Nusikalstamumo statistika

Some remarks which might be helpful while translating • Translations are to be inserted in the multilingual Eurostat 'Wikipedia' Statistics Explained http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained; we keep the 'markup' code in the text, because if preserved and 'translated around', we can just copy in the translation and have a fully operational web page in 5 minutes, including links in all the right places, without any extra editing. The markup and other parts which should not be translated are in red; • Model pages in the different languages are available here: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Model:Statistical_article/de (replace de with other language code, or click language in left column), there you can find the standardised headings, but also 'table', 'graph', 'map', (if you favour an alternative, tell us; any change needs to be done in all existing articles); • Existing translated articles can be found in http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Category:Statistical_article/el (change extension el to other language code). • &nbsp is code for 'non breakable space', for instance for keeping together a figure and a percentage sign – please ignore it and similar code like [ ] | { } (just leave it in);

2011 m. rugsėjo mėn. duomenys, naujausi duomenys – „Kita Eurostato informacija, pagrindinės lentelės ir duomenų bazė“.

Turima Europos Sąjungos (ES) nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistika atspindi ES viešosios tvarkos palaikymo ir teisinių sistemų įvairovę. Iš tiesų ši statistika pradėta rengti neseniai ir šiuo metu plėtojama labiau palyginama sistema.

1 lentelė. Policijos pareigūnų skaičius 1998–2008 m. Šaltinis – Eurostatas (crim_plce), (tps00001) ir (demo_r_d2jan)

2 lentelė. 1998–2008 m. policijos užregistruoti nusikaltimai
(1 000). Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)

1 grafikas. Policijos užregistruota įvairi nusikalstama veika 2005–2008 m. ES-27 (1)
(2005=100). Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)

3 lentelė. Kalinių skaičius 1998–2008 m. Šaltinis – Eurostatas (crim_pris), (tps00001) ir (demo_r_d2jan)

Lyginant valstybių narių nusikalstamumo statistiką geriausia būtų daugiausia dėmesio skirti ne tiesioginiam tam tikrų metų šalių nusikalstamumo lygio palyginimui, o ilgalaikėms tendencijoms, nes duomenys gali priklausyti nuo labai įvairių veiksnių, pvz., skirtingo baudžiamumo, baudžiamosios teisenos sistemų veiksmingumo ir policijos taikomų registravimo taisyklių; be to, gali būti, kad gana daug nusikaltimų neužregistruojama.

Svarbiausi statistiniai faktai

2008 m. ES-27 buvo 1,7 mln. policijos pareigūnų – 2,5 proc. daugiau nei prieš penkerius metus (išskyrus Bulgariją, žr. 1 lentelę). 1998–2008 m. šalių policijos pajėgų dydis gana greitai kito, pvz., kiekvienos iš Baltijos jūros regiono valstybių narių policijos pajėgos sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Šiek tiek nuosaikiau policijos pareigūnų skaičius mažėjo Čekijoje (-4,0 proc.) ir Austrijoje (-0,7 proc.). Kita vertus, Airijoje ir Kipre policijos pajėgos didėjo ne mažiau kaip 20 proc. ir visose kitose valstybėse narėse (pateikusiose tolygias eilutes) policijos pareigūnų skaičius taip pat didėjo.

2008 m. policija ES-27 iš viso užregistravo apie 29 mln. nusikaltimų (žr. 2 lentelę). Nuo 2000 m. užregistruotų nusikaltimų skaičius ES-27 didėjo ir aukščiausią tašką pasiekė apie 2003 m., tačiau po to kasmet iki 2008 m. krito. Nuo didžiausio ES užregistruoto nusikalstamumo rodiklio, nustatyto 2003 m., iki 2008 m. užregistruotų nusikaltimų skaičius 20 proc. arba daugiau mažėjo Lenkijoje, Maltoje ir Anglijoje bei Velse (Jungtinė Karalystė). 1 grafike pateikiama 2005–2008 m. užregistruotų nusikaltimų skaičiaus raida. Labiausiai šiuo laikotarpiu mažėjo užregistruotų variklinių transporto priemonių vagysčių.

1998–2008 m. kalinių skaičius ES-27 didėjo 1,2 proc. per metus ir beveik pasiekė 620 000, t. y. 124 kalinius 100 000 gyventojų. Daugiausiai kalinių 2008 m. buvo Baltijos jūros regiono valstybėse narėse ir Lenkijoje (daugiau nei 200 kalinių 100 000 gyventojų); šiek tiek mažiau – Čekijoje. Mažiausiai – Šiaurės šalyse (Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje bei, 2007 m. duomenimis, ne ES valstybėse narėse Islandijoje ir Norvegijoje), Slovėnijoje ir Airijoje: 2008 m. šiose šalyse buvo mažiau nei 75 kaliniai 100 000 gyventojų; vos daugiau – Šveicarijoje (žr. 3 lentelę).

Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys

Eurostatas nuo 1950 m. skelbia nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistiką, susijusią su visu užregistruotų nusikaltimų skaičiumi, o nuo 1993 m. taip pat skelbiami tam tikrų atskirų nusikalstamos veikos rūšių duomenys. Be to, duomenų bazėje pateikiama kalinių skaičiaus statistika nuo 1987 m. ir policijos pareigūnų skaičiaus statistika nuo 1993 m. Jungtinės Karalystės duomenys skirstomi pagal atskiras Anglijos ir Velso, Škotijos bei Šiaurės Airijos jurisdikcijas.

Lyginant šalių nusikalstamumo statistiką derėtų atsižvelgti į tai, kad ji gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pvz.:

skirtingų teisinių ir baudžiamosios teisenos sistemų;
apie kokią dalį nusikaltimų pranešama policijai ir kokią jų dalį ji užregistruoja;
nusikaltimų registravimo laiko skirtumų (pvz., registruojama pranešus policijai, nustačius įtariamąjį ir pan.);
skirtingų pasikartojančios nusikalstamos veikos skaičiavimo taisyklių;
skirtingų nusikalstamos veikos rūšių, įtraukiamų į bendruosius nusikalstamumo rodiklius.

Todėl pateiktą informaciją reikėtų nagrinėti atsargiai.

Kalinių skaičiaus duomenys taip pat gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pvz.:

teismų nagrinėjamų bylų skaičiaus;
lygtinai nuteistų nusikaltėlių procentinės dalies;
nustatytos įkalinimo laiko trukmės; nusikaltėlių, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, skaičiaus;
tyrimo datos (ypač amnestijos ar kito išankstinio paleidimo atvejais).

Kalinių skaičiaus rodiklis turėtų būti nustatomas kaip visas pilnamečių ir nepilnamečių kalinių (įskaitant sulaikytuosius, kuriems taikomos kardomosios priemonės) skaičius kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Į šiuos duomenis įtraukiami kalėjimuose, nepilnamečių nusikaltėlių kolonijose ir pan., narkomanų gydyklose ir psichiatrijos ar kitose ligoninėse laikomi nusikaltėliai.

Paprastai lyginant duomenis reikėtų labiau atsižvelgti ne į lygį, o į tendenciją, remiantis prielaida, kad tam tikros šalies duomenų rinkimo sistema tam tikrą laikotarpį buvo gana stabili. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad esama daug netolygių laiko eilučių ir metodinių ar apibrėžčių pokyčių.

Bendroji informacija

Palaipsniui naikinant pasienio kontrolę Europos Sąjungoje, Europos piliečiams tapo kur kas lengviau keliauti, tačiau nusikaltėliams kliūčių veikti taip pat sumažėjo, ypač todėl, kad teisėsaugos institucijų ir baudžiamosios teisenos sistemų jurisdikcija paprastai apsiriboja konkrečia šalimi.

Patvirtinus Amsterdamo sutartį ES nustatė tikslą sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šis tikslas išplėtotas 2004 m. Hagos programoje, kurioje nurodyta dešimt prioritetinių sričių: stiprinti pagrindines teises ir pilietiškumo sampratą; įgyvendinti kovos su terorizmu priemones; apibrėžti subalansuotą požiūrį į migraciją, plėtoti integruotą ES išorės sienų valdymą; nustatyti bendrą prieglobsčio procedūrą; didinti teigiamą imigracijos poveikį; dalijantis informacija tinkamai derinti privatumą ir saugumą; parengti kovos su organizuotu nusikalstamumu strateginę koncepciją, užtikrinti tikrą Europos teisingumo erdvę ir dalytis atsakomybe bei užtikrinti solidarumą.

Derindamos ir plėtodamos nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistiką, ES valstybės narės sutiko derinti nusikalstamos veikos rūšių apibrėžtis ir tam tikrų rūšių nusikalstamai veikai taikomų sankcijų lygį. Be to, teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose užtikrinti labai svarbu, kad nacionalinių teismų priimti sprendimai būtų abipusiai pripažįstami, ir nustatyta įvairių priemonių, kad valstybės galėtų lengviau bendradarbiauti.

Skatindama policijos bendradarbiavimą ES siekia, kad visų valstybių narių teisėsaugos institucijos galėtų gauti reikiamą informaciją (pvz., DNR, pirštų atspaudus, transporto registracijos duomenis ar imigracijos duomenų bazių informaciją) ir kad policijos pajėgos geriau bendradarbiautų saugodamos asmens duomenis. Galimybės gauti informaciją įtvirtintos įvairiuose teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2006/24/EB dėl duomenų saugojimo, Tarybos pamatiniame sprendime 2006/960/TVR, Tarybos sprendime 2008/615/TVR ir Reglamente 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių.

Policijos bendradarbiavimas taip pat skatinamas įvairiais teisės aktais, pvz., Tarybos pamatiniu sprendimu 2002/465 dėl jungtinių tyrimo grupių ir Tarybos sprendimu 2008/617/TVR dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo teisėsaugos situacijose gerinimo, be to, įsteigta organizacijų ir įstaigų, skirtų padėti įvairioms teisėtvarkos institucijos bendradarbiauti, pvz., Europos policijos koledžas (CEPOL), Europos policijos biuras (Europol) ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex). Be to, įgyvendindama įvairias programas, pvz., Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programą (Tarybos sprendimas 2007/125/TVR), ES remia įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus.

Pirmasis labiau palyginamos nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistikos sistemos rengimo etapas apibūdintas Europos Komisijos Komunikate (COM(2006) 437) „ES nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos visapusiškos ir nuoseklios vertinimo strategijos kūrimas: 2006–2010 m. ES veiksmų planas“. Jame nustatytas trumpojo laikotarpio tikslas – rinkti nacionalinius duomenis ir vertinti jų kokybę. Ilgalaikis Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinio direktorato tikslas – glaudžiai bendradarbiaujant su Eurostatu parengti suderintą metodiką, pagal kurią būtų renkami visos ES statistiniai duomenys ir būtų galima lyginti nusikalstamumo valstybėse narėse struktūrą ir tendencijas.

Ypač pasistūmėta renkant su policija susijusius statistinius duomenis ir rengiant bendrą viktimizacijos tyrimą. Šiuo metu taip pat renkami su pinigų plovimu susiję duomenys, be to, svarbiomis tikslinėmis sritimis laikoma informacija apie prekybą žmonėmis, korupciją ir elektroninius nusikaltimus. 2011 m. pabaigoje pradėtas bandomasis tyrimas dėl nusikaltimų prieš įmones ES valstybėse narėse masto ir poveikio.