginti smarkiai mažėjo – atitinkamai -7,1 proc. ir -6,0 proc. Paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių produkcija 2012 ir 2013 m. mažėjo, bet ne tiek daug. Žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriaus produkcija 2009 m. buvo palyginti stabili, bet 2010 m. ir 2012 m. krito atitinkamai 3,1 proc. ir 4,2 proc. Kitų rūšių veiklos pridėtinė vertė per krizę mažėjo ne taip žymiai, daugiausia 2009, 2010 ir 2013 m. (finansų ir draudimo paslaugos, meninė, pramoginė, poilsio organizavimo veikla ir kitos paslaugos) (žr. 4 grafiką). Iš nurodytųjų 4 ir 5 grafikuose dviejų rūšių veiklos pridėtinės vertės metiniai rodikliai nemažėjo nė vienais krizės metais – tai nekilnojamojo turto operacijos; viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas.

Palyginti su 2013 m., 2014 m. visų veiklos rūšių rodikliai didėjo, smarkiausiai – žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos (2,8 proc.), verslo paslaugų (2,5 proc.) ir paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,1 proc.) sektorių, o finansų ir draudimo veiklos – vos 0,1 proc.

Darbo našumas

Dešimtmečio (2004–2014 m.) darbo našumo vienam darbuotojui analizė rodo, kad visų rūšių veiklos rodikliai (dabartinėmis kainomis) augo ir šis augimas dažniausiai buvo nuo 16,9 proc. (paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos) iki 30,9 proc. (pramonė). Šių rodiklių atitinkamai nesiekė tik informacijos ir ryšių paslaugos (3,0 proc.) ir verslo paslaugos (8,4 proc.) (žr. 6 grafiką).

Infliacijos poveikiui panaikinti darbo našumas vienam asmeniui taip pat gali būti apskaičiuojamas naudojant produkcijos palyginamosiomis kainomis rodiklius. Našumo raidos duomenys vienam darbuotojui arba vienai darbo valandai pateikiami 4 lentelėje. 2004–2014 m. darbo našumas vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais didėjo beveik visose ES valstybėse narėse, o mažėjo tik Graikijoje, Italijoje ir Liuksemburge (2004–2012 m.). Kroatijos rodiklis taip pat mažėjo, tačiau tai bent iš dalies galima paaiškinti duomenų eilutės pertrauka. Minėtuoju laikotarpiu (2004–2014 m.) darbo našumas vienai darbo valandai taip pat didėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Graikiją ir Italiją. Neatsižvelgiant į valstybes nares, kurių duomenų eilutėse pertraukos, abu realaus darbo našumo rodikliai, pateikiami 4 lentelėje, smarkiausiai augo Bulgarijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje.

Vartojimas ir investicijos

Nagrinėjant BVP komponentų raidą pagal išlaidas, galima pažymėti, kad galutinio vartojimo išlaidos ES 28 2004–2014 m. padidėjo 9,0 proc. (apimtimi) (žr. 7 grafiką), nors 2009 ir 2012 m. buvo šiek tiek sumažėjusios. 2004–2014 m. valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos didėjo šiek tiek sparčiau – 13,0 proc. Bendrojo kapitalo formavimas šiuo laikotarpiu sumažėjo 1,8 proc., daugiausia dėl smarkaus sumažėjimo 2009, 2012 ir 2013 m., o eksportas pastaraisiais metais augo kur kas labiau nei importas.

Namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos, sumažėjusios 2009 m., 2010 ir 2011 m. didėjo (atitinkamai 0,8 ir 0,3 proc. apimtimi), tačiau 2012 ir 2013 m. vėl mažėjo (atitinkamai -0,7 proc. ir -0,1 proc.). 2014 m. šios išlaidos padidėjo 1,3 proc. ir tai didžiausias padidėjimas (realiaisiais dydžiais) nuo 2007 m. 2010 m. ES 28 valdžios sektoriaus išlaidų (apimtimi) augimas ėmė lėtėti, 2011–2013 m. buvo palyginti stabilus (nuo 0,3 proc. iki -0,2 proc.), o 2014 m. šiek tiek paspartėjo (1,0 proc.). 2011 m. ES 28 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo (2,0 proc.), tačiau jo rodikliai dar neatsigavo nuo stipraus nuosmukio 2009 m. (-11,9 proc.) ir 2012 bei 2013 m. vėl buvo neigiami. 2014 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo (realiaisiais dydžiais) 2,3 proc. ir tai taip pat buvo didžiausias augimas nuo 2007 m.

Vertinant dabartinėmis kainomis, 2014 m. namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos sudarė 56,9 proc. ES 28 BVP, valdžios sektoriaus išlaidos – 20,9 proc., o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis buvo 19,3 proc. (žr. 9 grafiką).

Apskritai investicijų intensyvumas ES valstybėse narėse buvo labai įvairus ir tai iš dalies atitinka skirtingus tų šalių pastarųjų metų ekonominio vystymosi ir augimo dinamikos etapus (žr. 10 grafiką). 2014 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP sudarė 19,3 proc. (ES 28) ir 19,5 proc. (euro zonoje, EZ 19). Šis rodiklis buvo didžiausias Estijoje (25,8 proc.), Čekijoje (25,3 proc.), Belgijoje ir Švedijoje (23,1 proc.) ir Latvijoje (23,0 proc.), o mažiausias – Kipre (10,8 proc.) ir Graikijoje (11,6 proc.).

Daugiausia investavo privatusis sektorius (žr. 5 lentelę): 2013 m. įmonių ir namų ūkių investicijos siekė 16,7 proc. ES 28 BVP, o viešojo sektoriaus atitinkamas rodiklis buvo 3,0 proc. Santykiniais dydžiais didžiausios viešojo sektoriaus ir verslo sektoriaus investicijos buvo Estijoje (atitinkamai 5,5 proc. ir 17,8 proc. BVP), o namų ūkiai aktyviausiai investavo Suomijoje (6,4 proc.). Palyginti su 2003 m., 2013 m. namų ūkių investicijos (BVP dalimi) Airijoje, Ispanijoje ir Kipre buvo kur kas mažesnės, o Rumunijoje pastebimai išaugo (lyginant 2012 ir 2003 m. ). Panaši lyginamoji analizė rodo, kad Estijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje palyginti smarkiai mažėjo verslo investicijų.

Pajamos

ES 28 BVP analizė pagal pajamas rodo, kad tarp iš gamybos gaunamų pajamų labiausiai išsiskyrė atlygis darbuotojams, 2014 m. sudaręs 47,9 proc. BVP. Bendrasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos sudarė 40,2 proc. BVP, o gamybos ir importo mokesčių (atėmus subsidijas) dalis buvo 11,9 proc. (žr. 11 grafiką). Pagal mažiausią atlygio darbuotojams dalį BVP pirmavo Rumunija (31,3 proc.) ir Graikija (33,4 proc.), o 50,0 proc. ribą siekė arba viršijo septynių ES valstybių narių rodikliai, kurių didžiausias buvo Danijoje (53,1 proc.).

12 grafike (pagrįstame dabartinėmis kainomis) matyti, kad 2011 ar 2012 m. pajamų suvestiniai rodikliai grįžo į lygį, kuris buvo pasiektas prieš finansų ir ekonomikos krizę. 2009 m. atlygis darbuotojams sumažėjo 2,9 proc., tačiau 2014 m. jis jau 8,5 proc. viršijo 2008 m. lygį. Bendrojo likutinio pertekliaus ir mišriųjų pajamų rodikliai „užšalo“ dar 2008 m., o 2009 m. krito 7,9 proc. 2011 m. šis suvestinis pajamų rodiklis pirmą kartą viršijo iki krizės pasiektą lygį (2008 m.), o 2014 m. jį viršijo 4,1 proc. Gamybos ir importo mokesčiai (atėmus subsidijas) taip pat pradėjo mažėti dar 2008 m. (-3,1 proc.) ir šis procesas 2009 m. greitėjo (-9,3 proc.). 2011 m. patirti nuostoliai buvo kompensuoti ir 2014 m. šis pajamų rodiklis 9,7 proc. viršijo ankstesnį aukščiausią lygį (pasiektą 2007 m.).

Namų ūkių vartojimas

2014 m. bent pusę didžiosios ES valstybių narių daugumos BVP sudarė namų ūkių vartojimo išlaidos. Didžiausia dalis pasiekta Graikijoje (69,5 proc.), Kipre (68,7 proc.), Portugalijoje (64,0 proc.) ir Lietuvoje (63,7 proc.). Mažiausias – Liuksemburge (29,6 proc. 2013 m. duomenimis), nors jo vidutinės namų ūkių išlaidos vienam gyventojui vis dėlto buvo didžiausios (24,6 tūkst. EUR) (žr. 6 lentelę). 2014 m. vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui Suomijoje buvo 5,3 tūkst. EUR didesnės nei prieš dešimtmetį. Mažiausiai šis rodiklis minėtuoju laikotarpiu augo Graikijoje, Airijoje ir Vengrijoje.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

ES nacionalinių sąskaitų rengimo metodika nustatyta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS). Jos galiojanti versija, ESS 2010 (anglų k.), priimta 2013 m. gegužės mėn. ir taikoma nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Ji visiškai atitinka pasaulines nacionalinių sąskaitų gaires – 2008 m. NSS (anglų k.).

BVP ir pagrindiniai jo komponentai

Pagrindiniai nacionalinių sąskaitų suvestiniai rodikliai rengiami iš institucinių vienetų, būtent nefinansinių ir finansinių bendrovių, valdžios sektoriaus, namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų, duomenų.

Nacionalinių sąskaitų duomenys – tai informacija apie BVP komponentus, užimtumą, galutinio vartojimo suvestinius rodiklius ir santaupas. Daugelis iš šių kintamųjų apskaičiuojami kasmet arba kas ketvirtį.

BVP – pagrindinis nacionalinių sąskaitų rodiklis, apibendrinantis šalies ar regiono ekonominę padėtį. Jį galima apskaičiuoti taikant skirtingus metodus: produkcijos metodą, išlaidų metodą ir pajamų metodą.

Nagrinėjant BVP vienam gyventojui pašalinama absoliučiojo gyventojų skaičiaus įtaka ir todėl galima lengviau lyginti skirtingas šalis. BVP vienam gyventojui – platus ekonominis gyvenimo lygio rodiklis. Nacionalinėmis valiutomis išreikšti BVP duomenys gali būti perskaičiuojami į perkamosios galios paritetus (PGP), geriau už rinkos valiutos kursus atspindinčius kiekvienos valiutos perkamąją galią. Taip panaikinami šalių kainų lygio skirtumai. BVP vienam gyventojui apimties indeksas, išreikštas PGS, nurodomas taikant santykį su ES 28 vidurkiu (prilyginamu 100). Jei šalies indeksas didesnis arba mažesnis už 100, jos BVP vienam gyventojui lygis atitinkamai didesnis arba mažesnis už ES 28 vidurkį. Pagal šį indeksą galima lyginti atskiras šalis, ne vien pokyčius per tam tikrą laikotarpį.

Apskaičiuojant metinį BVP augimą palyginamosiomis kainomis, kitaip tariant – BVP apimties pokytį, siekiama lyginti ekonominio vystymosi dinamiką per tam tikrą laikotarpį ir įvairaus dydžio ekonomikos šalis, neatsižvelgiant į kainų lygį.

Papildomi duomenys

Ekonominės veiklos rezultatus taip pat galima nagrinėti pagal veiklos rūšį. Nagrinėjant aukščiausiu duomenų agregavimo lygmeniu atsižvelgiama į 10NACE 2 red. pozicijų: žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žvejyba; pramonė; statyba; paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; informacijos ir ryšių paslaugos; finansinės ir draudimo paslaugos; nekilnojamojo turto operacijos; profesinės, mokslinės, techninės, administracinės ir aptarnavimo paslaugos; viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; kitos paslaugos ir namų ūkių ir ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla. Veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį gali būti lengviau nagrinėti naudojant apimties rodiklį – kitaip tariant, defliavus veiklos rezultatų vertę, kad jai neturėtų poveikio kainų pokyčiai. Kiekviena veikla defliuojama atskirai, kad būtų atsižvelgta į susijusių produktų kainų pokyčius.

Kitas nacionalinių sąskaitų duomenų rinkinys (su darbo jėgos našumu susiję rodikliai, pvz., darbo našumo) naudojamas nagrinėjant konkurencingumą. PGS išreikšti našumo rodikliai ypač naudingi lyginant įvairias šalis. PGS išreikštas BVP vienam darbuotojui leidžia plačiąja prasme įvertinti šalių ekonomikos produktyvumą. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad šis rodiklis priklauso nuo bendro užimtumo struktūros ir gali, pvz., mažėti priklausomai nuo to, ar pasirenkamas darbas visą darbo dieną, ar ne visą darbo dieną. BVP vienai darbo valandai yra aiškesnis našumo rodiklis, nes įvairiose šalyse ir veiklos srityse gali būti pasirenkama labai įvairi darbo trukmė.

Metinę namų ūkių išlaidų informaciją galima rasti nacionalinėse sąskaitose, parengtose taikant makroekonominį metodą. Kitas namų ūkių išlaidų duomenų šaltinis yra namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT). Informacija gaunama prašant namų ūkius vesti įsigyjamų prekių ir paslaugų dienoraštį ir kur kas išsamiau aprėpia prekes ir paslaugas bei socialinės ir ekonominės analizės galimybes. NŪBT vykdomas ir skelbiamas tik kas penkerius metus, naujausi turimi duomenys yra 2010 m.

Aplinkybės

Europos institucijoms, vyriausybėms, centriniams bankams ir kitoms ekonominėms ir socialinėms viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms reikia palyginamų ir patikimų statistinių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti priimamus sprendimus. Nacionalines sąskaitas galima naudoti įvairaus pobūdžio analizei ir vertinimui. Kadangi vartojamos tarptautiniu mastu pripažintos sąvokos ir apibrėžtys, galima nagrinėti įvairias šalis, pvz., ES valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybės ryšius arba ES valstybių narių ir kitų šalių skirtumus.

Verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizė

Vienas iš daugelio būdų naudoti nacionalinių sąskaitų duomenis susijęs su būtinybe paremti Europos ekonominės politikos sprendimus ir siekti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) tikslų. Tam reikia aukštos kokybės trumpojo laikotarpio statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima stebėti makroekonominę raidą ir rengti makroekonominės politikos rekomendacijas. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių ir seniausių nacionalinių sąskaitų panaudojimo būdų – kiekybiškai išreikšti ekonomikos augimą, tiesiog analizuojant BVP augimą. Baziniai nacionalinių sąskaitų duomenys visų pirma naudojami makroekonominei politikai rengti ir stebėti, o labiau išvestiniai duomenys, pvz., išteklių ir panaudojimo lentelės, taip pat gali būti naudojami sektorių ar pramonės politikai rengti.

Nuo pat EPS sukūrimo 1999 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų naudotojų. ECB kainų stabilumo rizikos vertinimo strategija grindžiama dviem analitinėmis perspektyvomis, vadinamomis dviem ramsčiais: ekonomine analize ir pinigų analize. Remiantis šiomis perspektyvomis įvertinama daugelis piniginių ir finansinių rodiklių ir jie lyginami su kitais svarbiais duomenimis, leidžiančiais suderinti pinigų, finansinę ir ekonominę analizę, pvz., su pagrindiniais nacionalinių sąskaitų suvestiniais rodikliais. Taip piniginius ir finansinius rodiklius galima nagrinėti atsižvelgiant į visą likusią ekonomiką.

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas stebi ekonomikos raidą ir, kad padėtų nustatyti šios srities problemas, rengia dvi pagrindines metines ekonomikos ataskaitas: metinę augimo apžvalgą ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą (anglų k.). Apžvalgoje nagrinėjama pažanga, ES pasiekta įgyvendinant ilgalaikius strateginius prioritetus, vertinami užimtumo ir makroekonominiai pokyčiai, nustatomi kitų metų prioritetai. Ataskaitoje nurodomos ES valstybės narės, kurių padėtis, tikėtina, nėra subalansuota, pvz., smunka konkurencingumas ar formuojasi turto „burbulai“. Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas taip pat du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) rengia Europos Komisijos makroekonomines prognozes. Jose atsižvelgiama į visas ES valstybes nares, kad būtų galima parengti euro zonos ir ES prognozes, tačiau taip pat įtraukiamos šalių kandidačių ir kai kurių ne ES valstybių narių perspektyvos.

Nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys taip pat seniai naudojami valstybės finansams nagrinėti. ES viduje jie taip pat taikomi specialioms reikmėms, susijusioms su EPS konvergencijos kriterijais, iš kurių du tiesiogiai susiję su valstybės finansais. Šie kriterijai nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų duomenis: valstybės deficito ir valstybės skolos santykį su BVP. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie Valdžios sektoriaus finansų statistiką.

Regioninė, struktūrinė ir sektorių politika

Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys naudojami ne tik verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizei, bet ir kitoms su politika susijusioms reikmėms, pvz., regioniniams, struktūriniams ir sektorių klausimams spręsti.

Regioninėmis sąskaitomis iš dalies grindžiamas išlaidų paskirstymas struktūriniams fondams. Be to, regioniniai statistiniai duomenys naudojami ex-post vertinant regioninės ir sanglaudos politikos rezultatus.

Skatinti ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas – strateginis tiek ES, tiek valstybių narių prioritetas, nustatytas strategijoje „Europa 2020“. Šiems strateginiams prioritetams paremti visuose ES ekonomikos sektoriuose įgyvendinama bendra politika, o valstybės narės diegia savo teritorijoje struktūrines reformas.

Europos Komisija vykdo ekonominę analizę ir padeda plėtoti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėdama įvairių paramos mechanizmų veiksmingumą ir numatydama ilgalaikius prioritetus. Tam pasitelkiami moksliniai tyrimai, analizė ir poveikio vertinimo veiksmai, skirti su ES ir kitų šalių žemės ūkiu ir kaimo ekonomika susijusioms temoms, be kita ko, naudojant žemės ūkio ekonomines sąskaitas.

Tikslų, lyginamųjų standartų ir įnašų nustatymas

Pagal įvairių rūšių ES politiką vis dažniau nustatomi ir privalomi ar neprivalomi vidutinio laikotarpio ar ilgalaikiai tikslai. Kai kuriems iš jų kaip lyginamasis vardiklis naudojamas BVP lygis, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų tikslinis rodiklis yra 3,00 proc. BVP.

Nacionalinių sąskaitų duomenys taip pat naudojami nustatant ES išteklius. Pagrindinės taisyklės nustatomos Tarybos sprendime. Visa nuosavų išteklių suma, būtina ES biudžetui finansuoti, nustatoma pagal visas išlaidas atėmus kitas pajamas, o didžiausia nuosavų išteklių suma siejama su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

Nacionalinių sąskaitų duomenys naudojami ne tik įnašams į ES biudžetą, bet ir įnašams į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas (JT), nustatyti. Įnašai į JT biudžetą pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvairiais koregavimo koeficientais ir ribomis.

Analizė ir prognozės

Nacionalinės sąskaitos taip pat dažnai naudojamos rengiant ekonomikos padėties ir raidos analizę ir prognozes. Socialiniai partneriai, kaip antai įmonių atstovai (pvz., prekybos asociacijos) ar darbuotojų atstovai (pvz., profesinės sąjungos), taip pat gali gilintis į nacionalinių sąskaitų duomenis ir nagrinėti pokyčius, turinčius įtakos darbo santykiams. Be to, mokslininkai ir analitikai, pasitelkę nacionalines sąskaitas, nagrinėja verslo ciklus ir ilgalaikius ekonominius ciklus bei sieja juos su ekonomikos, politikos ar technologijų raida.