Statistics Explained

Archive:Žemės ūkio produktai

2011 m. rugsėjo mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė.

Europos gamta, klimatas ir ūkininkavimo būdai yra labai įvairūs, todėl pagaminama daug įvairių žmonėms vartoti skirtų maisto produktų ir gėrimų bei pašarų, be to, sukuriami ištekliai ne maisto pramonei. Žemės ūkio produktai iš tiesų yra labai svarbi Europos gyventojų ir regionų kultūrinės tapatybės dalis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes Europos Sąjungos (ES) teisės aktais siekiama apsaugoti ypatingus maisto produktų ir gėrimų pavadinimus, susijusius su konkrečia teritorija ar gamybos būdu, kad būtų užtikrinta, jog tie produktai yra atitinkamos kilmės ir autentiški.

1 grafikas. Pasėlių auginimo indeksai ES-27 2000–2010 m.
(2000=100). Šaltinis – Eurostatas (apro_cpp_crop)
1 lentelė. Pasėlių auginimas 2010 m.
(1 000 t). Šaltinis – Eurostatas (apro_cpp_crop)
2 grafikas. Javų auginimas ES-27 2010 m. (1)
(proc. pagal tonas). Šaltinis – Eurostatas (apro_cpp_crop)
3 grafikas. Daržovių auginimas ES-27 2010 m. (1)
(proc. pagal tonas). Šaltinis – Eurostatas (apro_cpp_fruveg)
4 grafikas. Vaisių auginimas ES-27 2010 m. (1)
(proc. pagal tonas). Šaltinis – Eurostatas (apro_cpp_fruveg)
2 lentelė. Žemės ūkio produkcija, susijusi su gyvūnais, 2010 m.
(1 000 t). Šaltinis – Eurostatas (apro_mk_pobta), (apro_mk_cola) ir (apro_mt_pann)
5 grafikas. Nenugriebto pieno naudojimas ES-27 2010 m.(1)
(proc.). Šaltinis – Eurostatas (apro_mk_pobta)

Svarbiausi statistiniai rezultatai

Pasėliai

2010 m. ES-27 buvo išauginta 285,2 mln. tonų javų (įskaitant ryžius). Nepaisant nepastovaus oro 2000–2010 m. javų produkcija ES-27 buvo gana stabili (žr. 1 grafiką), nors 2004 ir 2008 m. nuimtas vidurkį stipriai viršijęs derlius. Javų produkcija nuo gana didelio 2008 m. rodiklio 2009 m. sumažėjo 6,1 proc. ir dar 3,6 proc. 2010 m. Vis dėlto 2010 m. ES-27 javų produkcija tebebuvo 2,6 proc. didesnė nei 2000 m.

2000–2010 m. labai (49,9 proc.) didėjo aliejingųjų sėklų produkcija. Kita vertus, bulvių produkcija per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai mažėjo (31,2 proc. 2000–2010 m.). Cukrinių runkelių produkcija per pastarąjį dešimtmetį taip pat mažėjo (-21,9 proc.), ypač antrojoje dešimtmečio pusėje, pvz., 2006 ir 2010 m.

Nagrinėjant naujausius pokyčius (lyginant 2009 ir 2010 m.) matyti, kad ES-27 javų produkcija sumažėjo 3,6 proc. Cukrinių runkelių ir bulvių produkcija sumažėjo atitinkamai 6,3 proc. ir 9,0 proc., o aliejingųjų sėklų – šiek tiek padidėjo (0,7 proc.).

Prancūzija ir Vokietija yra didžiausios javų, cukrinių runkelių ir aliejingųjų sėklų gamintojos – 2010 m. jų produkcija kartu sudarė 54,8 proc. ES-27 cukrinių runkelių produkcijos, 42,9 proc. aliejingųjų sėklų produkcijos ir 38,5 proc. javų produkcijos (žr. 1 lentelę). Bulvių auginimas ES valstybėse narėse paplitęs plačiau – Vokietija šioje srityje pirmauja (17,9 proc. ES-27 viso kiekio 2010 m.), o Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rodikliai buvo nuo 15,4 proc. iki 10,6 proc. viso kiekio. 2010 m. Prancūzijos ankštinių ir tekstilės kultūrų produkcija stipriai lenkė kitų šalių rodiklius.

2 grafike pateikiami suskirstyti javų produkcijos ES-27 2010 m. duomenys. Beveik pusę (47,8 proc.) visos javų produkcijos sudarė kviečiai, apie penktadalį – grūdiniai kukurūzai (20,0 proc.) ir miežiai (18,7 proc.). Ryžių produkcija ES-27 buvo kur kas mažesnė (1,1 proc. visos ES-27 javų produkcijos).

Pagrindinės ES-27 auginamos daržovės buvo pomidorai, svogūnai ir morkos, o iš vaisių svarbiausi – obuoliai, apelsinai ir persikai (žr. atitinkamai 3 ir 4 lenteles). 2010 m. ES daugiausia daržovių ir vaisių buvo išauginama Italijoje ir Ispanijoje. Italijos produkcija sudarė apie 14,0 mln. tonų daržovių, o Ispanijos – apie 9,9 mln. tonų (2009 m.).

Vaisių ir šviežių daržovių pramonė sutelkta keliose valstybėse narėse. Pvz., 2010 m. apie 57,4 proc. visos ES-27 obuolių produkcijos buvo gaunama Italijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje, o 96,8 proc. apelsinų – Ispanijoje ir Italijoje. Apie du trečdaliai visų ES-27 išaugintų pomidorų gauti iš Italijos ir Ispanijos, o beveik pusė (45,6 proc.) visos ES-27 svogūnų produkcijos kilmės šalys buvo Nyderlandai ir Ispanija.

Mėsa ir pienas

2 lentelėje apibendrinami įvairių su gyvūnais susijusių žemės ūkio produktų duomenys. Pagrindinis ES-27 mėsos produktas – kiauliena (22,0 mln. tonų 2010 m.), pagal svorį beveik tris kartus viršijusi galvijų jautienos ir veršienos gabalų svorį (7,9 mln. tonų). Avienos ES-27 pagaminama gana nedaug (0,7 mln. tonų).

2010 m. apie ketvirtį (24,7 proc.) ES-27 kiaulienos produkcijos gauta Vokietijoje, toliau – Ispanija (15,3 proc.) ir Prancūzija (9,1 proc.). Nemaža dalis teko Lenkijai (7,9 proc.) ir Danijai (7,6 proc.). 2010 m. šiek tiek mažiau nei penktadalis (19,2 proc.) ES-27 jautienos ir veršienos produkcijos gauta Prancūzijoje. Vokietija ir Italija yra vienintelės ES valstybės narės, kurių produkcija viršijo 1 mln. tonų. Gana didelė ES-27 galvijų mėsos dalis (7,1 proc.) teko Airijai.

Pieno produktų gamybos struktūra įvairiose ES valstybėse narėse skiriasi pagal ūkių ir pieninių bandų dydžius bei primilžį. 2010 m. ES-27 iš viso buvo surinkta 136,1 mln. tonų karvių pieno. 5 grafike parodyta, kad daugiau nei trečdalis (36,1 proc.) viso 2010 m. ES-27 panaudoto pieno kiekio teko sūrio gamybai, šiek tiek mažiau (28,7 proc.) buvo panaudota sviestui gaminti. Truputį daugiau nei dešimtadalis viso ES-27 panaudoto pieno buvo skirta geriamajam pienui (12,4 proc.) ir grietinėlei (11,5 proc.) gaminti.

2010 m. daugiausia ES-27 pieno buvo surinkta Vokietijoje (21,4 proc.). Joje taip pat pagaminta daugiausia sviesto (23,5 proc.) ir sūrio (23,3 proc.).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Metinė tam tikrų javų produkcijos statistika reglamentuojama Tarybos reglamentais, o švieži vaisių ir daržovių duomenys renkami pagal įvairius neoficialius susitarimus su ES valstybėmis narėmis.

Šiame straipsnyje javų produkcijos statistiniai duomenys siejami su nuimtu derliumi. Žemės ūkio javų produkcija reiškia nuimtą derlių ir į ją įtraukiami rinkai pateikti kiekiai bei tiesiogiai ūkyje suvartojami kiekiai, ūkio nuostoliai ir atliekos bei vežant, sandėliuojant bei pakuojant patiriami nuostoliai.

Pieno, kiaušinių ir mėsos produktų statistika rengiama remiantis Bendrijos teisės aktais. Pieno produkcija aprėpia ūkiuose gaunamą karvių, avių, ožkų ir buivolių pieną. Pieninių surenkamas pienas ir pieno produkcija ūkyje atskiriami. Surenkamas pienas yra tik dalis viso ūkyje panaudojamo pieno, o likusi dalis paprastai suvartojama vietoje, tiesiogiai parduodama arba naudojama galvijams šerti.

Mėsos produkcija grindžiama žmonėms vartoti tinkamos mėsos skerdenų svoriu. Skerdenos svoriu paprastai vadinamas atvėsinto paskersto gyvūno kūno svoris, tačiau tiksli apibrėžtis priklauso nuo konkretaus gyvūno.

Aplinkybės

Žemės ūkio produktų informaciją galima naudoti nagrinėjant žemės ūkio rinkų raidą, kad būtų galima atskirti skirtingus ciklus ir besikeičiančius gamybos modelius. Šią statistiką taip pat galima naudoti tiriant rinkos atsaką į politikos veiksmus. Remiantis žemės ūkio produktų duomenimis taip pat galima gauti papildomos informacijos ir geriau suprasti kainų pokyčius, ypač dominančius prekiautojus žemės ūkio prekėmis ir politikos apžvalgininkams.

2007 m. spalio mėn. Taryba patvirtino teisės aktą, kuriuo nustatomas žemės ūkio bendrosios rinkos organizavimas (Reglamentas 1234/2007). Šiuo reglamentu buvo siekiama sumažinti ūkininkavimo sektorių reglamentuojančių teisės aktų skaičių, padidinti teisinį skaidrumą ir užtikrinti, kad žemės ūkio politika būtų suprantamesnė. Nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios organizavus bendrąją rinką buvo suvienyta dvidešimt viena įvairių produktų, kaip antai vaisių, daržovių, javų, mėsos, kiaušinių, pieno produktų, cukraus ar vyno, atskira rinka.

Nepaisant 2003 ir 2008 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformų, subsidijos ūkiams tebėra daugiau nei 40 proc. ES metinių išlaidų. 2010 m. vasarą surengtos konsultacijos dėl būsimos žemės ūkio politikos raidos ir nustatytos trys pagrindinės sritys (aprūpinimo maistu saugumas, aplinkosaugos uždaviniai ir kaimo vietovių įvairovė) bei konsultuotasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. 2010 m. lapkričio mėn. Europos Komisija paskelbė Komunikatą ‘„BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ (COM(2010) 672 galutinis), kuriame išdėstytas žemės ūkio politikos vystymo planas. Dokumente išsamiai aptariami kai kurie pagrindiniai uždaviniai, kuriuos ES žemės ūkio sektoriui teks spręsti artimiausiu dešimtmečiu, pvz., kaip išsaugoti ES maisto produktų gamybos lygį, užtikrinantį ilgalaikį aprūpinimo maistu saugumą; kaip remti įvairius kokybiškus produktus gaminančių ūkininkų bendruomenes ir užtikrinti aplinkosaugos, vandentvarkos, gyvūnų ir augalų sveikatos reikalavimų laikymąsi.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Agricultural products (t_apro)
Crops products (t_apro_cp)
Poultry farming (t_apro_ec)
Milk and milk products (t_apro_mk)
Animal production (t_apro_mt)
Regional Agriculture Statistics (agr_r or reg_agr)

Duomenų bazė

Agricultural products (apro)
Crops products (apro_cp)
Poultry farming (apro_ec)
Milk and milk products (apro_mk)
Animal production (apro_mt)

Specialus skyrius

Metodika / Metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kita informacija

  • Javų statistika reglamentuojama:
  • 2009 m. birželio 18 d. Reglamentas 543/2009 dėl augalininkystės statistikos, panaikinantis Tarybos reglamentus 837/90 ir 959/93;
  • 1990 m. kovo 26 d. Reglamentas 837/90 dėl statistinės informacijos, kurią valstybės narės turi teikti apie javų produkciją;
  • 1993 m. balandžio 5 d.Reglamentas 959/93 dėl statistinės informacijos, kurią valstybės narės turi teikti apie augalininkystės produktus, išskyrus javus.
  • Pieno statistika reglamentuojama:
  • Gyvulių ir mėsos statistika reglamentuojama:
  • Reglamentas 1165/2008 of 19 November 2008 concerning livestock and meat statistics and repealing Council Directives 93/23/EEC, 93/24/EEC and 93/25/EEC.

Kitos nuorodos

Taip pat žr.