Nusikalstamumo statistika

2014 m. sausio mėn. duomenys. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2016 m. rugsėjo mėn. Versija anglų kalba yra naujesnė.
1 grafikas. Užregistruotų nusikaltimų skaičius ES-28 2002–2012 m. (1)
(mln.). Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
2 grafikas. Policijos užregistruota įvairi nusikalstama veika ES-28 2007–2012 m. (1)
(2007=100). Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
1 lentelė. 2002–2012 m. policijos užregistruoti nusikaltimai. Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
2 lentelė. 2002–2012 m. policijos užregistruoti smurtiniai nusikaltimai. Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
3 lentelė. 2002–2012 m. policijos užregistruotos žmogžudystės. Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
3 grafikas. Žmogžudystės (vidutiniškai per metus) 2007–2009 m. ir 2010–2012 m.
(100 000 gyventojų). Šaltiniai – Eurostatas (crim_gen), (demo_pjan) ir (demo_r_d2jan)
4 lentelė. 2002–2012 m. policijos užregistruoti plėšimai. Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
5 lentelė. 2002–2012 m. policijos užregistruotos vagystės įsibrovus į gyvenamąsias patalpas. Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
6 lentelė. 2002–2012 m. policijos užregistruotos variklinių transporto priemonių vagystės. Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
7 lentelė. 2002–2012 m. policijos užregistruota prekyba narkotikais. Šaltinis – Eurostatas (crim_gen)
8 lentelė. Policijos pareigūnų skaičius 2002–2012 m. Šaltinis – Eurostatas (crim_plce)
4 grafikas. Policijos pareigūnų skaičius (vidutiniškai per metus) 2007–2009 m. ir 2010–2012 m.
(100 000 gyventojų). Šaltiniai – Eurostatas (crim_plce), (demo_pjan) ir (demo_r_d2jan)
9 lentelė. Kalinių skaičius 2002–2012 m. Šaltinis – Eurostatas (crim_pris)
5 grafikas. Kalinių skaičius (vidutiniškai per metus) 2007–2009 m. ir 2010–2012 m.
(100 000 gyventojų). Šaltiniai – Eurostatas (crim_pris), (demo_pjan) ir (demo_r_d2jan)

Šiame straipsnyje pateikiama naujos statistikos apie nusikalstamumą ir baudžiamąją teiseną Europos Sąjungoje (ES). Turima nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistika atspindi ES viešosios tvarkos palaikymo ir teisinių sistemų įvairovę. Lyginant valstybių narių nusikalstamumo statistiką daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne tiesioginiam kokių nors metų šalių nusikalstamumo lygio palyginimui, o ilgalaikėms tendencijoms, nes duomenys gali priklausyti nuo labai įvairių veiksnių, pvz., skirtingo baudžiamumo, baudžiamosios teisenos sistemų veiksmingumo ir policijos taikomų registravimo taisyklių. Be to, policija registruoja ne visus nusikaltimus.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Policijos registruojami nusikaltimai

Šiame straipsnyje pateikiama ES valstybių narių ir kai kurių kitų Europos šalių policijos registruojamos nusikalstamos veikos statistika. Šiais duomenimis nesiekiama apibūdinti visų Europoje įvykdomų nusikaltimų, nes, pvz., apie kai kuriuos iš jų nepranešama, o kai kurių skaičių pokyčiai gali priklausyti nuo naujų viešosios tvarkos palaikymo strategijų ar metodikos pakeitimų.

Paprastai negalima tiesiogiai sugretinti įvairių šalių nusikaltimų rūšių ir skaičiaus, nes šalių teisinės ir baudžiamosios teisenos sistemos skiriasi: nusikaltimai skirtingai apibrėžiami; [1]taikomi skirtingi duomenų apie nusikaltimus teikimo, registravimo ir apskaičiavimo metodai; skiriasi nusikaltimų, apie kuriuos pranešta, ir nusikaltimų, apie kuriuos nepranešta, santykis (žr. „Duomenų šaltiniai ir turimi duomenys“.

Šalių duomenys agreguoti taip, kad būtų galima parengti visos ES įverčius ir nustatyti bendrąsias tendencijas. Išvados apie ES ar valstybes nares turėtų būti grindžiamos ilgesnio laikotarpio tendencijomis.

Bendrasis užregistruotų nusikaltimų skaičius

Į bendrąjį užregistruotų nusikaltimų skaičių įtraukiami tik nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama pagal baudžiamąjį kodeksą, atvejai, o lengvesni nusikaltimai (baudžiamieji nusižengimai) neįtraukiami. ES-28 registruojamų nusikaltimų skaičius nuosekliai mažėja nuo 2003 m. (žr. 1 grafiką): 2012 m. ES-28 užregistruota 12 proc. mažiau nusikaltimų nei prieš devynerius metus. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad į bendrąjį užregistruotų nusikaltimų skaičių įtraukiama daugiau įvairios nusikalstamos veiklos atvejų nei nagrinėjama toliau. Toliau pateikiama tam tikrų pasirinktų nusikalstamos veiklos rūšių, pvz., smurtinių nusikaltimų, žmogžudysčių, plėšimų, nusikaltimų nuosavybei ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų analizė, ir šių nusikaltimų skaičiaus suma nesutampa su bendruoju užregistruotų nusikaltimų skaičiumi.

Apskritai pastaraisiais metais nusikaltimų registruojama vis mažiau. 2007–2012 m. ES-28 mažėjo daugumos rūšių policijos registruojamų nusikaltimų skaičius (žr. 2 grafiką). 2007–2012 m. 4–10 proc. mažėjo prekybos narkotikais atvejų, plėšimų ir smurtinių nusikaltimų, o transporto priemonių vagysčių skaičius mažėjo dar sparčiau (-37 proc.) – tai patvirtina ilgesnio laikotarpio tendenciją. Kita vertus, vagysčių įsibrovus į gyvenamąsias patalpas skaičius ES-28 augo: palyginti su 2007 m., 2012 m. pranešta apie 14 proc. daugiau šių nusikaltimų.

Iš 1 lentelės matyti, kad 10-ies ES valstybių narių nusikaltimų skaičius 2007–2012 m. augo (Airijos ir Prancūzijos laiko eilučių nėra). Tačiau 16-os ES valstybių narių bendrasis užregistruotų nusikaltimų skaičius mažėjo: didžiausi pokyčiai pastebėti Graikijoje (-54 proc.), kai kuriose Jungtinės Karalystės dalyse (-25 proc. Anglijoje ir ir Velse bei -29 proc. Škotijoje), Estijoje (-19 proc.) ir Slovakijoje (-18 proc.). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Graikijos duomenų eilutėse buvo pertrauka, kuria galima bent iš dalies paaiškinti ypač ryškų sumažėjimą.

Bendrajai ES-28 tendencijai šį laikotarpį didžiausią įtaką turėjo Anglijos ir Velso duomenys, nes šiuose regionuose užregistruotų nusikaltimų mažėjo labiausiai (2012 m. – 1,2 mln. mažiau nei 2007 m.) Kalbant apie ne ES valstybes nares, kurių duomenys pateikti 1 lentelėje, Turkijoje bendrasis policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius 2007–2012 m. padidėjo 96 proc.

Smurtiniai nusikaltimai

Į smurtinių nusikaltimų duomenis įtraukiamas smurtas prieš asmenis (pvz., užpuolimai), plėšimai (vagystės panaudojant fizinį smurtą arba grasinant juo) ir seksualiniai nusikaltimai (įskaitant išžaginimą ir seksualinius išpuolius). Išsamiai nagrinėti šios rūšies nusikaltimus sunku, nes ne visos ES valstybės narės vienodai juos apibrėžia. Be to, į 2012 m. Prancūzijos smurtinių nusikaltimų duomenis neįtraukti žandarmerijos užregistruoti nusikaltimai (duomenų eilutės pertrauka), todėl palyginimas su bendruoju 2011 m. užregistruotų smurtinių nusikaltimų skaičiumi klaidintų.

Vis dėlto bendroji ES-28 tendencija rodo, kad 2007–2012 m. bendrasis užregistruotų smurtinių nusikaltimų skaičius mažėjo apie 10 proc. Šią tendenciją taip pat stipriai paveikė Anglijos ir Velso duomenys, nes šiuose regionuose 2007–2012 m. iš viso užregistruota 166 000 mažiau smurtinių nusikaltimų (2 lentelė). Kitose ES valstybėse narėse padėtis labai įvairi: 2007–2012 m. šis rodiklis labai padidėjo Liuksemburge (38 proc.), Vengrijoje (26 proc.) ir Danijoje (23 %) ir labai sumažėjo Lietuvoje (-42 proc.), Kroatijoje (-33 proc.), Škotijoje(-32 proc.), Latvijoje bei Slovakijoje (po -30 proc.) ir Maltoje (-27 proc.).

Žmogžudystės

Žmogžudyste vadinamas tyčinis asmens gyvybės atėmimas, įskaitant nužudymą, eutanaziją ir naujagimio nužudymą. Neįtraukiamas gyvybės atėmimas pavojingai vairuojant, abortas ir padėjimas nusižudyti. Apie žmogžudystes pranešama palyginti nuosekliai, o šalių taikomos apibrėžtys skiriasi mažiau negu kitų nusikaltimų rūšių apibrėžtys. Pateikti rezultatai apima asmens mirtimi pasibaigusias žmogžudystes, išskyrus Latvijos duomenis, į kuriuos įtraukiami pasikėsinimai nužudyti. Kai kuriose šalyse policija kaip žmogžudystes registruoja bet kokius mirties atvejus, kurių priežastys nėra iš karto aiškios, todėl šie rodikliai gali būti didesni nei iš tiesų yra.

3 lentelėje pateikiami žmogžudysčių skaičiaus rodikliai pagal šalį. Žmogžudysčių skaičius 100 000 gyventojų (3 grafikas), lyginant 2007–2009 ir 2010–2012 m. vidutinius duomenis, rodo mažėjimo tendenciją visose šalyse, išskyrus Graikiją, Maltą ir Austriją. Nepaisant to, kad trijose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse žmogžudysčių mažėjo, jų skaičius 100 000 gyventojų tebėra didesnis nei visose kitose valstybėse narėse.

Plėšimai

Plėšimai yra atskira smurtinių nusikaltimų rūšis, kuriai priskiriamos vagystės panaudojant fizinį smurtą arba grasinant juo. Plėšimams taip pat priskiriami užpuolimai (pvz., rankinių vagystės) ir smurtinės vagystės. Į 2012 m. Prancūzijos plėšimų duomenis neįtraukti žandarmerijos užregistruoti nusikaltimai (duomenų eilutės pertrauka), todėl palyginimas su bendruoju 2011 m. užregistruotų šių nusikaltimų skaičiumi klaidintų.

2007–2012 m. visoje ES-28 teritorijoje bendrasis plėšimų skaičius beveik nekito (sumažėjo 4 proc.). Nepaisant to, kad plėšimų, apie kuriuos pranešta, labai sumažėjo Baltijos jūros regiono valstybėse narėse (vidutiniškai -46 proc. 2007–2012 m.) ir Škotijoje (-40 proc.), kelių kitų šalių rodikliai stipriai išaugo. 2007–2012 m. beveik dvigubai daugiau plėšimų buvo Kipre, Danijoje ir Graikijoje (žr. 4 lentelę).

Nusikaltimai nuosavybei

Nusikaltimams nuosavybei priskiriamos vagystės arba turto sunaikinimas. Vagysčių įsibrovus į gyvenamąsias patalpas ir variklinių transporto priemonių vagysčių duomenys (rodantys skirtingas tendencijas) pateikiami 5 ir 6 lentelėse. Į 2012 m. Prancūzijos vagysčių įsibrovus į gyvenamąsias patalpas ir variklinių transporto priemonių vagysčių duomenis neįtraukti žandarmerijos užregistruoti nusikaltimai (duomenų eilutės pertrauka), todėl palyginimas su bendruoju 2011 m. užregistruotų šių nusikaltimų skaičiumi klaidintų.

Vagyste įsibrovus į gyvenamąsias patalpas vadinamas įsibrovimas į gyvenamąsias patalpas jėga, siekiant pavogti turto. 2007–2012 m. šių nusikaltimų skaičius visoje ES-28 padidėjo 14 proc. (žr. 2 grafiką). ES valstybėse narėse, kurių šio laikotarpio duomenų eilutėse nebuvo pertraukos, užregistruotų vagysčių įsibrovus į gyvenamąsias patalpas skaičius labiausiai išaugo Graikijoje (76 proc.), Ispanijoje (74 proc.), Italijoje (42 proc.), Rumunijoje (41 proc.) ir Kroatijoje (40 proc.), o labiausiai sumažėjo Lietuvoje (-36 proc.) ir Slovakijoje (-29 proc.) (vertinamas penkerių metų laikotarpis, kurį aprėpia 5 lentelėje pateiktas indeksas). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Ispanijos duomenų eilutėse buvo pertrauka, kuria galima bent iš dalies paaiškinti ypač ryškų padidėjimą.

Variklinių transporto priemonių vagystėms priskiriamos automobilių, motociklų, autobusų, sunkvežimių, statybinių ir žemės ūkio transporto priemonių vagystės. Pastaraisiais metais šių vagysčių skaičius ES nuosekliai mažėjo, iš dalies dėl patobulėjusių atgrasomųjų techninių priemonių. 2007–2012 m. šių nusikaltimų skaičius ES-28 sumažėjo 37 proc., o Anglijoje, Velse ir Škotijoje – daugiau nei per pusę (-53 proc.). Kita vertus, Graikijoje variklinių transporto priemonių vagysčių skaičius 2007–2012 m. išaugo 38 proc. (žr. 6 lentelę).

Su narkotinėmis medžiagomis susiję nusikaltimai

Prekyba narkotikais yra platesnės su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų kategorijos dalis. Jiems priskiriamas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, jų auginimas, gamyba, tiekimas, pervežimas, importas, eksportas ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių operacijų finansavimas. Į 2012 m. Prancūzijos prekybos narkotikais duomenis neįtraukti žandarmerijos užregistruoti nusikaltimai (duomenų eilutės pertrauka), todėl palyginimas su bendruoju 2011 m. užregistruotų šių nusikaltimų skaičiumi klaidintų.

Palyginti su kelių kitų rūšių nusikaltimų tendencijomis, užregistruotų prekybos narkotikais nusikaltimų skaičius ES-28 2007–2012 m. mažėjo nedaug (-5 proc.) (žr. 2 grafiką). Labai sumažėjo šių nusikaltimų skaičius Škotijoje (-48 proc.) ir Estijoje (-40 proc.) (žr. 7 lentelę), kiek mažiau – kai kuriose iš didžiausių ES valstybių narių, visų pirma Vokietijoje (-26 proc.). Ypač didelis sumažėjimas nustatytas Vengrijoje, daugiausia dėl duomenų eilučių pertraukos. Vis dėlto daugumoje valstybių narių (18-oje valstybių narių, Šiaurės Airijoje bei Anglijoje ir Velse) bendrasis prekybos narkotikais nusikaltimų skaičius 2007–2012 m. augo: ypač (daugiau nei du kartus) Lietuvoje ir Švedijoje. Be to, kalbant apie ne ES valstybes nares, kurių duomenys pateikti 7 lentelėje, Turkijoje bendrasis su prekyba narkotikais susijusių nusikaltimų skaičius 2007–2012 m. padidėjo daugiau nei tris kartus.

Policijos pareigūnų skaičius iš esmės nekito

Policijos pareigūnai – tai kriminalinės policijos, transporto policijos, pasienio policijos, žandarmerijos, neuniformuotų policijos pajėgų, miesto apsaugos ir municipalinės policijos pareigūnai. Jiems nepriskiriami civiliai darbuotojai, muitinės pareigūnai, mokesčių policija, karo policija, saugumo tarnybų policija, specialiosios policijos rezervo pajėgos, kadetai ir teismų policija. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad ši apibrėžtis gali skirtis priklausomai nuo jurisdikcijos.

Pastaraisiais metais bendrasis policijos pareigūnų skaičius ES-28 iš esmės nekito. Išskyrus Šiaurės Airiją ir Bulgariją, 2007–2012 m. ES policijos pareigūnų skaičius padidėjo 2,3 proc. (žr. 8 lentelę). 2012 m. didžiausias policijos pareigūnų skaičius ES valstybėse narėse buvo Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje: jos kartu sudarė 45 proc. viso bendrojo ES skaičiaus.

Palyginti su gyventojų skaičiumi, 2010–2012 m. daugiausia policijos pareigūnų buvo Kipre (631 / 100 000 gyventojų), o mažiausia – Suomijoje (151 / 100 000 gyventojų) (žr. 4 grafiką). 2007–2009 ir 2010–2012 m. policijos pareigūnų skaičius (palyginti su gyventojų skaičiumi) ypač pastebimai augo Vengrijoje ir Estijoje (tačiau abiejų šių valstybių narių duomenų eilutėse buvo pertraukų), taip pat Belgijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Prancūzijoje ir Kipre tuo pačiu laikotarpiu šie rodikliai mažėjo labiausiai.

Nuosekliai augantis kalinių skaičius

Kalinių skaičių sudaro suaugę ir nepilnamečiai nuteisti kaliniai ir iki teismo suimti (kardomajam kalinimui) asmenys, laikomi visų rūšių kalinimo įstaigose. Neįtraukiami dėl administracinių priežasčių (pvz., nagrinėjant imigranto statusą) suimti baudžiamojon atsakomybėn netraukiami asmenys.

2012 m. ES-28 (išskyrus Škotiją) iš viso kalėjo 643 000 asmenų, t. y. 2007–2012 m. bendrasis kalinių skaičius ES-28 (išskyrus Škotiją) išaugo 7 proc. (žr. 9 lentelę). Per šį laikotarpį Maltoje kalinių skaičius padidėjo šiek tiek daugiau nei per pusę (53 proc.), o Italijoje ir Slovakijoje – šiek tiek daugiau nei trečdaliu (atitinkamai 35 ir 34 proc.). Kalbant apie ne ES valstybes nares, kurių duomenys pateikti 9 lentelėje, santykinai daug padidėjo Lichtenšteino (97 proc.), Juodkalnijos (51 proc.) ir Turkijos (41 proc. 2007–2011 m.) rodikliai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Juodkalnijos duomenų eilutėse buvo pertrauka, kuria galima bent iš dalies paaiškinti šį padidėjimą.

5 grafike pateikiama kalinių skaičiaus, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, analizė, taikant 2007–2009 ir 2010–2012 m. vidurkius. Per abu šiuos laikotarpius daugiausia kalinių vienam gyventojui buvo trijose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse: Latvijos rodikliai per šiuos laikotarpius iš esmės nekito, Lietuvos – padidėjo, o Estijos – sumažėjo. Išskyrus Škotiją, 2010–2012 m. ES-28 vidurkis buvo 128 kaliniai / 100 000 gyventojų, palyginti su 125 2007–2009 m. Mažiausiai kalinių 2010–2012 m. buvo Šiaurės valstybėse narėse ir Slovėnijoje (60–72 kaliniai / 100 000 gyventojų).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Eurostatas nuo 1950 m. skelbia nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistiką, susijusią su visu užregistruotų nusikaltimų skaičiumi, o nuo 1993 m. taip pat skelbiami tam tikrų atskirų nusikalstamos veikos rūšių duomenys. Be to, duomenų bazėje pateikiama kalinių skaičiaus statistika nuo 1987 m. ir policijos pareigūnų skaičiaus statistika nuo 1993 m.

Jungtinės Karalystės duomenys skirstomi pagal atskiras Anglijos ir Velso, Škotijos bei Šiaurės Airijos jurisdikcijas.

Paprastai lyginant nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistinius duomenis reikėtų labiau atsižvelgti ne į skaičius, o į tendencijas, remiantis prielaida, kad tam tikros šalies duomenų rinkimo sistema tam tikrą laikotarpį buvo gana stabili. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad esama daug netolygių laiko eilučių ir metodinių ar apibrėžčių pokyčių.

Lyginant šalių nusikalstamumo statistiką derėtų atsižvelgti į tai, kad ji gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pvz.:

  • skirtingų teisinių ir baudžiamosios teisenos sistemų;
  • kiek policijai pranešama apie nusikaltimus ir kiek ji jų užregistruoja;
  • nusikaltimų registravimo laiko skirtumų (pvz., registruojama pranešus policijai, nustačius įtariamąjį ir pan.);
  • skirtingų pasikartojančios nusikalstamos veikos skaičiavimo taisyklių;
  • skirtingų nusikalstamos veikos rūšių, įtraukiamų į bendruosius nusikalstamumo rodiklius.

Todėl pateiktą informaciją reikėtų nagrinėti atsargiai.

Kalinių skaičiaus duomenys taip pat gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pvz.:

  • teismų nagrinėjamų bylų skaičiaus;
  • lygtinai nuteistų nusikaltėlių procentinės dalies;
  • nustatytos įkalinimo laiko trukmės;
  • nusikaltėlių, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, skaičiaus;
  • tyrimo datos (ypač amnestijos ar kito išankstinio paleidimo atvejais).

Kalinių skaičiaus rodiklis turėtų būti nustatomas kaip visas pilnamečių ir nepilnamečių kalinių (įskaitant sulaikytuosius, kuriems taikomos kardomosios priemonės) skaičius kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Į šiuos duomenis įtraukiami kalėjimuose, nepilnamečių nusikaltėlių kolonijose ir pan., narkomanų gydyklose ir psichiatrijos ar kitose ligoninėse laikomi asmenys.

Dedama įvairių pastangų, kad ES valstybių narių nusikalstamumo statistika būtų labiau palyginama. Labiau palyginamos nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistikos sistemos rengimas aptariamas Europos Komisijos komunikate „Statistinis nusikalstamumo ES vertinimas. 2011–2015 m. statistikos veiksmų planas“ (COM(2011) 713 galutinis).

Aplinkybės

Palaipsniui naikinant pasienio kontrolę Europos Sąjungoje, Europos piliečiams tapo kur kas lengviau keliauti, tačiau nusikaltėliams kliūčių veikti taip pat sumažėjo, ypač todėl, kad teisėsaugos institucijų ir baudžiamosios teisenos sistemų jurisdikcija paprastai apsiriboja konkrečia šalimi.

Priėmus Amsterdamo sutartį ES nustatė tikslą sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šis tikslas išplėtotas 2004 m. Hagos programoje, kurioje nurodyta 10 prioritetinių sričių: stiprinti pagrindines teises ir pilietiškumo sampratą; įgyvendinti kovos su terorizmu priemones; apibrėžti subalansuotą požiūrį į migraciją, plėtoti integruotą ES išorės sienų valdymą; nustatyti bendrą prieglobsčio procedūrą; didinti teigiamą imigracijos poveikį; dalijantis informacija tinkamai derinti privatumą ir saugumą; parengti kovos su organizuotu nusikalstamumu strateginę koncepciją, užtikrinti tikrą Europos teisingumo erdvę ir dalytis atsakomybe bei užtikrinti solidarumą.

Teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose užtikrinti labai svarbu, kad nacionalinių teismų priimti sprendimai būtų abipusiai pripažįstami, ir nustatyta įvairių priemonių, kad valstybės galėtų lengviau bendradarbiauti.

Derindamos ir plėtodamos nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos sistemų statistiką, ES valstybės narės sutiko derinti nusikalstamos veikos rūšių apibrėžtis ir tam tikrų rūšių nusikalstamai veikai taikomų sankcijų lygį.

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Duomenų bazė

Policijos užregistruoti nusikaltimai (crim_gen)
Policijos užregistruoti nusikaltimai. NUTS 3 lygio regionai (crim_gen_reg)
Policijos užregistruoti nusikaltimai. Žmogžudystės miestuose (crim_hom_city)
Policijos užregistruoti nusikaltimai. 1950–2000 m. duomenys (bendrasis nusikaltimų skaičius) (crim_hist)
Policijos pareigūnai (crim_plce)
Kaliniai (crim_pris)
Kaliniai. 1987–2000 m. duomenys (crim_pris_hist)

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kita informacija

Kitos nuorodos


Pastabos

  1. Pvz., Graikijoje, Kipre, Liuksemburge, Islandijoje ir Lichtenšteine vagystės įsibrovus į gyvenamąsias patalpas ne registruojamos atskirai, o įtraukiamos į bendrą vagysčių įsibrovus į patalpas (pvz., į parduotuves, garažus ir pan.) skaičių. Todėl šių šalių duomenų negalima tiesiogiai palyginti su kitų šalių, kurios atskirai registruoja tokias vagystes įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, duomenimis.