Ši tinklavietė buvo archyvuota 01/11/2014
01/11/2014

Naršymo kelias

Pramonė ir verslumas

Žaliavos

Žaliavų svarba

© Lee Prince

Žaliavos yra pramonės pagrindas. Joks gamintojas negali išlikti konkurencingas, jei neturi deramų galimybių gauti produktų gamybai reikalingų medžiagų. Europa, buvęs pramonės revoliucijos židinys, ir toliau išlieka vienu svarbiausiu pramonės centrų, tačiau jos žaliavų ištekliai yra riboti. Kad Europos pramonė išliktų konkurencinga, būtina užtikrinti plataus spektro žaliavų tiekimą iš trečiųjų šalių.

Pagrindinės mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir hibridinių automobilių sudedamosios dalies, nikelio baterijų, gamybai reikia lantano – vieno iš 17 retųjų žemių elementų, kurių Europoje yra labai mažai. Medicinos prietaisų ir optinės įrangos gamybai reikia tantalo. Šio metalo randama tik Brazilijoje ir Australijoje. Šiuo metu 14 medžiagų laikomos svarbiausiomis ES pramonei, bet jų ES trūksta ir sunku gauti užsienio rinkose.

Šis sąrašas gali dar pailgėti, nes žaliavų rinkos dėl protekcionistinės prekybos politikos (eksporto mokesčių, importo muitų, kainų nustatymo, ribojamųjų investavimo taisyklių ir pan.) kaskart vis labiau iškraipomos. Pavyzdžiui, 2012 m. ES Pasaulio prekybos organizacijai apskundė Kiniją dėl retųjų žemių elementų eksportui taikomų apribojimų. Žaliavų paklausa didėja visame pasaulyje, todėl didėja ir jų kainos.

Esant tokiai padėčiai, žaliavų srityje reikia visapusišku požiūriu grindžiamos diplomatijos: į ES derybų su pasauliniais partneriais priemones turi būti įtraukti prekybos, vystymosi ir prieigos prie žaliavų aspektai. Kadangi Europos rinką – didžiausią pasaulyje rinką – atveriame užsienio konkurencijai, turime siekti, kad ir mums būtų užtikrinta teisė teisingomis sąlygomis patekti į užsienio žaliavų rinkas.

Šiuo metu vyksta dialogai dėl prieigos prie žaliavų su Argentina, Kinija, Grenlandija, Japonija, Meksika, Rusija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kitais partneriais. Svarbu, kad šie dialogai taptų galutinių susitarimų pagrindu.

Bendradarbiavimas su Grenlandija

Visų pirma norėtume aktyviau bendradarbiauti su Grenlandija. Tai turėtų būti naudinga abiem pusėms: sieksime naudoti bendrą infrastruktūrą ir investicijas, stiprinti žaliavų žvalgymo ir eksploatavimo pajėgumus. 2012 m. birželį Nuko mieste Europos Komisijos vardu pasirašiau ketinimų bendradarbiauti šioje srityje raštą.  Kartu su manimi šį raštą pasirašė už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas ir Grenlandijos ministras pirmininkas Kuupikas Kleistas. Šiuo metu apie 58 proc. Grenlandijoje veikiančių žaliavų žvalgymo įmonių yra Kanados arba Australijos įmonės. ES įmonių dalis Grenlandijoje – tik 15 % (Danijos, Vokietijos, Čekijos ir Jungtinės Karalystės įmonės). Nors Europos įmonės turi tris žaliavų eksploatavimo Grenlandijoje licencijas iš keturių, žaliavų žvalgymo veikloje jos dalyvauja pasyviai ir turi vos kelias žvalgymo licencijas (daugiausia jų turi Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Danija).

Prieiga prie žaliavų. Preferencinių santykių su Afrika užmezgimas

2010 m. birželio 8 d. Adis Abeboje vykusiame ketvirtajame Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos kolegijų susitikime aptariau svarbius abiejų žemynų santykių aspektus: tvarią prieigos prie žaliavų gerinimo politiką, galimybes skatinti regionų integraciją ir gerinti infrastruktūrą, ypač kosmoso technologijų srityje.

Prieigos prie žaliavų srityje Afrikos Sąjungos Komisija ir Europos Komisija susitarė bendradarbiauti dėl valdymo, infrastruktūros, geologinių žinių ir darbo metodų.

2012 m. sausio mėn. Briuselyje vyko aukšto lygio konferencija („Kaip mineralinių išteklių turtus paversti tikrojo Afrikos vystymosi šaltiniu“) dėl ES ir Afrikos partnerystės žaliavų srityje.

Žaliavų iniciatyva Komisija įsipareigojo toliau kartu su Afrikos šalimis vertinti, ar ekonomiškai naudinga plėtoti tolesnį dviejų žemynų bendradarbiavimą atliekant geologinius tyrimus ir skatinti bendradarbiavimą šioje srityje daugiašaliuose forumuose, pvz., UNESCO geologijos mokslų programos.

2013 m. turėtų būti pradėtas šios srities veiklos apimties tyrimas. Bus siekiama įgyvendinti bendrus žinių apie Afrikos išteklius gilinimo projektus, sukurti Afrikos tyrimų centrų mokymo tinklą, dalytis duomenimis ir juos skaitmeninti.

Šiame procese bus labai svarbūs Europos geologiniai tyrimai.

Didinti Europoje išgaunamų žaliavų dalį

Taip pat svarbu didinti kasybos projektų Europoje tvarumą. Svarbu pagerinti Europos žaliavų reglamentavimo sistemą, kad būtų užtikrintas stabilus ir konkurencingas iš ES išteklių gaunamų žaliavų tiekimas. Be to, kadangi mūsų ištekliai yra riboti, būtina kuo geriau pasinaudoti technologijų galimybėmis ir išsaugoti mūsų kasybos pramonės tvarumą.

Paskaičiuota, kad 500–1 000 m gylyje yra nepanaudotų Europos mineralinių išteklių, kurių vertė apie 100 mlrd. EUR. Siekdama padidinti Europos produkciją, Komisija įsteigė Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje. Dėl jos sutelkiamas kapitalas, žmogiškieji ištekliai ir valstybių narių, įmonių bei tyrėjų pastangos bendrai diegti inovacijas žaliavų žvalgybos, gavybos ir perdirbimo srityse. Naudojant naujas technologijas, net atšiauriomis sąlygomis bus galima išgauti giliau ir atokiau esančias žaliavas. Taip pat reikia sukurti svarbiausių žaliavų pakaitalus ir pagerinti elektros bei elektronikos prietaisų atliekų perdirbimą. Tokių atliekų kiekvienam ES piliečiui per metus susidaro 17 kg.

Daugiau informacijos

Paskutinį kartą atnaujinta: 11/02/2015 |  Į puslapio pradžią