Didžiausias prioritetas yra ne tik apsaugoti visų žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, bet ir sušvelninti pandemijos socialinį bei ekonominį poveikį ir remti užimtumą.

ES telkia visas turimas priemones, kad valstybėms narėms padėtų koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus. Ji, be kita ko, teikia objektyvią informaciją apie viruso plitimą ir veiksmingas pastangas jį stabdyti.

ES vadovai susitarė dėl kelių prioritetų, kuriais vadovaujantis koordinuojamas ES atsakas į COVID-19 protrūkį. Šie prioritetai:

• viruso plitimo apribojimas;
• aprūpinimo medicinos priemonėmis užtikrinimas;
• gydymo būdų ir vakcinų mokslinių tyrimų skatinimas;
• darbo vietų, įmonių ir ekonomikos rėmimas.

2020 m. gegužės pradžioje Europos Sąjunga jau buvo, be kita ko, įgyvendinusi šiuos veiksmus:

• pateikė 540 mlrd. EUR vertės priemonių rinkinį, skirtą valstybėms narėms paremti;
• sutelkė 140 mln. EUR vakcinoms, naujiems gydymo būdams, diagnostiniams tyrimams ir medicinos sistemoms kurti;
• sutelkė 164 mln. EUR MVĮ ir startuoliams inovacinių sprendimų tikslu, siekiant kovoti su COVID-19 protrūkiu;
• padėjo grįžti namo iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių daugiau kaip 530 000 Europos Sąjungos piliečių;
• parengė darbo vietoms apsaugoti skirtą priemonę SURE. Siekdama krizės laikotarpiu padėti žmonėms išsaugoti savo darbo vietas, Europos Komisija siūlo laikiną paramą, kurios tikslas – mažinti nedarbo riziką dėl ekstremaliosios situacijos;
• priėmė banko paslaugų dokumentų rinkinį, kuriuo sudaromos palankesnės bankų skolinimo namų ūkiams ir įmonėms sąlygos visoje ES;
• priėmė konkrečias priemones, kad padėtų tam tikrų krizės stipriai paveiktų profesijų atstovams, ir ėmėsi veiksmų sumažinti skurdžiausių ES gyventojų patirtus pandemijos padarinius, padidindama lėšų paramai skurdžiausiems gyventojams mastą;
• surengė tarptautinį lėšų rinkimo renginį, kad būtų sudarytos sąlygos bendrai kurti ir visiems naudoti COVID-19 diagnostikos ir gydymo priemones bei skiepus.