Archive:Elektros energijos kainų statistika
Duomenys išgauti 2019 m. lapkričio mėn.
Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. sausio mėn.
Highlights
Pirmąjį 2019 m. pusmetį didžiausia namų ūkiams taikoma elektros energijos kaina ES – Vokietijoje (0,31 EUR už kWh) ir mažiausia – Bulgarijoje (0,10 EUR už kWh).
Pirmąjį 2019 m. pusmetį didžiausia ne namų ūkiams taikoma elektros energijos kaina ES – Italijoje (0,17 EUR už kWh) ir mažiausia – Danijoje (0,07 EUR už kWh).
Pirmąjį 2019 m. pusmetį namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos (įskaitant mokesčius)
Šiame straipsnyje apžvelgiama namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojams taikomų elektros energijos kainų Europos Sąjungoje (ES) raida. Į šią informaciją taip pat įtraukti kainų duomenys, pateikti Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo [1], Moldovos, Ukrainos ir Gruzijos duomenys.
ES taikomos energijos kainos priklauso nuo įvairių pasiūlos ir paklausos sąlygų, įskaitant geopolitinę padėtį, nacionalinį energijos rūšių derinį, importo įvairinimą, tinklų sąnaudas, aplinkos apsaugos sąnaudas, nepalankias oro sąlygas arba akcizų ir mokesčių dydį. Pažymėtina, kad į šiame straipsnyje nurodytas kainas įtraukti namų ūkių vartotojams taikomi mokesčiai, rinkliavos ir PVM, bet neįtraukti ne namų ūkių vartotojams taikomi grąžinami mokesčiai, rinkliavos ir PVM.
Full article
Namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos
Aukščiausios elektros energijos kainos – Vokietijoje ir Danijoje
Pastaruosius trejus metus (kiekvienų metų pirmąjį pusmetį, siekiant išvengti sezoniškumo poveikio) taikytų elektros energijos vidutinių vienos kilovatvalandės kainų eurais (EUR už kWh) apžvalga pateikta 1 lentelėje.
.png)
(EUR už kWh)
Šaltiniai – Eurostatas (nrg_pc_204) ir (nrg_pc_205)
Didžiausios (ES valstybėse narėse) elektros energijos kainos namų ūkių vartotojams (jie šiame straipsnyje apibrėžiami kaip vidutiniai vartotojai, kurių metinis suvartojimas siekia daugiau kaip 2 500 kWh, bet mažiau nei 5 000 kWh), pirmąjį 2019 m. pusmetį taikytos Vokietijoje (0,3088 EUR už kWh), Danijoje (0,2984 EUR už kWh) ir Belgijoje (0,2839 EUR už kWh); žr. 1 grafiką. Mažiausios elektros energijos kainos buvo Bulgarijoje (0,0997 EUR už kWh), Vengrijoje (0,1120 EUR už kWh) ir Lietuvoje (0,1255 EUR už kWh).</newarticle> Namų ūkių vartotojams Vokietijoje taikyta elektros energijos kaina beveik tris kartus viršijo Bulgarijos rodiklį.
F1.png)
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)
Pirmąjį 2019 m. semestrą kainos vidurkis ES 28 – svertinis vidurkis, nustatytas remiantis naujausiais (2017 m.) namų ūkiuose suvartotos elektros energijos duomenimis – buvo 0,2159 EUR už kWh.
2 grafike supažindinama su ES 28 ir euro zonos namų ūkių vartotojams nuo pirmojo 2008 m. pusmečio taikytų elektros energijos kainų pokyčiais. Energijos, tiekimo ir tinklo kainos (be mokesčių) pastarąjį dešimtmetį buvo stabilios: nuo 0,1149 EUR už kWh pirmąjį 2008 m. pusmetį iki 0,1411 EUR už kWh per antrąjį 2014 m. pusmetį. Naujausias rodiklis – 0,1356 EUR už kWh. Tačiau mokesčių dedamoji nuolat didėjo – nuo 27 proc. 2008 m. iki 37 proc. 2019 m.
.png)
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)
Valstybėse narėse mokesčių ir rinkliavų našta labai įvairi
3 grafike nurodyta santykinė mokesčių ir rinkliavų dalis bendrojoje mažmeninėje namų ūkių vartotojams taikytoje elektros energijos kainoje. Santykinė mokesčių dalis pirmąjį 2019 m. pusmetį mažiausia ES buvo Maltoje (5,9 proc.). Šioje šalyje bazinei kainai taikomas nedidelis PVM tarifas, o kitų mokesčių namų ūkių vartotojams netaikoma. Didžiausi mokesčiai taikyti Danijoje. Šioje šalyje mokesčiai ir rinkliavos sudarė 63,7 proc. galutinės kainos.
.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)
Elektros energijos kainos ypač mažėjo Danijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje
4 grafike iliustruojama namų ūkių vartotojams taikytų nacionaline valiuta nurodytų elektros energijos kainų, įskaitant visus mokesčius ir PVM, raida nuo pirmojo 2018 m. pusmečio iki pirmojo 2019 m. pusmečio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šios kainos mažėjo keturiose ES valstybėse narėse. Didžiausias kainos padidėjimas nustatytas Nyderlanduose (20,3 proc.), o labiausiai namų ūkių vartotojams taikyta elektros energijos kaina sumažėjo Danijoje (−4,3 proc.).
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)
Ne namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos
Didžiausios elektros energijos kainos – Italijoje ir Kipre
Didžiausios (ES valstybėse narėse) elektros energijos kainos ne namų ūkių vartotojams (jie šiame straipsnyje apibrėžiami kaip vidutiniai vartotojai, kurių metinis suvartojimas siekia daugiau kaip 500 MWh, bet mažiau nei 2 000 MWh), pirmąjį 2019 m. pusmetį taikytos Italijoje ir Kipre (žr. 5 grafiką). ES 28 kainos vidurkis pirmąjį 2019 m. semestrą – svertinis vidurkis, nustatytas remiantis naujausiais (2017 m.) nacionaliniais ne namų ūkių vartotojų suvartoto kiekio duomenimis – buvo 0,1251 EUR už kWh.
.png)
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)
6 grafike supažindinama su ES 28 ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida nuo 2008 m. pirmojo pusmečio. Energijos, tiekimo ir tinklo kainos (be mokesčių) didėjo nuo 0,0846 EUR už kWh per pirmąjį 2008 m. pusmetį iki 0,0959 EUR už kWh per pirmąjį 2012 m. pusmetį. Dabartinis rodiklis – 0,0875 EUR už kWh. Tačiau mokesčių dedamoji nuolat didėjo – nuo 13 proc. 2008 m. iki 30 proc. 2019 m.
.png)
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)
Nesusigrąžinamų mokesčių ir rinkliavų dalis elektros energijos kainose
7 grafike nurodyta santykinė nesusigrąžinamų mokesčių ir rinkliavų dalis bendrojoje ne namų ūkių vartotojams taikytoje elektros energijos kainoje. Pirmąjį 2019 m. pusmetį pagal šį rodiklį pirmavo Vokietija. Šioje šalyje nesusigrąžinami mokesčiai ir rinkliavos sudarė 45,1 proc. visos kainos.
F7.png)
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)
Ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida
8 grafike iliustruojama ne namų ūkių vartotojams taikytų nacionaline valiuta nurodytų elektros energijos kainų, įskaitant visus nesusigrąžinamus mokesčius ir rinkliavas, raida nuo pirmojo 2018 m. pusmečio iki pirmojo 2019 m. pusmečio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šios kainos mažėjo tik vienoje valstybėje narėje – Danijoje (12,2 proc.). Didžiausias kainos padidėjimas nustatytas Rumunijoje (19,2 proc.). Labiausiai namų ūkių vartotojams taikyta elektros energijos kaina sumažėjo Danijoje (12,2 proc.).
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)
Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai
Duomenų šaltiniai
Namų ūkių vartotojų apibrėžtis
Šiame straipsnyje nurodyti namų ūkių vartotojai patenka į suvartojimo grupę, kurioje metinis vidutinis standartinis buitinis elektros energijos suvartojimas siekia nuo 2 500 kWh iki 5 000 kWh. Visi skaičiai nurodyti vartotojų mažmeninėmis kainomis, į juos įtraukti mokesčiai, rinkliavos ir PVM.
Pažymėtina, kad, siekiant išvengti nacionalinių valiutų ir euro kursų pokyčių poveikio euro nenaudojančioms ES valstybėms narėms ir ES nepriklausančioms šalims, 2018 ir 2019 m. kainų palyginimai grindžiami kainomis nacionalinėmis valiutomis.
Ne namų ūkių vartotojų apibrėžtis
Šiame straipsnyje nurodyti ne namų ūkių vartotojai patenka į suvartojimo grupę, kurioje metinis vidutinis standartinis ne namų ūkių elektros energijos suvartojimas siekia 500–2 000 MWh. Šiame straipsnyje nurodytos kainos atitinka bazinę elektros energijos gamybos kainą ir tinklų sąnaudas, įskaitant visus nesusigrąžinamus mokesčius ir rinkliavas.
Metodika
Dėl metodikos pokyčių nuo 2007 m. eilutėse esama pertrūkių, todėl sudarytos palyginti trumpos laiko eilutės. Vis dėlto net šiuo palyginti trumpu laikotarpiu elektros energijos kainos smarkiai svyravo.
2016 m. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2016/1952, kuriame apibrėžiama prievolė rinkti ir skleisti namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojams taikomų elektros energijos kainų duomenis. Iki 2017 m. sausio mėn. namų ūkio sektoriui taikomų kainų duomenis institucijos teikė savanoriškai. Iki 2016 m. ne namų ūkių vartotojų grupė buvo vadinama pramoniniais vartotojais, tačiau duomenis teikiančioms institucijoms buvo leidžiama į ją įtraukti kitus ne namų ūkių vartotojus. Įsigaliojus Reglamentui (ES) 2016/1952 apibrėžtis buvo pakeista ir ši grupė buvo pervadinta ne namų ūkių vartotojais, kad visos duomenis teikiančios šalys taikytų vienodą metodiką.
Įvairių tiekėjų elektros energijos tarifai ir kainų schemos skiriasi. Jie gali būti taikomi pagal susiderėtas sutartis; tai pirmiausia pasakytina apie ne namų ūkių vartotojus. Smulkesniems vartotojams jie paprastai nustatomi pagal suvartojamos elektros energijos kiekį ir įvairias kitas charakteristikas. Daugumą tarifų taip pat sudaro tam tikras nustatyto dydžio mokestis. Taigi vienos elektros energijos kainos nėra. Kad būtų galima palyginti ES valstybių narių kainas laikui bėgant, šiame straipsnyje pateikiama su namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojais susijusių suvartojimo grupių informacija. Skiriami iš viso penki namų ūkių tipai. Duomenys apie jiems taikomas elektros energijos kainas renkami pagal skirtingas metines suvartojimo grupes. Renkami duomenys apie ne namų ūkių vartotojams taikomas elektros energijos kainas grupuojami pagal iš viso septynių tipų vartotojus.
Kainas, apie kurias renkami duomenys, sudaro vidutinės kainos per kiekvienų metų šešių mėnesių laikotarpį (pirmą pusmetį, arba semestrą) nuo sausio iki birželio mėn. (pirmasis (1) pusmetis, arba semestras) ir nuo liepos iki gruodžio mėn. (antrasis (2) pusmetis, arba semestras). Kainas sudaro bazinė elektros energijos kaina, perdavimo ir skirstymo, skaitiklių nuomos ir kitų paslaugų mokesčiai. Namų ūkių vartotojams taikomos elektros energijos kainos nurodomos įskaitant mokesčius, rinkliavas, nemokestines rinkliavas, įmokas ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), nes tai paprastai atitinka galutinę namų ūkių vartotojų mokamą kainą. Kadangi ne namų ūkių vartotojai paprastai gali susigrąžinti PVM ir kai kuriuos kitus mokesčius, įmonėms taikomos kainos šiame straipsnyje pateikiamos be PVM ir kitų susigrąžinamų mokesčių, rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų. Elektros energijos kainos vienetas – eurai už kilovatvalandę (EUR už kWh).
Aplinkybės
Energijos, pirmiausia – elektros energijos, tiekimo kaina ir patikimumas yra svarbūs šalies energijos tiekimo strategijos aspektai. Elektros energijos kainos itin svarbios tarptautiniam konkurencingumui, nes elektros energija paprastai sudaro didelę visų pramonės įmonių ir paslaugas teikiančių įmonių energijos sąnaudų dalį. Elektros energijos kainos – kitaip nei iškastinio kuro, kuriuo pasaulio rinkose paprastai prekiaujama palyginti vienodomis kainomis, kainos – ES valstybėse narėse labai įvairios. Elektros energijos kainai tam tikrą įtaką turi pirminio kuro kaina, o pastaruoju metu – išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio sertifikatų sąnaudos.
Šie klausimai apžvelgiami Europos Komisijos komunikate Spręsti padidėjusių naftos kainų problemą (COM(2008) 384). Jame ES raginama efektyviau vartoti energiją ir tapti mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, pirmiausia – laikantis klimato kaitai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirtų priemonių rinkinyje nustatyto požiūrio.
ES jau ėmėsi veiksmų siekdama nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio antros pusės liberalizuoti elektros energijos ir dujų rinkas. 2003 m. priimtomis direktyvomis nustatytos bendros elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų taisyklės. Buvo nustatyti terminai, iki kurių reikėjo atverti rinkas, kad klientai galėtų rinktis tiekėją: nuo 2004 m. liepos 1 d. jos turėjo būti atvertos verslo klientams, o nuo 2007 m. liepos 1 d. – visiems klientams (įskaitant namų ūkius). Kai kurios ES valstybės narės šį liberalizavimo procesą įgyvendino pirmiau laiko, kitos reikiamas priemones priėmė daug lėčiau. Iš tikrųjų, kaip matyti iš daugybės rinkų, kuriose vis dar dominuoja (beveik) monopoliniai tiekėjai, daugelyje elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų vis dar esama didelių patekimo į rinką kliūčių. 2009 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė trečiąjį pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį. Juo siekiama užtikrinti tikrą ir veiksmingą tiekėjų pasirinkimą bei naudą klientams. Manoma, kad, padidėjus dujų ir elektros energijos kainų skaidrumui, turėtų būti lengviau skatinti sąžiningą konkurenciją, nes vartotojai būtų skatinami rinktis iš įvairių energijos išteklių (naftos, anglies, gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių) ir įvairių tiekėjų. Energijos kainų skaidrumo veiksmingumą galima didinti kuo plačiau skelbiant ir teikiant informaciją apie kainas ir kainodaros sistemas.
Direct access to
- Energetika (t_nrg), žr. (anglų k.):
- Energy Statistics - prices (t_nrg_price) (anglų k.)
- Electricity prices by type of user (ten00117) (anglų k.)
- Energetika (nrg), žr. (anglų k.):
- Energy Statistics - prices of natural gas and electricity (nrg_price) (anglų k.)
- Energy statistics - natural gas and electricity prices (from 2007 onwards) (nrg_pc) (anglų k.)
- Energy statistics - natural gas and electricity prices (until 2007) (nrg_pc_h) (anglų k.)
- Energetika (anglų k.)
- Energy statistics - electricity prices for domestic and industrial consumers, price components (ESMS metaduomenų rinkmena — nrg_pc_204_esms) (anglų k.)
Visualisation energy prices (anglų k.)
- „Eurelectric“ (anglų k.)
- Europos energetikos portalas (anglų k.)
- Europos Komisija. Energetika (anglų k.)
- Weekly oil bulletin (weekly pump prices) (anglų k.)
- Single market progress report for gas and electricity (anglų k.)
Pastabos
- ↑ Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244/1999 ir TTT nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.